2010 Rugsėjo 29

Spaudos aktualija

Šiandien – protesto akcijų diena

veidas.lt

Lietuvos profesinių sąjungų nacionaliniai centrai, vienydamiesi su Europos profesinių sąjungų Briuselyje rengiama tarptautine protesto demonstracija “Gana skurdinti žmones! Svarbiausia – darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas!”, trečiadienį sostinėje ir šalies regionuose rengia pritariamąsias akcijas.

Trečiadienį Europos profesinių sąjungų konfederacijos inicijuoti protestai, nukreipti prieš vyriausybių taupymo planus, įvyks 14 Europos miestų, kurių tarpe – Ryga, Helsinkis, Varšuva, Praha bei Roma. Pagrindinė protesto demonstracija su šūkiu „Gana skurdinti žmones! Svarbiausia – darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas!“ yra rengiama Briuselyje.

Pareikšti savo poziciją dėl augančio nedarbo, didėjančių kainų, priverstinės darbingų žmonių ir jaunimo emigracijos, atlyginimų mažinimo ragina Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos darbo federacija, Lietuvos profesinė sąjunga “Solidarumas”, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija. Sostinėje bus protestuojama prie daugumos ministerijų, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Vilniaus miesto savivaldybės.

Piketuotojai aplankys prie Seimo badaujančius pareigūnus ir žygiuos į Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos kiemelį, ten 13 valandą vyks mitingas. Utenoje, Kaune, Panevėžyje, Kėdainiuose, Jonavoje, Visagine piketai vidurdienį rengiami prie miesto savivaldybių.

Akcijose bus reikalaujama nedidinti maisto produktų kainų, didinti minimalų darbo užmokestį, grąžinti atimtas pensijas, stabdyti nelegalų darbą ir šešėlinę ekonomiką, kurti realias darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą.

Profsąjungų teigimu, girdime pareiškimus, kad sunkmetis jau suvaldytas, o tuo pat metu skaitome pranešimus apie didėjančias kainas, kad 323,6 tūkstančio žmonių neturi darbo, žemiau skurdo ribos gyvena kas penktas Lietuvos gyventojas, tačiau biudžeto deficitas per dvejus metus dar turi būti sumažintas 4,5 milijardo litų. Profsąjungos baiminasi, kad vėl nukentės silpniausi ir pažeidžiamiausi visuomenės sluoksniai.

„Verslo žinios“ rašo:

Reikalavimus valdžiai pareikš ir žurnalistai. Prie šiandien Europoje rengiamos protesto akcijos, nukreiptos prieš drastiškus vyriausybių taupymo planus, prisijungia ir Lietuvos žurnalistų sąjunga, sunerimusi, kad susidariusi neskaidri konkurencinė aplinka kelia grėsmę sąžiningai žiniasklaidai. „Akivaizdu, kad šiemet ir kitąmet nustatydama savo veiklos prioritetus Vyriausybė kol kas nenumatė nė vienos efektyvios priemonės, kuri iš esmės leistų tikėtis bent kiek stabilesnės padėties žiniasklaidoje“, – pabrėžia Dainius Radzevičius, Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininkas.

LŽS prie protesto akcijos prisijungia Europos žurnalistų konfederacijos raginimu.
Pasak LŽS vadovo, pagrindinė problema – kad valdžios sprendimai iki šiol yra susiję tik su išlaidų karpymu ir mokesčių didinimu. Tačiau nėra nė vienos investicinės programos, kuri būtų skirta žiniasklaidos sektoriui, o jis, sumažėjus reklamos apimčiai, smarkiai nukentėjo: leidinių pajamos krito, daugėja be darbo likusių žurnalistų.

Ponas Radzevičius pateikia Prancūzijos pavyzdį, ši šalis skyrė kelis šimtus milijonų eurų, kad jaunimas galėtų užsiprenumeruoti leidinių. O Lietuva, panaikinusi PVM lengvatą spaudai, Europoje išsiskiria kaip viena labiausiai laisvą žodį apmokestinusių šalių.

Be to, anot jo, sąžiningai dirbančioms žiniasklaidos priemonėms kelia grėsmę ne tik išaugusi mokesčių našta, bet ir nesutvarkytas leidinių auditavimas, garbingos konkurencijos neskatinanti viešųjų pirkimų sistema.

„O čia dar apie brangesnį spaudos pristatymą kaimo vietovėse prabilo valstybės valdomas Lietuvos paštas“, – piktinasi LŽS pirmininkas.

