2012 Liepos 19

Andrius Kubilius

Lenkai domisi Visagino atominės elektrinės projektu

veidas.lt

Premjeras: lenkai domisi Visagino atominės elektrinės projektu

 

Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus Interviu „Žinių radijo“ laidai „Pozicija“.

 

Šiąnakt grįžote iš Varšuvos, kur turėjote susitikimą su Lenkijos premjeru Donaldu Tusku. Daug dalykų, bet gal apie konkrečius – vienas iš svarbesnių jūsų vizito tikslų buvo pakalbėti apie lenkų grįžimą į Visagino projektą. Šitas vizitas padidino tikimybę, jog lenkai sugrįš, ar ne?

 

Kaip ir kiekvienas susitikimas su Donaldu Tusku, šis tikrai buvo dalykiškas, atviras ir racionalus. Aptarėm daug bendrų reikalų, taip pat, be abejo, ir tautinių mažumų reikalus. Bet taip pat ir svarbiausius energetikos projektus, kurių tikrai yra ne vienas ir kurie sėkmingai eina į priekį, kaip pavyzdžiui, “LitPol Link“ pirmoji linija, tai yra elektros jungčių linija. Kalbėjom apie reikalą pradėti planuoti kreipiantis ir į Europos Komisiją dėl antrosios linijos statybos finansavimo, dėl to sutarėm. Kalbėjomės ir apie dujų vamzdynų sujungimą. Be abejo, kalbėjomės ir apie Visagino projektą ir galėjau detaliau papasakoti, kokioje dabar yra situacijoje jis yra. Galiu pasakyti, kad susidomėjimas tikrai yra. Be abejo, kompanijos sprendžia apie dalyvavimą. Kiek žinau, kaip tik Lenkijos energetikos kompanija, kuri anksčiau dalyvavo derybose, kuri paskui pristabdė savo dalyvavimą derybose, ir kaip premjeras sakė, dėl tokio veiksmo ir buvęs vadovas turėjo atsistatydinti, tai kaip tik šios kompanijos vadovai ruošiasi artimiausiu metu atvykti į Lietuvą.

 

Būtent dėl pristabdytų derybų, pripažino lenkų premjeras, kad buvo „patrauktas“ vadovas?

 

Nieko naujo aš nepasakau, buvo jau seniai taip formuluojama ir viešoje erdvėje, ir darsyk tą išgirdome vakar.

 

O šiaip dėl kokių priežasčių lenkai trypčioja kol kas, kas jiems labiausiai rūpi?

 

Kaip ir bet kuriam kitam regioniniam partneriui, kaip ir mums, labiausiai rūpi šio projekto ekonominė nauda. Tie skaičiai, kurie dabar yra, jie yra tikrai patrauklūs, bet ir toliau bus deramasi dėl visų šio projekto ekonominių ir techninių dalykų. Aš turėjau galimybę dar sykį pristatyti visą kalendorių, kad iki 2015 metų – visi techniniai derinimai ir derybos, ir tiktai tada bus aiškūs visi galutiniai skaičiai ir tada bus galima apsispręsti dėl esminių įsipareigojimų. Lenkams tai irgi yra svarbu, o regiono partneriai turi tartis dėl bendrovės steigimo projekto, dėl akcininkų sutarties. Kiek žinau tos derybos su latviais ir estais jos pakankamai intensyviai vyksta. Na, ir jeigu Lenkijos kompanija matys ir čia naudą, tai aš manau, kad jie turi visas galimybes grįžti. Be abejo jiems rūpi taip pat ir užsigarantavimas pakankamo elektros kiekio, ar yra apskritai interesas dalyvauti, ar gali jie tikėtis pakankamai nemažo elektros, pagamintos šioje elektrinėje, kiekio. Aš turėjau pasakyti, kad apie tai galima labai atvirai kalbėtis, nes jeigu visiems partneriams pasidalinus elektros energiją Lenkijai liktų labai nedidelis kiekis, tai jų interesas atitinkamai būtų ženkliai mažesnis.

 

Kalbant apie kitas savaitės aktualijas, Seimas nusprendė rengti patariamąjį referendumą dėl naujos atominės elektrinės statybų. Su lenkais buvo kalba apie tai? Ar jie teigiamai tai įvertino ar neigiamai?

