2015 Liepos 09

Sergančiųjų alerginėmis ligomis ateityje tik daugės

veidas.lt

Shutterstock

Sveikata. Dar ne taip seniai mokslininkai prognozavo: 2015 m. alergiškas bus kas antras Europos gyventojas. Ar iš tiesų pasiekėme tokį sergamumo įvairiomis alerginėmis ligomis piką?

„Įšokę į vakarietiško gyvenimo traukinį, judame tuo pačiu pagreičiu, kaip ir visa Vakarų Europa: keičiasi mitybos įpročiai, gyvenamoji aplinka… Alergines reakcijas mums sukelia žydintys augalai, dulkių erkutės, gyvūnai“, – aiškina Vilniaus universiteto profesorė, Alergologijos komisijos pirmininkė Rūta Dubakienė.

Lietuvos mokslo akademijos premija už naują ekologinės alergologijos kryptį įvertinta mokslininkė (ištyrusi namų dulkių erkučių, mikroskopinių grybų ir cheminių medžiagų įtaką sukeliamoms alergijoms), neslepia: naujausi tyrimai rodo, kad alergiškų žmonių daugėja. Vieniems jų lemiamu veiksniu tampa užterštas oras, kitiems – arti kūno nešiojama pigi bižuterija ar netinkama mityba. Tačiau alergijas tiriančius medikus stebina pačių žiedadulkių piktybėjimas. „Pastebime, kad kaime gyvenantis žmogus patiria kur kas silpnesnius alergijos simptomus nei gyvenantis didmiestyje. Daroma prielaida, kad žiedadulkės tapo labiau užterštos, todėl ir dirgina kvėpavimo takus“, – aiškina profesorė, darbo „Alergologija: ekologinės prielaidos ir gydymo metodai“ autorė.

Vis dėlto, nors ši liga sunkiai pagydoma, ankstyva jos diagnostika itin svarbi: išsiaiškinus, kam žmogus alergiškas (maisto produktams, namų dulkėms, mikroskopiniams grybams, augalų žiedadulkėms, naminių gyvūnėlių kailiui, buitinėms cheminėms medžiagoms, vaistams ir kt.), alergenų galima išvengti. Per dažnai su jais susiduriant išprovokuojamos nepageidaujamos alerginės reakcijos: odos bėrimai, dusulys, kartais net anafilaksinis šokas.

Alergija įprastai vadinamas imuninės sistemos signalas, rodantis, kad rimtai sutrikdytos žmogaus organizmo sistemos, į kurį būtina reaguoti, norint išvengti sunkių ligos protrūkių ateityje. Pažinti alergiją itin svarbu, nes tai – viena rimčiausių visuomenės sveikatos problemų.

Siekiant įvertinti ES visuomenės sergamumą alerginiu rinokonjunktyvitu ir egzema buvo atliktas pasaulinio masto tyrimas ISAAC. Jo metu tirtos dvi vaikų grupės – 6–7 metų ir 13–14 metų, stebint jų sergamumą septynerių metų intervalu. Tyrimas parodė, kad daugelyje pasaulio valstybių sergančiųjų alerginėmis ligomis padaugėjo du ar tris kartus (ypač padidėjo 6–7 metų vaikų sergamumas alerginiu rinitu).

Taigi pastaraisiais dešimtmečiais vis labiau didėjantis visuomenės sergamumas alerginėmis ligomis didina finansinę ir socialinę naštą valstybei, todėl mokslininkai aktyviai įsitraukia į galimų sprendimo būdų paiešką, siekdami išsiaiškinti, kaip būtų galima palengvinti tokių pacientų ir jų artimųjų gyvenimą.

Kaip atrodo alergiškų žmonių gyvenimas mūsų visuomenėje, itin gerai žino gydytojas endokrinologas prof. Gintautas Kazanavičius, kiekvieną pavasarį nuo jį alergizuojančių žiedadulkių besislepiantis užsienio šalyse.

Sloga, niežulys ir akių gleivinės paburkimas yra tapę kasmetiniais G.Kazanavičiaus palydovais, jei jis tik ilgiau užgaišta Lietuvoje. Iš mamos paveldėta, genetiniu būdu vaikams ir anūkams perduota liga kiekvieną sezoną neatslūgsta septynis mėnesius. Taigi gerai įvertinęs, kiek laiko tektų vartoti vaistus likus Lietuvoje, profesorius kasmetinę kelionę vadina kur kas patrauklesne gynybos nuo alergijos priemone. Nuo studijų laikų su alergija kovojantis G.Kazanavičius viliasi, kad jo liga šiek tiek atlėgs organizmui senstant ir jam nebeteks kiekvieną pavasarį ašaroti ir čiaudėti. Deja, kol kas tenka pasitelkti galimas organizmo apsaugos priemones: ryšėti apsauginę kaukę ir nepamiršti kaištukų į šnerves.