Devyni LŽS atstovai piketuos prie Kultūros ministerijos, o mitinguoti rinksis Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos kiemelyje – privačioje teritorijoje, joje leidimo mitingui nereikia.
Vilniaus savivaldybei uždraudus protestuoti prie Vyriausybės rūmų, profsąjungoms tenka raminti protestuoti besiveržiančius žmones.

„Mes buvome pasiryžę sutraukti mažiausiai 4.000 žmonių, bet kadangi neturime leidimo mitingui, pradėjome stabdyti norinčiuosius atvykti, nes vengiame nesankcionuotų akcijų“, – tikina Artūras Černiauskas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas.
Tačiau, nors leidimas ir negautas, mitingas įvyks. Tiesa, ne prie Vyriausybės, o LPSK pastato kiemelyje.

Rengiant mitingą privačioje teritorijoje leidimas nereikalingas, o 30 arų kiemelis, p. Černiausko
skaičiavimu, gali sutalpinti apie 1.000 žmonių.„Renginys dėl savivaldybės kaltės yra visiškai sugadintas“, – apgailestauja profsąjungų konfederacijos lyderis.

Pagrindinė protesto demonstracija „Gana skurdinti žmones! Svarbiausia – darbo vietų kūrimas ir ekonomikos augimas!“ rengiama Briuselyje, tačiau mitingai ir streikai organizuojami beveik visose Europos šalyse.

Lietuvos profesinės sąjungos sukvies žmones pareikšti savo pozicijos dėl augančio nedarbo, didėjančių kainų, priverstinės darbingų žmonių ir jaunimo emigracijos.

Profsąjungų pareiškime pabrėžiama, jog Ekonomikos skatinimo planas, turėjęs padėti išsaugoti verslą ir darbo vietas, neveikia, o socialinės pašalpos tapo paskata gyventi nedirbant. Taip pat profsąjungos reikalauja realiai sumažinti valstybės valdymo išlaidas, o ypač – valdymo aparatą.

„Lietuvos rytas“ informuoja:

Jei paklaustumėte graiko, belgo ar prancūzo, kur jie protestuoja prieš nepatinkančią valdžios politiką, jie tik pečiais patrauktų: kur kitur, jeigu ne po valdžios langais ar centrinėse miesto gatvėse arba aikštėse rinktis piliečiams?

Demokratija tuo ir skiriasi nuo autokratijos ar rusiško pavyzdžio „valdomos demokratijos”, kad piliečiai turi teisę rengti protestus ir mitingus valdžiai paveikti. Tačiau Lietuvos jau pusantrų metų ši teisė suvaržyta, jei apskritai dar egzistuoja. Piliečiai, prašantys Vilniaus savivaldybės leidimo susirinkti prie Seimo, Vyriausybės arba Gedimino prospekte, išgirsta griežtą atsakymą „negalima”.

Savivaldybė žmonėms arba išvis neleidžia susirinkti, arba jiems pasityčiojamai nurodo būriuotis kur nors atokiau nuo ponijos – pavyzdžiui, purvynėje už Seimo trečiųjų rūmų ar net prie „Siemens” arenos. Būtent tokia vieta ką tik buvo pasiūlyta prie Seimo ir Vyriausybės mitinguoti panorusioms profesinėms sąjungoms.

Negana to, savivaldybės užkulisiuose sklandė ir greičiausiai tebesklando idėja nustatyti nuolatinę vietą visiems mitinguotojams ir tos vietos ieškančios sostinės valdžios akys jau krypsta netgi į užmiestį.

Savo antidemokratinį elgesį Vilniaus valdžia mėgina grįsti įstatymais ir net Konstitucinio teismo (KT) išaiškinimais. Iš tiesų Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad piliečių teisė į susirinkimus nėra absoliuti ir savivaldybės gali leisti piliečiams rinktis ir protestuoti kitoje vietoje, nei jie nori. Tačiau ar tai reiškia, kad žmonės turi teisę rengti mitingus tik 6 kilometrų atstumu nuo Seimo ar Vyriausybės, kaip jau atsitinka dabar? Konstitucinio teismo išaiškinime labai aiškiai apibrėžta, kad vietos valdžia suvaržyti piliečių teisę į protestus gali tik tuomet, kai yra žinoma, jog planuojamas mitingas ar protesto akcija gali pažeisti kitų niekuo dėtų piliečių interesus, ir tai būtina pagrįsti konkrečiais įrodymais, o ne spėlionėmis, kaip tai daro sostinės valdžia.