 

Per daug mes tų dalykų nevertinom. Lenkai patys planuoja statytis atomines elektrines šiek tiek vėliau. Jiems visa patirtis – tokių projektų plėtojimo, vystymo ir informacijos pateikimo visuomenei – yra tikrai įdomi ir vertinga. Tai gali būti dar viena priežastis, kodėl jie galvotų dalyvauti tokiame projekte.

 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar pakvietė Vyriausybę kiekviename tinklapyje paskelbti visą informaciją ir atsakyti į kiekvieną kylantį klausimą visuomenei dėl šio projekto. Pone premjere, kiek Vyriausybė pasirengusi diskutuoti su visuomene apie problemas ir rizikas, o ne vien, kaip kartais iš politinės plokštumos matosi, kaltinimai išdavystėmis ar agentais ir panašiai?

 

Mes esame pasiruošę atsakyti į visus klausimus, pateikti visą informaciją, kokią turime ir kokia dar derybose aiškės. Pilnai apie projektą visa informacija bus žinoma 2015 metais, nes tik tada baigsis visos derybos. Niekam neturėtų būti jokios abejonės. Šiuo metu yra pateikta maksimaliai įmanomas kiekis informacijos. Dar ne apie vieną projektą tiek daug informacijos nėra pateikta. Kitą sykį atrodo, kad jos būna pateikta per daug ir paprastam žmogui yra jau sunku ir susigaudyti jos apimtyse. Galbūt reikia ją tiesiog tam tikrais aspektais ir pjūviais išgryninti ir žmogui padėti geriau suprasti. Dar reikia spėti atsakinėti į klausimus ir kartais visiškai melagingus teiginius arba neteisingus teiginius, kurių nevengia elektrinės priešininkai visur tiražuoti. Pavyzdžiui, vis tenka girdėti, kad atominės statyba praskolins visiškai Lietuvą. Reikia bent šiek tiek susipažinti ir įsiklausyti, ką Finansų ministerija sakiusi ir kaip bus projektas finansuojamas, ir suvokti, kad paskolas šiam projektui finansuoti ims pati Visagino elektrinės bendrovė. Ir galbūt tik daliai paskolų reikės valstybės garantijų. Vien garantijos netampa automatiškai valstybės skola ir todėl tai, ką tenka girdėti ir iš rimtų politikų, ir opozicijos politikų, tokių gąsdinimų – tai yra tiesiog netiesos skleidimas. Arba lygiai tas pats, ką paskutinėmis dienomis teko girdėti, kur Linas Balsys, nesurinkęs parašų, vėlgi skleidžia visiškus pramanus, kad Visagino atominės elektrinės (VAE) statyba yra naudinga Rusijai. nes, pastačius tokią elektrinę, Lietuva jau bus įmūryta į Rusijos elektros sistemų žiedą. Tai yra visiški absurdai, kadangi yra priimtas įstatymas dėl mūsų elektros sistemų sinchronizacijos su Europos kontinentinėmis sistemomis, vakar daug kalbėjau su Lenkijos premjeru dėl to, ar statoma yra antroji elektros linija. Reikia atsiminti, kad Lietuva negalės persijungti iš sovietinės sistemos į europinę sistemą, turėdama vien tik pakankamus laidus, bet neturėdama pakankamos generacijos.

 

Taip, bet, premjere, Jūs minėjote L. Balsį, bet Jūs taip pat savo partijos rinkimų programoje buvote įsirašę, kad atominis reaktorius neturėtų viršyti 800 megavatų. Dabar jis planuojamas 1350. Tuomet taip pat kalbėjo, kad didesnis reaktorius mus išlaikys NVS sistemoje.

