2011 Liepos 28

Sergančiųjų alerginėmis ligomis padaugėjo du kartus

veidas.lt

"Veido" archyvas

Alerginės ligos vadinamos XXI amžiaus epidemija. Šiandien Europoje jau kas trečiam vaikui maistas, gyvūnai, dulkių erkutės ar augalai sukelia įvairias alergines reakcijas. Gydytojai prognozuoja, kad 2015 m. alergiškas bus kas antras europietis.

Lietuvoje ir dar penkiolikoje Europos Sąjungos šalių vykdant “EuroPrevall” maisto alergijos projektą nustatyta, kad mūsų šalyje alerginėmis ligomis serga 28 proc. 7–10 metų amžiaus vaikų. Alergiškų yra apie 15–20 proc. mokyklinio amžiaus vaikų ir apie 7 proc. naujagimių. Paaiškėjo, kad Lietuvos šeimose alergija maistui dar nėra labai paplitusi – ji būdinga iki 5–10 proc. šeimos narių. Didžiojoje Britanijoje alergija maistui nustatyta jau net 60–80 proc. tirtų vaikų.
Ištyrus 1500 Lietuvos vaikų, kurie buvo stebimi nuo gimimo iki penkerių šešerių metų, nustatyta, kad dažniausiai alergines reakcijas jiems sukelia kiaušiniai, pienas, kviečiai, sojos, o vėliau – naminių gyvūnėlių kailis. Suaugusieji dažniausiai įsijautrina nuo lazdyno riešutų, pelynų, namų dulkių erkučių, sezamų, žemės riešutų. Paaiškėjo, kad lietuvių jautrumas pelynų žiedadulkėms yra didžiausias iš visų tirtų šešiolikos Europos šalių.

Beje, tyrimo rezultatai patvirtino, kad iš maisto alergijos vystosi alerginis rinitas ir bronchų astma.

Jurga Juškienė, kurios dvejų metų dukrai gydytojai diagnozavo bronchų astmą, mergaitei pasireiškiančias alergines reakcijas pastebėjo, kai šiai buvo vos aštuoni mėnesiai. “Pirmą kartą Augustei išbėrė žandus. Jie buvo raudoni, sausi, niežėjo. Be to, dukrytė sunkiai kvėpavo. Nekosėjo, bet buvo girdėti, kad bronchuose pilna karkalų. Kai tai pasikartojo kelis kartus, kreipėmės į gydytoją, tačiau ji pasiūlė palaukti, kol Augustei sueis metai, ir tada išsitirti, ar ji nealergiška. Paaiškėjo, kad dukrai tokias reakcijas sukelia kačių ir šunų plaukai bei dulkių erkutės”, – pasakoja J.Juškienė.

Juškų šeima gyvena kaime, todėl išvengti kontakto su gyvūnais sunku. Augustei kelis kartus per mėnesį prasidėdavo labai stiprūs priepuoliai, kurių metu mergaitė sunkiai galėdavo kvėpuoti, taip pat vargindavo labai didelė sloga. “Visą naktį klykdavo, nes negalėdavo užmigti. O padėdavo jai tik ypač stiprūs vaistai, kurie plonina nosies gleivinę. Be to, dar nuolat reikėjo vartoti steroidinį purškalą. Darželio lankyti Augustė negalėjo, nes grupėje vaikai žaisdavo ant seno kilimo, kuriame tikriausiai veisiasi dulkių erkutės, todėl ten jai iškart prasidėdavo alerginė sloga”, – prisimena moteris.
Išbandžiusi ne vienus tradicinės medicinos gydytojų paskirtus vaistus, bet nematydama efektyvaus rezultato, J.Juškienė nusprendė dukrą nuvežti pas homeopatę. Jos išrašytus vaistus Augustė gėrė vos kelis mėnesius, tačiau jau daugiau nei pusmetį nepasireiškia nė viena alerginė reakcija. “Anksčiau dukrytė negalėdavo net arčiau prieiti prie katės ar šuns, o dabar ir glosto, bet nei sloguoja, nei dūsta”, – džiaugiasi J.Juškienė.

Alergiški tėvai gimdo alergiškus vaikus

Kauno klinikų vaikų alergologijos sektoriaus vadovė Jolanta Kudzytė sako, kad alerginė astma yra neišgydoma liga, todėl homeopatiniai vaistai gali padėti tik suaugusiam žmogui, kuris įtiki, jog nuo jų pasveiks. “Tai snaudžianti liga, ji gali atsitraukti dešimčiai ar net daugiau metų. Remisija kartais trunka, pavyzdžiui, iki moters nėštumo, tačiau susidūrus su alergenu bet kada vėl gali pasikartoti. Alerginė astma nėra ir išaugama, tačiau yra toks šios ligos tipas, gydytojų vadinamas mažų vaikų virusų provokuojama astma, kuris iki dešimties metų dažnai pasitraukia”, – aiškina J.Kudzytė.

Gydytoja sako, kad dažniausiai išaugama alergija maistui, tačiau vėliau ji gali pasireikšti kaip alerginis rinitas arba bronchų astma. “Vaikas gali sirgti tik viena iš šių dažniausiai pasitaikančių alerginių ligų, visomis iš karto arba laipsniškai: iš pradžių alergija maistui, paskui rinitu ir galiausiai bronchų astma”, – dėsto pulmonologė-alergologė.

