2013 Birželio 14

Andrius Kubilius

“Seimo nario mandato negalima naudoti ne pagal paskirtį”

veidas.lt

 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas, opozicijos lyderis Andrius Kubilius atsako į „Žinių radijo“ laidos „Opozicija“ vedėjo Raigardo Musnicko klausimus apie Prezidentės metinį pranešimą ir V. Andriukaičio interpeliaciją.

Raigardas Musnickas. Sveiki. Gal pradėkime nuo Prezidentės metinio pranešimo. Palankiai vertinate?

Andrius Kubilius. Aš manau, kad pranešimas buvo tikrai stiprus. Nesu lyginamosios analizės specialistas, bet iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai stipriausias Prezidentės metinis pranešimas per visus jos kadencijos metus. Mano manymu, tai yra kaip tik tai, ko Lietuvoje labai stigo ir stinga – apibendrinto kalbėjimo, pasakančio labai paprastus, bet labai svarbius dalykus. Pirma, Lietuva iš tikrųjų gali būti sėkmės istorija, ir yra proveržio krypčių, kuriose esame daug pasiekę. Tai pripažįsta pasaulis, tik mes patys to sau negalime pasakyti, – kaip čia, šitoje ašarų pakalnėje, džiaugsiesi, kad esame kažko pasiekę. Antras dalykas, Prezidentė labai tiksliai įvardijo tai, ką mes, politikai, esame įvardiję ne vieną kartą – mūsų regiono situaciją. Mes visada buvome, esame ir būsime nemažų geopolitinių įtampų regione. Ar kalbėtume apie energetinę nepriklausomybę, ar apie bendrus saugumo reikalus. Negalime nematyti to, kad gyvename Rusijos kaimynystėje, o Rusija per amžius buvo, yra ir bus šalis, kurios raida kartais mums kelia problemų. Tai Prezidentė subtiliai, bet labai teisingai įvardijo, atkreipdama dėmesį į tai, apie ką Lietuvoje mes ne tiek daug kalbame – apie vadinamąsias minkštąsias galias ir grėsmes, apie įtakas žmonių mąstymui, įvairias neskaidrias įtakas, ypač energetikoje. Tie visi dalykai mums yra gerai žinomi, bet Prezidentė, įvilkdama į kondensuotą Lietuvos situacijos paveikslą, mano manymu, tai padarė labai stipriai. Kas be ko, įvardintos ir šių dienų problemos. Pasakymas, kad turime Vyriausybę, kuri per pusę metų vis dar ruošiasi pradėti dirbti, irgi yra labai taiklus.

R.M. Buvo įvardinta dar viena problema – kad Lietuvoje galima nusipirkti infarktą. Jūs supratote apie ką buvo kalbama? Kalbintas Seimo pirmininkas „Žinių radijo“ laidoje sakė nepagavo minties, o Jūs?

A. K. Gaila, kad Pirmininkas, kai tai liečia jo „gimtąją“ partiją ar jos lyderius, kai ko nesupranta. Jis nesuprasta, ką reiškia Seime kabinti plakatus ir kodėl mes tai labai kritiškai vertiname. O juk jis yra Seimo primininkas, atsakingas už tvarką Seime. Man atrodo, jis taip pat primiršo kai kuriuos [Darbo partijos] bylos nagrinėjimo aspektus, kai vienas iš kaltinamųjų, kitaip sakant jo partijos lyderis, staiga lemiamu momentu į posėdžius neatėjo, nes kilo problemų su sveikata. Kaip atrodo, tos problemos buvo tariamos.

R.M. Apie plakatus. Iš tikrųjų tai čia jau teisėsaugos dalykai prasideda, nes tuose plakatuose buvo kalba apie teisėsaugą, teismų darbą, apie tai, kad reikalaujama skaidraus teismų darbo. Darbiečiai taip pat siūlė, po to atsiėmė savo siūlymus, bet siūlė komisiją teismų darbui ištirti esant kontekstui, kai vyksta Darbo partijos byla. Kaip Jūs vertinate tokius siūlymus?

A.K. Aš vertinu kaip visišką nesusipratimą, arba, kitaip sakant, kaip sąmoningą Konstitucijos laužymą. Visiškai akivaizdu, kad įtariamasis, kaltinamasis gali būti nepatenkintas teismo darbu. Seimo nariai, ministrai plakatais ar dalyvaudami mitinguose, darydami spaudimą teismui atsiduria arti ribos, kai būtų galima kelti klausimą, ar jie nepažeidžia Konstitucijos ir savo priesaikos. Seimo statute labai aiškiai pasakyta, kad Seimo nario mandato negalima naudoti ne pagal paskirtį – ne valstybės, tautos, visuomenės interesų sprendimui. Čia mandatas pradedamas naudoti savo partijos, sakysime, bylos reikalams spręsti. Mano įsitikinimu, tai yra gana grubus konstitucinės ribos peržengimas.

R.M. Siūlymas sudaryti komisiją irgi yra bandymas daryti įtaką?