Panašaus likimo žmonėms profesorius pataria namuose įsirengti specialią filtrus turinčią oro valymo (rekuperacinę) sistemą, tuomet vėdinant nebūtina atidarinėti langų ir smarkiai sumažėja tikimybė, kad į namus iš lauko pateks žiedadulkių.

Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademijos duomenimis, alerginės ligos paliečia vieną iš keturių europiečių ir yra dažniausios lėtinės ligos šiame regione. Slopinamos vaistais, R.Dubakienės teigimu, jos šiek tiek aprimsta ir pagerina žmogaus gyvenimo kokybę, tačiau iki galo nėra išgydomos. „Vengti alergenų, griežtai juos šalinti iš aplinkos ir iš maisto raciono“, – pacientams pataria mokslininkė, neabejojanti, kad ateityje alergiškų žmonių tik daugės.

Taigi, profesorės nuomone, dar po keleto dešimtmečių stebėsimės ne gausiai sergančiaisiais, o tuo, kad dar liko tokių, kurių ši liga nepalietė. Nepaisant to, kad šiuo metu dar nesame patys alergiškiausi Europos gyventojai, savo gyvensena ir mityba sparčiai artėjame prie Vakarų Europos (tą rodo ir mūsų kūdikių sergamumo alergija didėjimas).

Disertaciją apie alergiją maistui prieš ketverius metus apsigynęs Andrius Kavaliūnas pabrėžia, kad padidėjusio jautrumo maisto produktams paplitimas tarp vaikų ir suaugusiųjų Lietuvoje skiriasi: tarp pradinių klasių mokinių jis siekia 46,9 proc., o tarp suaugusiųjų – tik 1,9 proc.

Kadangi nustatyto alergizuojančio maisto produkto nevartojimas laikomas efektyviausiu šios ligos gydymo būdu, tokių pacientų gyvenimo kokybė ypač nukenčia – alergiški žmonės turi priprasti prie papildomo diskomforto, nes nuolatos tenka kontroliuoti tai, ką valgai, dėl to kyla papildomų sunkumų socialiniame gyvenime. Įprastai alergija maistui pasižymintys asmenys vengia maitintis viešojo maitinimo įstaigose, turi būti atsargesni nuėję į svečius.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos instituto mokslininkai (A.Kavaliūnas, Genė Šurkienė, R.Dubakienė, Rimantas Stukas) atkreipia dėmesį, kad produkto alergiškumas priklauso ir nuo vieno ar kito gaminimo būdo. Pavyzdžiui, skrudinti žemės riešutai alergizuoja stipriau nei virti.

Mokslininkų vertinimu, tik taip galima paaiškinti, kodėl JAV, kur beveik kiekvienas vaikas iki dvejų metų valgo žemės riešutų sviesto, plačiai paplitusi alergija šiems riešutams. Priešingai nei Kinijoje: nors čia vaikai taip pat susiduria su žemės riešutais, bet kinai maistui juos naudoja virtus.

Mokslininkai sutaria, kad maisto alergenai gali sukelti ir pseudoalergines reakcijas. Dažniausiai jas sukelia maisto produktai, turintys daug histamino (švieži produktai: pomidorai, špinatai, vėžiagyviai, lašišos, apelsinai; apdoroti maisto produktai: fermentinis sūris, kiauliena, konservuoti tunai, dešrelės), tiramino ir feniletilamino (šokoladas, raudonasis vynas, konservuota žuvis, fermentinis sūris), histaminą atpalaiduojančių produktų (braškės, kiaušinio baltymas, kiauliena, cinamonas, šokoladas, ananasai, papajos, ankštiniai). Pabrėžiama, kad alergenų gali turėti ir kai kurios prieskoninės žolelės, pavyzdžiui, anyžių sėklos, česnakai, ramunėlės, garstyčios. Nors jie vartojami ir nedideliais kiekiais, gali sukelti gyvybei pavojingas būkles.

