"Veido" archyvas

Tarptautinių debatų nacionalinio finalo nugalėtojas E.Rupkus debatų meną atrado per vokiečių kalbą

Tolerancijos centre ką tik baigėsi jau penkto konkurso “Tarptautiniai jaunimo debatai” nacionalinis finalas. Šį kartą debatų tema buvo “Ar reikalingas įstatymas dėl teisinės atsakomybės už prievartą šeimoje?”.

Nugalėtojas Evaldas Rupkus iš Vilniaus Užupio gimnazijos išsiskyrė itin stipriais argumentais, jam burtais buvo tekusi “contra” pozicija. Antrą vietą laimėjęs ir taip pat į tarptautinį finalą Berlyne vyksiantis Airidas Janušauskas iš Šiaulių Stasio Šalkauskio gimnazijos buvo įstatymo gynėjas, nors besąlygiškai dabartiniam projektui pritarti negalėtų.

Tačiau iš tiesų debatuose nebūna laimėtojų ir pralaimėtojų – ši tiesa tapo akivaizdi mažiausiai dvylikai Lietuvos mokyklų įsijungus į Goethes instituto kartu su fondu “Atmintis, atsakomybė, ateitis” bei Vokietijos centrinės užsienio švietimo sistemos valdyba rengiamą projektą. Juk ir mokyklos kasdienybė, ir politinė realybė, ir bendražmogiškieji dalykai nėra vien juodi ir balti – kiekvienos pozicijos gynėjo argumentuose yra bent krislelis tiesos, o daugelio dalykų esmė perprantama tik pažvelgus į juos iš abiejų pusių.

Teigiamas šalutinis poveikis

Patys debatai trumpi, tik 24 minutės, užtat rengtis jiems reikia ilgai ir kruopščiai – gilintis į temą, rasti argumentų, įtikinamai juos pateikti, klausytis priešininko ne tam, kad triumfuotum kabinėdamasis prie jo žodžių, o todėl, kad ginčuose gimsta tiesa, randamas galimas problemos sprendimo būdas. Juk, pasak šiųmečio konkurso globėjo europarlamentaro dr. Leonido Donskio, debatai – tai demokratijos laboratorija. Tad galima su viltimi konstatuoti, kad dabartiniai vienuoliktokai, savotiški šios laboratorijos praktikantai, netaps politinių fatalistų, įsitikinusių, kad yra valstybės nuosavybė ir kad “nieko jau čia nepadarysi”, karta. Na, o iš konkurso dalyvių galbūt ne vienas taps politiku – rimtu ir konstruktyviu.

Tai, kad debatai vyksta vokiškai, – išties naudingas šalutinis poveikis. Pernykščio nacionalinio konkurso nugalėtoja Gabrielė Dambrauskaitė iš Kauno jėzuitų gimnazijos ilgai prisimins tarptautinį finalą Prahoje: “Septynių šalių atstovai, ir jokio kalbos barjero, nes visų vokiečių kalbos lygis – puikus. Tikrai geras jausmas, kai gali kalbėtis ne vien mandagiomis frazėmis ar vadovėlinėmis temomis”.

Gabrielei patinka ginčytis. “Tėtis – geriausias mano treneris”, – valiūkiškai šypteli šįmet vertinimo komisijoje dirbusi dvyliktokė. O kai gali diskutuoti per vokiečių kalbos pamokas, kalbos žinios tobulėja greit ir tarsi be papildomų pastangų.

“Kol nepradėjau taikyti debatų technikos, tegalėjau tik svajoti, kad per pamokas aktyviai dalyvautų visi klasės mokiniai”, – sako Vilniaus Užupio gimnazijos mokytoja Danutė Šiurkutė.

Tai, pasak jos, kur kas veiksmingiau, nei atsakinėjimas prie lentos ar įvairūs testai: “Neužtenka mokėti savo teksto atkarpėlės ar taikyti vienos taisyklės – tenka suaktyvinti visą turimą žodyną, išlikti susikaupusiam, lanksčiai pasitelkti tai, ką jau moki. O svarbiausia – be skambių frazių formuojama aktyvi laikysena”.

Debatų pedagogika

Debatų didaktikos gudrybes perprantantys vokiečių kalbos mokytojai brandina mintį, kad šį metodą reikėtų taikyti ne vien vokiečių kalbos pamokose. Atskirų debatų pamokų gal ir nereikėtų, bet diskutuoti tikrai galima per visų dalykų pamokas. Ir todėl, kad vien testui išmokta medžiaga atmintyje ilgai neišlieka, ir todėl, kad mokykloje reikia daugiau erdvės raiškioms mintims, pozicijų susidūrimui, vertinimui.

Goethes instituto ugdymo ekspertas Andreas Rodenbeckas džiaugiasi, kad debatų idėja taip aktyviai palaikoma: “Į projektą įsitraukusios mokyklos lieka jam ištikimos”. Tai esą lemia ir temos – aktualios, rimtos, “nevaldiškos”. Mokyklų konkursuose diskutuojama apie moksleiviams aktualią kasdienybę, pavyzdžiui, ar koridoriuose reikalingos stebėjimo kameros. Temos irgi išrenkamos demokratiškai – iš mokinių pasiūlytų. Nacionaliniams ir tarptautiniams turams parenkamos Europos aktualijas arba “karštuosius” žmogaus teisių klausimus atspindinčios temos. O toleranciją geriausiai ugdo tai, kad konkurso dalyvis nežino, kurią barjero pusę jam lems burtai ir kad vertinama ne pareikšta pozicija, o raiška ir gebėjimas įtikinti.

Moki žodį – kuri ateitį

Šių metų nacionalinio turo nugalėtojas E.Rupkus debatų meną irgi atrado per vokiečių kalbą. Dabar debatai jam atrodo kur kas patrauklesni už vokiečių kalbos olimpiadas. “Turbūt daugiausiai laiko reikia, kad surinktum ir susistemintum medžiagą”, – sako vienuoliktokas.

Užtat įgytos žinios bei įgūdžiai praverčia jau dabar ir pravers ateityje. Pasak Evaldo, nevyriausybinių organizacijų veikla Lietuvoje – platūs, beveik nearti, bet derlingi galintys tapti dirvonai, tad, suprantama, maga išbandyti savo jėgas. O gerai mokant užsienio kalbą kur kas paprasčiau semtis ilgesnes tradicijas turinčių demokratinių šalių jau sukauptos patirties.