A.K. Akivaizdu, kad tai yra spaudimas teismams, prokurorams. Matome tas atakas nuolat. Siūloma sudaryti komisiją, po to parašai kažkodėl atsiimami, tačiau pasakoma, kad minties sudaryti komisiją neatsisakoma. Bandoma į Statutą įbrukti pataisas, kurios leistų Seimui labai laisvai, kelių balsų persvara, nepritarti, pvz., generalinio prokuroro ataskaitai, ir tada jau traktuoti, kad jis turi būti atleistas iš pareigų. Matome visą seriją pasiūlymų ir sprendimų, kurie akivaizdžiai rodo, kad dalis valdančiosios koalicijos ar jų lyderiai, turintys problemų su teisėsauga, jaučiasi neramiai. Seimo nariams kartais atrodo, kad virš jų – tik dangus, kad galima daryti bet ką ir bet kaip. Noras savo poziciją išnaudoti – spausti teisėsaugą matomas plika akimi. Man atrodo, visos valdančiosios daugumos partijos tos ligos požymių turi nemažai – vienos daugiau, kitos mažiau. Štai garsioji Vilniaus vicemero socialdemokrato Adomavičiaus byla. Staiga viename iš dienraščių atsiranda aprašymas, kaip kažkas kažką provokavo, ir socialdemokratai skubiai bylos nagrinėjimą perkelia į socialdemokrato Petrošiaus vadovaujamą Seimo komisiją, kviečiasi teisėsaugos pareigūnus. Aš to niekaip kitaip negaliu įvardinti, kaip tik spaudimu teisėsaugai.

R.M. Toks pikantiškas klausimas: kaip Jūs galvojate, pagal tai, kaip vyksta teismas, prokurorų pasiūlymai, kas bus su V. Uspaskichu, pasodins jį ar ne?

A.K. Aš tikrai nesiimu spėlioti, nes pats V. Uspaskichas tai gali traktuoti kaip spaudimą teismui, bet aš manau, tikiuosi, kad teismas bylą išnagrinės objektyviai. Prokuroro iškelti kaltinimai ir pasiūlyta bausmė man, kaip paprastam piliečiui, atrodo rimtai. Kita vertus, tie skaičiai, kurie skamba byloje, kad partija naudojo apie dvi dešimtis milijonų litų neapskaitytų pinigų savo partinei veiklai, man atrodo, nėra tik kažkokių buhalterinių taisyklių ar mokesčių mokėjimo reikalas, tai yra pasikėsinimas labai dideliais pinigais į esminius konstitucinės demokratijos principus.

R.M. Dabar pakalbėkime apie V. Andriukaičio interpeliaciją. Aš neprisimenu, ar buvo atvejų, kai pats interpoliuojamasis pasirašytų ant interpeliacijos?

A.K. Tiesą sakant, neprisimenu. Turbūt kad ne.

R.M. Ar čia viskas gerai su tokiu pasirašymu, mąstymu?

A.K. Čia yra rodoma asmeninė drąsa, mes pažįstame V. Andriukaitį. Jo mąstymas ir retorika padėdavo jam būnant eiliniu Seimo nariu, būnant opozicijoje, bet esant ministru, mano įsitikinimu, tai jam gerokai kenkia, kenkia ir visai sveikatos sistemai. Negalima tokioje sudėtingoje sistemoje kaip sveikatos apsauga, labai svarbioje visiems žmonėms, kuriai skiriama, berods, keturi milijardai litų mokesčių mokėtojų pinigų, užsiimti revoliucine, marksistine, retorika, įnešant daug sumaišties į sistemos veiklą. Sistemos problemas reikia spręsti, tačiau apgalvotai, apskaičiuotai, išmintingai, atsakingai ir turint aiškų planą, o ne revoliucingai skelbti, kad visos problemos sveikatos apsaugoje kyla dėl to, kad tariamai yra per daug privačios medicinos. Tai absurdas. Privati medicina pagal visas jos veiklos apimtis Lietuvoje užima tik 10 proc., bent jau pagal pinigus. V. Andriukaitis pasaulyje ne pirmas ir ne paskutinis, kuris visas problemas suveda į kapitalistus ar bankininkus, o čia – į privačią mediciną. Toks primityvus kalbėjimas, gal kažkam ir patinkantis, pasaulyje yra gana populiarus, bet jis nesprendžia problemų, o jas tik dar labiau padidina. Visi susipriešina, chaosas didžiulis. O pusės metų darbo rezultatas!? Esu labai nustebęs ir šokiruotas, kad praėjus sunkiausiems ekonominės krizės laikams ir ekonomikai atsigaunant, didėjant bendram finansavimui, taip pat ir sveikatos apsaugoje, Santariškių – didžiulio sveikatos centro – gydytojai yra siunčiami nemokamų atostogų, nes nesutvarkytas finansavimas. Čia jau yra realios problemos.

R.M. Kaip galvojate, kokia šioje vietoje bus darbiečių, koalicijos partnerių, pozicija? Vėsaitė, matyt, krito dėl to, kad koalicijos partneriai padėjo jai kristi, kas buvo labai stebėtina. O šioje vietoje, ypač vykstant teismo procesui, šita interpeliacija …kaip ir laikas darbiečiams išsireikalauti dar ko nors?

A.K. Aš tikrai nesiimu spėlioti, kaip jie elgsis. Ką iki šiol girdėjome, darbiečių lyderiai ir už sveikatos politiką atsakingi jų vadovai, Seimo nariai labai kritiškai vertino Andriukaičio veiklą. Jų kritinės pastabos buvo pagrįstos. Kaip jie elgsis interpeliacijos metu, man tikrai būtų sunku atsakyti. Akivaizdu, kad ministro ateitis yra valdančiosios koalicijos rankose.

R.M. Dėkoju Jums.

 

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...