Kaip pabrėžia „Veido“ kalbinti alergologai, pakanka žmogų dirginančių alergenų pėdsakų, kad kiltų nepageidaujamos organizmo reakcijos: bėrimai, tinimai, kvėpavimo sutrikimai, niežulys ir pan. Būtent dėl šios priežasties R.Dubakienė apibrėžia alergiją kaip mažų dozių ligą, kuriai visuomet būdingas priežastinis ryšys.

„Pakanka apsilankyti svečiuose pas žmones, auginančius kates, ir imu justi kylantį niežėjimą visame kūne“, – pasakoja 36-erių Leonas Judickas. Užsibūti ilgiau tokioje aplinkoje pašnekovas vengia, nes gali tekti ieškoti medikų pagalbos.

Šiuo metu kovoti su alerginėmis ligomis ir jas suvaldyti vis dar sudėtinga, nes iki galo nėra išsiaiškinta, kodėl vienų žmonių organizmas reaguoja į alergenus, o kitų ne.

Vaikų pulmonologė-alergologė Indrė Būtienė, atlikusi mokslinį tyrimą, teigia pastebėjusi priežastinį ryšį tarp motinoms skiriamų antibiotikų (atliekant cezario pjūvį) ir iš to jų vaikams kylančių alergijų. Žinant, kad tai vienas išsamiausių kada nors atliktų tyrimų apie alergiją maistui pirmaisiais gyvenimo metais, kuriame iš viso dalyvavo 12 tūkst. naujagimių ir jų šeimų devyniose Europos šalyse (Vokietijoje, Lenkijoje, Graikijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Olandijoje, Islandijoje, Lietuvoje ir Italijoje), verta atkreipti dėmesį į šių vaistų vartojimą. Iš atlikto tyrimo duomenų matyti, kad pirmą savaitę po gimimo antibiotikų gavusių motinų kūdikiai iš tiesų pasižymi didesniu polinkiu į alergiją. Didžiausias polinkis šiuo atveju nustatytas italių (22 proc.), lenkių (5,8 proc.) ir vokiečių (3,9) naujagimiams, Lietuvoje šis procentas, palyginti su kitų šalių duomenimis, buvo gana mažas (0,6 proc.).

VU Vaikų ligų klinikos Vaikų pulmonologijos ir alergologijos centro vedėja doc. dr. Odilija Rudzevičienė svarsto, kad ne ką mažesnis polinkis sirgti alerginėmis ligomis yra nulemtas mūsų genetikos. Įtakos tam turi ir maistas, ir aplinka, kurioje gyvename, ir didėjantis užterštumas.

Antrą dešimtį metų šioje srityje dirbanti medikė tikina, kad alergijos gana dažnai pasižymi banguojančia eiga: vienu metu lyg ir įvyksta savaiminis pasveikimas, o kitu, organizmui sudėtingesniu (paaugliui bręstant ar moteriai laukiantis, gana dažnai ir po nėštumo), alergija vėl atsinaujina.

Lietuvoje ir dar penkiolikoje Europos Sąjungos šalių vykdant „EuroPrevall“ maisto alergijos projektą buvo nustatyta, kad mūsų šalyje alerginėmis ligomis serga 28 proc. 7–10 metų amžiaus vaikų. Alergiškų užfiksuota apie 15–20 proc. mokyklinio amžiaus vaikų ir apie 7 proc. naujagimių. Taip pat iš šio tyrimo paaiškėjo, kad Lietuvos šeimose alergija maistui dar nėra labai paplitusi: ji būdinga iki 5–10 proc. šeimos narių. O štai Didžiojoje Britanijoje alergija maistui nustatyta jau 60–80 proc. tirtų mažamečių.
Ištyrus 1500 Lietuvos vaikų, kurie stebėti nuo gimimo iki penkerių šešerių metų, nustatyta, kad dažniausiai alergines reakcijas jiems sukelia kiaušiniai, pienas, kviečiai, sojos, o vėliau – naminių gyvūnėlių kailis.

Atskleista, kad suaugusieji, priešingai nei vaikai, dažniausiai įsijautrina nuo lazdyno riešutų, pelynų, namų dulkių erkučių, sezamų bei žemės riešutų.

R.Dubakienės teigimu, norint nustatyti alergiją, daugeliu atveju pakanka su žmogumi tiesiog pasikalbėti. Įprastai jis jau pats įtaria vieną ar kitą priežastį (ligos alergeną), kuri geriau atsiskleidžia apžiūros metu. Specifinius alergeno antikūnus galima nustatyti ir kraujo serume (tam atliekami laboratoriniai imunologiniai tyrimai), tačiau kiekvieno besikreipiančiojo į medikus atvejis yra individualus.