 

Reikia įsiklausyti, ką mes dabar kalbame. Taip, mes turėjome tokių nuogąstavimų, bet per šį laiką išties intensyviai dirbdami su Europos ekspertais, ir „Litgrid“ kompanijos visi ekspertiniai darbai ir visos studijos rodo, kad ir didesniam reaktoriui yra galimybė gauti pakankamas rezervines galias, tiek iš europinių sistemų, tiek ir iš Baltijos šalių sistemų, įskaitant ir Kruonio elektrinę. Šie dalykai jau nebeturi gąsdinti. Todėl mes savo naują programinį skyrių apie energetiką paskelbėme anksčiau negu visus kitus programinius skyrius, kur labai aiškiai sudėliojome, kaip mes šiuo metu matome visą VAE ir jungčių su europinėmis sistemomis sinchronizacijos į bendrą europinę sistemą. Bendros sistemos atskiros dalys yra būtinos tam, kad mes galėtume integruotis į europines sistemas. Be savo pakankamų generacijos pajėgumų, garantuojančių ir rezervines galias, mes negalėsime įsijungti į europines sistemas. Todėl VAE yra būtina sąlyga tam, kad taptume europinių sistemų dalimi.

 

Jeigu tuo, ką kalbate, nepavyktų įtikinti visuomenės ir referendumas, nors ir patariamasis, būtų neigiamas. Kaip tuomet elgtumėtės?

 

Referendumas iš tikrųjų yra patariamasis. Referendume yra keliami klausimai dėl naujos elektrinės projekto. Diskutuojant ir kalbantis, pavyzdžiui, su socialdemokratų lyderiais, sekant jų teiginius susidaro vaizdas, kad, metaforiškai kalbant, jiems netinka Kubiliaus projektas, bet jiems tiktų Butkevičiaus projektas. Referendumas yra gera erdvė diskusijoms, partijoms išsakyti aiškias savo pozicijas. Noriu priminti, kad didžioji dalis svarbiausių partijų, ir esančių opozicijoje, ir populiariausių partijų, savo rinkimų programose nedviprasmiškai yra įsirašiusios nuostatas dėl branduolinės energetikos tolesnio įgyvendinimo Lietuvoje. Šiuo atžvilgiu pasitarti su žmonėmis yra labai svarbu ir naudinga. Tačiau taip pat labai svarbu partijoms nepabėgti nuo atsakomybės, savo rinkiminėse programose duotų pažadų. Aš tikiu, kad žmonės elgsis racionaliai, elgsis labai apgalvotai. Jeigu kam nors lieka neaiškumo dėl tokio tikrai sudėtingo projekto kaip VAE, kaip branduolinės energetikos perspektyva, tai gali ir daugiau informacijos gauti, bet gali ir apsispręsti, jog tokius sudėtingus sprendimus turi daryti ne referendumai, o atsakingi politikai.

 

Prezidentė yra išsakius maždaug tokią poziciją, kad šitam projektui turėtų galioti aukščiausi skaidrumo standartai. Ir štai paskutinė informacija „Delfi “: naujomis branduolinė jėgainės statybomis besirūpinanti bendrovė „Visagino atominė elektrinė“ be konkursų įsigijo konsultacijų, viešųjų ryšių paslaugų už maždaug 9,5 mln. litų. Ne ką atsilieka ir Ignalinos atominė elektrinė su britų teisininkais be konkurso sudariusi susitarimą, kurio vertė 6 mln. litų. Kaip jūs paaiškintumėte visuomenei, kad tokie pinigai yra skiriami be konkursų?

 

Aš tikrai nesiimu vertinti, gal tai padarys Visagino elektrinės atstovai – paaiškins, kokios paslaugos, kokiais būdais yra perkamos. Noriu tik pastebėti, kad iš tikrųjų tai yra labai stambūs projektai, kur reikalingos aukščiausios rūšies paslaugos, ar tai būtų teisininkų, ar kitų ekspertų.

 

Konkursai gali pakenkti turėti aukščiausią kokybę?

 