„Gali kilti pavojus ir pačių mitinguojančiųjų saugumui”, „remiantis operatyvine teisėsaugos informacija” – tokie „argumentai” tik stiprina įtarimą, jog tiek Vilniaus savivaldybė, tiek ranka rankon su ja veikianti teisėsauga šiurkščiai savavaliauja. Dar labiau apgailėtina, kad piliečių teises uzurpuojantiems miesto valdininkams talkina ir teismai, kurių priedermė – besąlygiškai užtikrinti valstybėje teisingumą.

Žinoma, sostinės valdantieji ne patys sugalvojo siaurinti demokratijos ribas – juos taip elgtis greičiausiai spaudžia jų partijų vadai, įsitaisę taip kruopščiai nuo tautos ginamoje Vyriausybėje ir Seime. Tai liudija ne tik bandymai su protestuoti drįstančiais piliečiais kovoti savivaldybės ir teisėsaugos rankomis, bet ir lyg įkyri muzika premjero nuolat kartojami teiginiai, jog bet kokie mitingai ar demonstracijos yra destruktyvus, neracionalus ir žalingas dalykas.

Jeigu konservatorių lyderis ir į taktą siaurinant demokratijos teises plojantys liberalai bei „prisikėlėliai” dar nėra visiškai praradę gėdos jausmo, prisimindami pirmuosius Sąjūdžio mitingus, jie turėtų sudegti iš gėdos. Bent jau pagal požiūrį į piliečių teises dabartinė Lietuvos valdžia tapo didesne laisvės prieše negu buvo komunistinė okupantų valdžia prieš pat jos krachą.

Nors pirmuosius Sąjūdžio mitingus SSKP ir KGB vadovybė taip pat laikė neracionalia ir dar nacionalistine destrukcija, sovietų okupantai leido pirmuosius Sąjūdžio mitingus surengti Vilniaus, o vėliau ir kitų miestų centrinėse gatvėse bei aikštėse.

Galima priminti, kad 1988 m. birželį pirmasis masinis Sąjūdžio mitingas, palydint į Maskvą komunistų partijos konferencijos delegatus, vyko pačioje Vilniaus širdyje – Katedros aikštėje.

Tik po kelių dienų vykęs mitingas laisvai šurmuliavo kitoje vietoje, kuri šiuo metu taip pat užkirsta protestuotojams, – Gedimino prospekte. Čia žmonės protestavo prieš ankstesnį mitingą tendencingai nušvietusią Eltą ir jos tuometį vadovą A.Stankevičių.

1988-ųjų liepos mitingas vyko Vingio parke, o ne miesto centre tik todėl, kad patys organizatoriai iš anksto suprato, jog centre netilps šimtatūkstantinė minia. Jei užsižaidę valdžia konservatoriai pamiršo, gal jų atmintį galėtų atgaivinti opozicija arba koalicijos partneriai?

Vienas pirmųjų lyg ir prabudo valdančiojo Liberalų sąjūdžio lyderis, susisiekimo ministras E.Masiulis. Jis, kaip ir dera liberalui, paklaustas ėmė ir pareiškė, kad nebesitaikstys su tokiu sistemingu kėsinimusi į demokratijos pamatus. Demokratinę poziciją derėtų tik sveikinti. Kita vertus, gali būti, kad liberalų lyderis taip įsidrąsino tik gavęs progą papozuoti prieš rinkėjus.

Kad ir kaip būtų, E.Masiulio vadovaujamas Liberalų sąjūdis buvo Vilniaus valdžioje, kuri ir pradėjo smaugti demokratiją. Ar ne paprasčiau buvo išaiškinti savo bendražygiams, kad liberalai taip niekuomet nesielgė, nesielgia ir nesielgs?

„Respublika“ praneša:

Kol profsąjungos visoje Europoje rengia masines akcijas prieš žmonių skurdinimą, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ elgiasi visai nesolidariai: užuot gynę darbuotojų interesus, viešai draskosi dėl milijonų, paveldėtų dar iš sovietmečio.

Vakar surengtoje spaudos konferencijoje opozicionieriais save vadinantys koordinacinės tarybos nariai Danuta Iljina ir Vidas Grigalionis žėrė kaltinimus šios organizacijos pirmininkei Aldonai Jašinskienei.