Medikai, gydydami alergiškus pacientus, dažniausiai pasitelkia imunoterapiją. Šis gydymo būdas pasižymi tuo, kad į žmogaus organizmą didėjančiomis dozėmis ir ilgėjančiais intervalais įvedamas alergenas, sukėlęs alerginę ligą. Specifinė imunoterapija iš esmės pakeičia ligos eigą. Todėl gana dažnai alerginių ligų simptomams švelninti skiriami simptominiai alergiją slopinantys vaistai – antihistamininiai preparatai ir kortikosteroidai. Įprastai gydytojai alergologai imunoterapiją skiria sergantiesiems šienlige, alergine sloga, alerginiu akių uždegimu (konjunktyvitu), alergine astma, taip pat žmonėms, alergiškiems bitės ar vapsvos įgėlimui.

M.Dubakienė svarsto, kad, matyt, jau netolimoje ateityje pakaks taikyti genų terapiją, tai yra nustačius alergijos genus ir juos pašalinus žmogus bus sveikas. Bet iki tol tenka svarstyti, ko vengti ir kokioje aplinkoje gyventi, norint išlikti nepaliestiems modernios civilizacijos palydovės – alergijos. Viena iš visuomenės gelbėjimo išeičių, profesorės nuomone, galėtų tapti naujai sukurtas alergiškų naujagimių registras, kita, ne mažiau svarbi išeitis turėtų išlikti visuomenės švietimas.

 

Aktualusis interviu

Į „Veido“ klausimus atsako VU Vaikų ligų klinikos Vaikų pulmonologijos ir alergologijos centro vedėja doc. dr. Odilija Rudzevičienė.

VEIDAS: Ar Lietuvoje labai paplitusi alergija maisto produktams?

O.R.: Alergija vienam ar kitam maisto produktui kamuoja apie 2–8 proc. visuomenės narių. Didžiausia rizika susirgti pastebima nuo gimimo iki dvejų metų. Įprastai apie 6–8 proc. vaikų iki trejų metų yra alergiški kokiam nors maisto produktui, tačiau su amžiumi tolerancija didėja, todėl alergiškų maistui suaugusiųjų tėra 1–3 proc. Deja, pastaruoju metu vis daugėja maistui alergiškų žmonių. Gydytojai alergologai pastebi, kad anksčiau žmogus būdavo alergiškas dviem ar trims maisto produktams, o dabar šis skaičius prasiplėtė iki penkių ar dešimties maisto alergenų. Iš darbo praktikos matau, kad daugėja vaikų, negalinčių vartoti grūdinių kultūrų produktų (duonos, bandelių), ką jau kalbėti apie dažniausiai sutinkamus maisto alergenus: pieną, kiaušinius ir pan. Taigi alergija maistui tampa vis sunkesnė ir populiaresnė.

VEIDAS: Dažnai kaip XXI a. rykštė apibūdinama alergija įgyjama visam gyvenimui. O gal tik tam tikram tarpsniui?

O.R.: Tiesa, maisto alergija gali praeiti savaime, bet tam būtina iš mitybos eliminuoti alergizuojantį produktą ir kartoti tyrimus kas pusmetį stebint, ar alergija atsitraukė (tik provokacinis mėginys patvirtina, ar ji išliko, ar ne). Apie išaugtą alergiją spręsti leidžia vienas ar kitas produktas, kurį suvalgius anksčiau kildavo nepageidautinos reakcijos. Maždaug apie 80–85 proc. vaikų, alergiškų karvių pienui ir kiaušiniams, savo ligą išauga apie 5–10 gyvenimo metus.

VEIDAS: Kuo įprastai pasireiškia alergija? Į kokius požymius patartumėte atkreipti dėmesį?

O.R.: Odos bėrimai, niežėjimas, patinusios lūpos ar akių vokai yra ženklas, kad organizmas netoleruoja tam tikrų maisto produktų. Gana dažnai alerginė reakcija prasideda kaip virškinimo sutrikimas ar viduriavimas, gali atsirasti alerginė sloga ar kosulys. Ypač sunkios alerginės reakcijos gali baigtis ir anafilaksiniu šoku, dėl kurio mirštama. Todėl nevertėtų ilgai delsti ir mėginti gydytis patiems. Visa laimė, kad lietuviai nėra patys alergiškiausi – dar nepasiekė tokio sergamumo masto kaip skelbiama Vakarų Europos alergologų akademijos tinklalapiuose (kas trečias vaikas alergiškas maistui), bet ir mes šį traukinį savo gyvenimo būdu ir mityba jau gana sparčiai vejamės.

