2010 Gruodžio 30

Sveikatos apsauga

Šiemet Lietuvoje pirmą kartą atliktos operacijos – unikalios ir itin sudėtingos

veidas.lt

Šiemet Lietuvos medikai atliko daugiau nei dešimt itin sudėtingų operacijų,  kurių metu naujausios gydymo technologijos mūsų šalyje buvo panaudotos pirmą kartą.

Medicinai sparčiai žengiant į priekį, mūsų medikai neatsilieka nuo savo kolegų visame pasaulyje ir kasmet atlieka po keliolika operacijų, taikydami pačius naujausius gydymo metodus. Šiemet kai kurie jų pirmą kartą buvo panaudoti ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Rytų Europoje.
Štai lapkričio mėnesį pirmą kartą Baltijos regione Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose buvo atlikta inksto transplantacija iš gyvo donoro, esant pacientės ir donorės nesuderinamoms kraujo grupėms. 36-erių moteriai, turinčiai A (II) kraujo grupę, buvo persodintas jos mamos AB (IV) kraujo grupės inkstas. Operacijai vadovavęs Nefrologijos centro direktorius Marius Miglinas sako, kad tai labai svarbus visos komandos laimėjimas, įrodantis aukštą Lietuvos medikų profesionalumo lygį. Mat tokios operacijos atliekamos tik Japonijoje, JAV ir keliose Vakarų Europos šalyse.

Unikalios operacijos apsaugos nuo mirties

Beje, šiemet mūsų medikams pavyko suvaldyti ir labai grėsmingą ligą – plaučių arterijos hipertenziją. Iki šiol nuo šios sunkios ligos žmonės mirdavo per keletą metų. Mat kraujo krešuliai, su kraujo srove nukeliavę į plaučių arteriją, užkemša jos šakas, o tada išsivysto dešiniojo širdies skilvelio silpnumas. Šį rudenį Santariškių klinikų Širdies chirurgijos centro medikams Rimantui Karaliui, Raimondui Širmeniui ir Vytautui Lastui pirmą kartą atlikus plaučių arterijos sustorėjusio vidinio sluoksnio pašalinimo operaciją, vis daugiau žmonių, kenčiančių nuo šios ligos, galės gyventi visavertį gyvenimą.
O Kauno medicinos universiteto klinikų Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas Linas Velička šiemet atliko labai sudėtingą kompleksinę kraujagyslių operaciją. Pacientui, kuris keletą metų kentėjo skausmus dėl prastos kojų kraujotakos ir dėl supūliavusio aortos sintetinio kraujagyslių protezo, atliekant operaciją buvo panaudotos jo paties kraujagyslės. Medikai ligoniui įsiuvo naują aortą iš jo šlauninių venų. Tokia operacija Lietuvoje buvo atlikta pirmą kartą. Po jos ligonio kraujotaka visiškai atsigavo, žaizdos užgijo, jis gali vaikščioti be skausmo.
Svarbu, kad šiais metais Vilniaus universiteto Santariškių klinikose pradėtas taikyti naujas prieširdžių virpėjimo gydymo būdas. Procedūrų metu į paciento širdies kraujagysles įvedamas specialus balionėlis, tada prieširdžių virpėjimo židiniai užšaldomi iki 45 laipsnių temperatūros. Anksčiau buvo atliekamos radiodažninės procedūros, dabar naujasis metodas yra greitesnis, ne toks skausmingas, mažesnė komplikacijų rizika.
Dar vienas naujas metodas buvo pradėtas taikyti antinksčiui šalinti. Liepos mėnesį pirmą kartą Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Pilvo chirurgijos centro medikų komanda, vadovaujama centro direktoriaus Kęstučio Strupo, pacientui į operacinę žaizdą įstatė specialų prietaisą su trimis angomis, per jas buvo įkištas endoskopas ir du instrumentai. Nuo šiol šį būdą chirurgai taikys ir operuodami apendiksą, tulžies pūslę, kitus pilvo ertmės organus. Po tokios procedūros lieka mažas randelis, mažiau traumuojami juosmens srities audiniai, nei atliekant įprastą operaciją, todėl ligonis greičiau pasveiksta.

Pradėtos kelio menisko transplantacijos

Pavasarį Kauno medicinos universiteto klinikose persodinus kelio meniską, Lietuvoje prasidėjo ir nauja kelio sąnarių gydymo era. Meniskai yra vieni svarbiausių kelio sąnario kremzlę apsaugančių struktūrų, todėl juos išsaugoti labai svarbu kelio sąnario ilgalaikiškumui. Pasak operaciją atlikusio ortopedo traumatologo Rimtauto Gudo, tokių operacijų poreikis labai didelis, nes daugeliui pacientų kiti gydymo būdai nepadeda. Atlikta operacija unikali, nes donoro meniskas persodintas pro tris mažas skylutes. Todėl pacientas daug greičiau gali pats vaikščioti ir gyventi visavertį gyvenimą. Tačiau tai kartu ir labai sudėtinga procedūra, nes donoro meniskas turi atitikti ir forma, ir pločiu, ilgiu ir storiu, o visi šie išmatavimai, taip pat paties menisko paėmimas iš donoro ir jo išsaugojimas, reikalauja aukšto profesinio pasirengimo.
Maža to, šiemet pirmą kartą Lietuvoje į akį implantavus specialų šuntą, atsirado ir galimybė išgelbėti regėjimą tų ligonių, kuriems nei vaistai, nei chirurginis gydymas lazeriu nepadeda arba yra netinkami. Šią operaciją atlikę Santariškių klinikų Akių ligų centro direktorius Rimvydas Ašoklis ir gydytojas Mykolas Pajaujis džiaugiasi, kad specialus mini šuntas į akį implantuojamas vos per pusės milimetro pjūvį. Be to, ši procedūra, palyginti su kitomis glaukomos chirurginėmis operacijomis, yra saugesnė ir efektyvesnė. Toks implantas mažiau traumuoja akies audinius, sumažina uždegimo ir komplikacijų tikimybę. Todėl sutrumpėja operacijos trukmė ir pooperacinis gydymo laikas. Lietuvoje tokių operacijų per metus reikia maždaug 250 ligonių.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...