Aš turiu omenyje, kad šioje vietoje kartais tik vienetinės kompanijos tokias paslaugas ir gali suteikti pagal savo patirtį, kvalifikaciją. Bet aš dar sykį noriu grįžti prie viso projekto tolesnė eigos ir prisiminti tai, ką praeitą savaitę Prezidentė kalbėjo televizijos laidoje. Mes turime apsispręsti, lietuviai, visos trys Baltijos valstybės, šių valstybių žmonės, ar esame pajėgūs įgyvendinti ambicingus, didelės vertės ir tikrai naudingus visam regionui, ilgalaike prasme, projektus. Tai čia yra klausimas. Pats referendumas yra ne tiek dėl šio konkretaus projekto, o atsakymas, kiek mes esame pajėgūs įgyvendinti energetinę nepriklausomybę. Ir kiek mes galime pasiduoti kažkokiom propagandom, interesų grupių įvairiems siekiams. Vieniems norisi daugiau vėjo – tiems, kurie investavę į vėjo jėgaines, kitiems gal saulės neblogas biznis. Tai šitoje vietoje turime suvokti, kad referendumas yra dėl mūsų pajėgumo įgyvendinti savarankišką energetinės nepriklausomybės politiką. O įvairios detalės projekto, kuris dar bus toliau diskutuojamas, deramasi dėl jo, jos ryškės, tų skaičių bus vis daugiau. Jau dabar visi skaičiai rodo, kad tai ekonomiškai labai apsimokantis projektas. Bet tai išties yra išbandymas mums visiems, klausimas mums visiems, ar mes pajėgūs įgyvendinti nacionalinius energetinės nepriklausomybės projektus.

 

Truputį kitų aktualijų link dar pasukime, premjere. Linas Linkevičius taps naujuoju Lietuvos ambasadoriumi Baltarusijoje. Jis sako, kad su Baltarusija reikia kalbėtis ne ultimatumų, sankcijų kalba. Šią savaitę kilęs tas šnipų skandalas, kuomet Baltarusija teigia sulaikiusi Lietuvos naudai šnipinėjusius savo piliečius, išardžiusi įtakos agentų tinklą. Kaip Jūs vertintumėte šią informaciją?

 

Aš negaliu vertinti informacijos, kurią skelbia Baltarusijos žinybos. Mūsų atitinkamos žinybos labai aiškiai pasakė savo išvadas. Tos propagandinės atakos šiek tiek stebina, bet mes tikrai nesisuošiame reaguoti tokiais pat būdais. Dėl ultimatumo ir sankcijų kalbos, aš galiu pasakyti, ką ne kartą esu kartojęs, kad mes įgyvendinam bendrą, suderintą Europos Sąjungos (ES) politiką Baltarusijos atžvilgiu. Europa siekia padėti Baltarusijai tapti demokratiška valstybe, gerbti žmogaus teises, o kaip to pasiekti – tai taktikos klausimai, kuriais mes aktyviai diskutuojame, nes norėtume matyti vieningą ES politiką ne tik Baltarusijos, bet ir visos Rytų kaimynystės regiono atžvilgiu. Rakto į Baltarusijos problemų sprendimą ir tai, kaip jai padėti tapti labiau demokratiška, reikia ieškoti ne vien tik santykiuose su pačia Baltarusija, bet santykiuose su platesniu regionu. Jei ES pavyktų įgyvendinti efektyvią, energingą, dinamišką ir turinčią aiškų strateginį interesą viso Rytų kaimynystės regiono atžvilgiu politiką, padedant tokioms šalims kaip Moldova, Ukraina, Pietų Kaukazo valstybės gravituoti arčiau ES, integruotis į ją žymiai greičiau ir efektyviau, atsirastų daugiau galimybių padėti ir pačiai Baltarusijai.

 

Nuo pirmadienio išeinate atostogų. Žinau, kad laisvalaikiu mylite dviratį ir knygas. Kokią paskutinę knygą perskaitėte?

 

Iš tikrųjų, mėgstu dviračius ir matyt važiuosiu su knyga kuprinėje. Dabar ant stalo guli T. Snyder ir T. Jet knyga apie Europos politiką. O vakar lankęsis Britanijos užsienio reikalų sekretorius W. Hague padovanojo savo išleistą knygą apie labai gerai žinomą Britanijos politikos veikėją W. Wilberforce, kuris XVIII amžiaus viduryje, būdamas vienišas, sugebėjo pasiekti, kad prie jo prisijungtų visas Britanijos Parlamentas ir nubalsuotų už vergovės panaikinimą. Manau, kad bus labai įdomi knyga.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (2)

  1. jonas jonas rašo:

    Tik nereikia mums makaronų kabinti. Niekas nepatikės kad pats su tomis jaknevičienėmis ir degutinėmis geranoriškai kam nors užleisite savas kėdes, kad jūs jau senai išsisėmę ir bekiaušiai, tai tuo niekas ir neabejoja…

  2. debilius-d.prez. klaida debilius-d.prez. klaida rašo:

    Nepavykusio aborto isdava-kub!


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...