VEIDAS: Kas sukelia jūsų minėtas alergijas?

O.R.: Jei pavyktų atskleisti tikslias priežastis, matyt, ir alergijų sumažėtų. Tačiau priežastys kompleksinės: tam įtakos turi ir pakitęs maistas, ir užteršta aplinka, gausiau ir dažniau naudojama buitinė chemija, taip pat genetika ir pan.

VEIDAS: Kaip keičiasi alergiško žmogaus gyvenimas?

O.R.: Jei žmogus alergiškas maistui, jo gyvenimo kokybė suvalgius ko netinkamo sparčiai blogėja (kartais pakanka alergeno pėdsako maiste). Tokiais atvejais galimas ir anafilaksinis šokas, laiku nenustačius priežasties, besibaigiantis mirtimi. Savo problemas žinantys asmenys įprastai nešiojasi su savimi adrenalino injektorius, kad nelaimei artėjant būtų galima iš karto suleisti vaistų ir išgelbėti gyvybę. Taip pat tokiais atvejais patariame vengti nežinomo maisto vakarėliuose. Panašios problemos ištinka žmogų, alergišką gyvūnams. Tarkime, labai ryški alergija katėms gali pasireikšti sutikus asmenį, auginantį namie šį gyvūną (nežinia dėl ko atsiranda dusulys, niežulys ar staiga prasideda sloga).

VEIDAS: Kokių tyrimų įprastai prireikia norint išsiaiškinti, kam žmogus alergiškas?

O.R.: Šiuo atveju priklauso, kokį alergeną norime ištirti. Jeigu yra aiškiai matomi simptomai, tarkime, įtariame, kad gali būti įkvepiamas alergenas (žiedadulkių ar namų dulkių erkučių), pakanka ir odos mėginių. Bet jeigu įtariama maisto alergija, reikia išsamesnių tyrimų. Kita vertus, suvalgius netinkamo maisto, jau po dviejų valandų alergenai ima veikti, sukeldami nepageidaujamas organizmo reakcijas.

VEIDAS: Ar galite išskirti, kokios alergijos populiariausios mūsų geografinėje platumoje?

O.R.: Lietuvoje nuo alergijos kenčia apie 10 proc. gyventojų. Dažniausiai skundžiamasi alerginėmis slogomis ir akių paraudimu, taip pat gana dažnos bronchinės astmos, gyvūnų ir netinkamų maisto produktų alergijos, atopiniai dermatitai, dažniausiai atakuojantys pačius mažiausius (beveik kas antro kūdikio oda yra sausa, pleiskanojanti ir niežtinti).

VEIDAS: Ką patariate nuo sezoninės alergijos kenčiantiems asmenims?

O.R.: Kai kurie jų esant pavasariniam žydėjimui pakeičia aplinką – išvažiuoja iš Lietuvos. Šiltesniuose kraštuose alergeno nebelieka, taigi ir kankinantys simptomai liaujasi. Žinoma, ne kiekvienas gali tai padaryti, todėl likusieji Lietuvoje vartoja vaistus ar pasitelkia imunoterapiją (deja, dėl kainos šis metodas prieinamas ne kiekvienam). Įprastai jos prireikia kankinant sezoninėms alergijoms (augalų ir medžių žiedadulkėms), bet vėlgi alergijos simptomų stiprumą lemia oro sąlygos ir aplinka, kurioje žmogus yra. Jei pavasaris lietingas, žiedadulkės nukrinta arčiau žemės, jei vėjuota ir saulėta, jos tampa piktesnės (ypač miestuose, kur užteršta aplinka). Kai kuriems mūsų pacientams alerginė sloga ir akių uždegimai (pvz., nuo šienligės) tęsiasi visą gyvenimą.

 

Sergančiųjų alerginėmis ligomis proc.

 

Šalis                           Alerginiu rinitu      Astma      Alergija gyvūnams

 

Didžioji Britanija    62                              42                    35

Vokietija             52                              22                    32

Italija                         45                              25                    22

Lenkija               25                              5                     12

Lietuva               8                               5                     5

 

Šaltinis: Institute of Social Medicine, Epidemiolology and Health Economics

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...