Nors didžiausias jautrumas maistui pasireiškia pirmaisiais vaiko gyvenimo metais, o vėliau tam tikri maisto produktai alergijos gali nesukelti, tačiau per pastaruosius du dešimtmečius alergiškų maistui vaikų padaugėjo kelis kartus. Pavyzdžiui, JAV ir Didžiojoje Britanijoje alergija žemės riešutams išaugo maždaug du kartus. Pasak Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Vaikų pulmonologijos ir alergologijos centro vedėjos Odilijos Rudzevičienės, Vakarų Europos šalyse kas trečias ketvirtas vaikas yra alergiškas.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Krūtinės ląstos, alergologijos ir radiologijos klinikos docentė Rūta Dubakienė pastebi, kad Lietuvoje alergija maistui dar nėra pasiekusi tokių mastų, tačiau europiečius sparčiai vejamės. “Alergiški tėvai gimdo alergiškus vaikus, o paveldėta liga yra neišgydoma ir neišaugama”, – primena gydytoja, Lietuvoje vadovavusi tyrimui, skirtam maisto alergijai.

Efektyvus gydymo būdas – specifinė imunoterapija

O.Rudzevičienė teigia, kad su alerginėmis ligomis sunku kovoti ir jas suvaldyti, nes mokslininkai dar neišsiaiškino, kodėl vienų žmonių organizmas reaguoja į alergenus, o kitų ne. “Manoma, kad didesnį polinkį sirgti alerginėmis ligomis lemia genai. Tačiau įtakos turi ir maistas, aplinka, kurioje gyvename, didėjantis užterštumas”, – atskleidžia gydytoja alergologė.

J.Kudzytė pastebi, kad kaime gyvenančius žmones alergijos vargina rečiau, nors jie kasdien susiduria su įvairių augalų žiedadulkėmis. Mat ten tyresnis oras, o mieste ant žiedadulkių nusėda daug teršalų. Gydytoja sako, kad išsivysčiusiose šalyse taip pat daugiau sergančiųjų alerginėmis ligomis negu ten, kur ne taip stipriai išplėtota pramonė.

Vis dėlto, nors šios ligos nepagydomos, ankstyva jų diagnostika ypač svarbi, nes išsiaiškinus, kam žmogus alergiškas, alergenų galima išvengti. O dažnai su jais susiduriant išprovokuojamos įvairios alerginės reakcijos. Gali išberti odą, pykinti, vemiama, tuštinamasi su krauju, dūstama, kūdikiams neauga svoris. Alergenai gali sukelti net anafilaksinį šoką, o priepuolis baigtis mirtimi.

“Alergines reakcijas laikinai nuslopina vaistai, jie šiek tiek pagerina gyvenimo kokybę, tačiau ligos neišgydo. Pagrindinis gydymas – vengti alergenų, griežtai juos pašalinti iš aplinkos ir iš maisto raciono”, – aiškina R.Dubakienė.

Pasak profesorės, efektyvus gydymo metodas, palengvinantis alerginės ligos formą ir galintis užkirsti kelią bronchų astmai, – specifinė imunoterapija. Šio gydymo metu po oda leidžiama arba po liežuviu lašinama nedidelis kiekis alergenų, kuriems žmogus jautrus. Taip organizmas tarsi pripratinamas prie tam tikro alergeno. Imunoterapija sureguliuoja žmogaus imuninę sistemą taip, kad ši pradėtų gaminti apsauginius antikūnus, kurie sumažina alergines reakcijas. “Visame pasaulyje taip gydoma 25 proc. ligonių. Imunoterapiją galima taikyti jau nuo trejų metų. Nors tai pigesnis ir efektyvesnis gydymo būdas nei tabletės ar purškalai nuo alergijos, deja, pas mus ligonių kasos jo nekompensuoja, todėl nedaug kas gali pasinaudoti”, – apgailestauja R.Dubakienė.

Apsisaugoti nuo alergijos nepavyks

Beje, alergiškiems maistui vaikams labai svarbu kas pusmetį ar metus pakartoti tyrimus. “Dažnai mamos neduoda vaikams pieno produktų, kiaušinių, nors kad mažylis alergiškas šiems produktams, buvo nustatyta prieš metus ar daugiau. O per tiek laiko alergija jau gali būti išaugta. Taip vaikas visai be reikalo pasmerkiamas dietai”, – sako O.Rudzevičienė.

Ji pabrėžia, kad net odos dūrio mėginiai, kai ant rankutės užlašinama alergeno, ar IgE antikūnų tyrimas, kai tiriamas iš venos paimtas kraujas, neparodo, jog vaikas tikrai alergiškas. Pasak gydytojos, šie tyrimai rodo organizmo įsijautrinimą, tačiau nepatvirtina alerginės ligos. “Tik provokaciniai oraliniai mėginiai tiksliausiai nustato maisto alergijos diagnozę. Atliekant tyrimą ligonis, prižiūrimas gydytojų, tam tikrais laiko intervalais turi suvalgyti vis didėjančias tiriamojo maisto porcijas. Šis diagnostikos metodas naudojamas visame pasaulyje, tačiau Lietuvoje nėra plačiai paplitęs, nors Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Vaikų pulmonologijos ir alergologijos centre jis atliekamas visiems, kuriems būtina”, – sako O.Rudzevičienė ir priduria, kad kol neaišku, kas sukelia alergines ligas, negalima joms užbėgti už akių.

“Neįrodyta, kad nėščia moteris, jeigu ji pati nealergiška, atsisakiusi, pavyzdžiui, pieno, apsaugos savo kūdikį nuo alergijos jam. Be to, nesvarbu, ar vaisius yra nupurkštas chemikalais, ar ne. Jeigu žmogaus organizmas reaguoja į tą alergeną, tai ekologiškas produktas alerginės reakcijos nepadės išvengti”, – mitus, susijusius su alergija maistui, griauna R.Dubakienė.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...