Prie žmonėms dirbančiųjų save priskiriantys opozicionieriai tvirtina, kad „solidarumo“ vadovybė šiurkščiai ir įžūliai kišasi į pirminių profesinių organizacijų reikalus, kad neracionaliai naudojamos lėšos. D. Iljinos teigimu, „Solidarumo“ biudžete žioji milijono litų skylė, nario mokesčio per metus surinkta 46 tūkst. Lt., bet A. Jašinskienė ką tik pasididino sau ir ją palaikantiems žmonėms atlyginimus.

„Prieš keletą metų už 6 mln. Lt nupirktas pastatas Kalinausko gatvėje, kurio vertė šiandien gal ir 2 mln. Lt nesiekia. Vilniaus autobusų parkui „solidarumas“ yra suteikęs 800 tūkst. beprocentę paskolą“, – neūkiškumo pavyzdžius vardijo valdybos narė.

Apie „Solidarumo“ sprendimą pasirašyti su Vyriausybe vadinamąjį nacionalinį susitarimą D. Iljina sakė sužinojusi tik iš interneto, faktui jau įvykus. Pasak jos, už tą parašą „Solidarumas“ gavo iš Vyriausybės 0,5 mln. Lt neva socialiniam dialogui plėtoti.

Opozicionierių ginčijama „Solidarumo“ pirmininkė A. Jašinskienė sakė, kad pagrindinė nesutarimų profesinėje sąjungoje priežastis – pinigai, kurių sąskaitoje šios profsąjungos turi apie 6 mln. Lt.

„Vilniaus diena“ skelbia:

Mitingas dabar – leidimas – kada nors. Laikraštis rašo, kad leidimą organizuoti šios dienos mitingą prie Vyriausybės profesinės sąjungos gali gauti po mėnesio arba dviejų – kad ir kaip kurioziškai tai skambėtų. LPSK lyderio A.Černiausko žodžiais, tokia situacija susidarė dėl to, kad sostinės savivaldybė ne atsisakė išduoti leidimą mitinguoti, o išdavė jį pakeitusi mitingo vietą. Organizatoriai informavo žmones apie tai, kad renginys prie Vyriausybės tikriausiai neįvyks. „Stabdome žmones. Susidomėjimas buvo tikrai didžiuli, žmonės norėjo atvažiuoti iš visos Lietuvos. Renginys sugadintas“, – kalbėjo A. Černiauskas.

Tiesa profesinės sąjungos vis tiek mitinguos – tik ne V. Kudirkos aikštėje, o savo kieme, A. Jasinskio gatvėje, privačioje teritorijoje.

„Delfi.lt“ rašo:

Augantis nedarbas, didėjančios kainos, priverstinės darbingų žmonių ir jaunimo emigracijos, atlyginimų mažinimas. Tai akcentuoja Lietuvos profesinės sąjungos, trečiadienį Vilniuje ir kituose miestuose rengiančios protesto akcijas. Nors trečiadienį profsąjungos akcijas rengia visoje Europoje, Lietuvoje protestuotojams neleista mitinguoti prie Vyriausybės rūmų – pasiūlyta aikštė prie „Siemens arenos“.

Nuo 11 valandos profsąjungų akcija prasidėjo piketais prie ministerijų, darbdavių organizacijų ir Vilniaus miesto savivaldybės. Vidurdienį piketuotojai rinksis prie Vyriausybės, paskui aplankys prie Seimo badaujančius pareigūnus ir žygiuos į Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos kiemelį, kur 13 valandą surengs mitingą.

Kadangi įstatymas leidžia pikete dalyvauti ne daugiau kaip 9 žmonėms, prie kai kurių ministerijų rengiama po keletą piketų.

„Mums uždraudė surengti mitingą prie Vyriausybės, bet niekas neuždraus kitomis teisėtomis formomis reikalauti suvaldyti augančias maisto produktų kainas, didinti minimalų darbo užmokestį, grąžinti atimtas pensijas, stabdyti nelegalų darbą ir šešėlinę ekonomiką kuriant realias darbo vietas ir skatinant ekonomikos augimą”, – išplatintame pranešime teigia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas.

Pasak profsąjungų, nors uždrausta surengti mitingą, niekas negali uždrausti reikalauti nedidinti maisto produktų kainų, didinti minimalų darbo užmokestį, grąžinti atimtas pensijas, stabdyti nelegalų darbą ir šešėlinę ekonomiką, kurti realias darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...