2011 Birželio 21

Seimas pritarė kompensacijai už nusavintą žydų turtą

BNS

Scanpix

Lietuvos Seimas antradienį pritarė, kad žydams per ateinantį dešimtmetį būtų išmokėta 128 milijonų litų kompensacija už totalitarinių režimų nusavintą turtą.

Už Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymą balsavo 82 Seimo nariai , prieš buvo septyni, 16 parlamentarų susilaikė.

Kompensacija bus išmokėta 2013-2023 metais ir galės būti naudojama Lietuvos žydų religiniams, kultūros, sveikatos apsaugos, sporto, švietimo, mokslo tikslams Lietuvoje. Taip pat iš šios sumos vienkartinė 3 mln. litų suma turės būti panaudota Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu nukentėjusiems žydų tautybės asmenims remti.

Seimo antradienį priimtas įstatymas numato, kad kompensacija būtų moka specialiam Vyriausybės paskirtam fondui, kurio valdymo organas turi atstovauti Lietuvos žydų bendruomenei, Lietuvos žydų religinei bendrijai, kitoms žydų religiją, sveikatos apsaugą, kultūrą ir švietimą Lietuvoje puoselėjančioms organizacijoms bei įstaigoms, jeigu jos pareiškia tokį norą.

Žydai vienos nuomonės dėl įstatymo neturi nesutardami, kas turėtų valdyti kompensacijos lėšas.

Įstatymą remiančios Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotoja Faina Kukliansky sako, jog visos žydų organizacijos ir bendruomenės galės būti atstovaujamos kompensaciją valdysiančiame fonde.

“Nežiūrint to, kad mes esame dauguma, mes mielu noru kviesime bendradarbiauti visus, kurie to norės, jeigu kas nors nenorės, tai nebegali priverst”, – Seime žurnalistams sakė F. Kukliansky.

Pasak jos, kompensacija turėtų būti naudojama finansuoti kultūros ar kitokiems projektams, ir prieštaravo įstatymo oponentų norui, kad šie pinigai būtų tiesiog padalinti atskiroms bendruomenėms.

“Mano ir mūsų bendruomenės vizija – užtikrinti ateinančių kartų ateitį. Nėra kalbos, kad būtų tie pinigai paimti ir padalinti tarp nedidelių organizacijų, bendruomenių, ar išleisti per vieną dieną. Tai turi būti ilgalaikiai projektai, kurie patenkins Lietuvoje gyvenančių žydų poreikius, tai gali būti ir sportas, ir sveikata, ir kultūra, ir paveldas, ir visa tai nurodyta įstatyme. Viskas logiška, viskas teisingas, tik reikia teisingai naudoti”, – kalbėjo Lietuvos žydų bendruomenės atstovė.

F. Kukliansky taip pat dėkojo parlamentarams ir sakė, jog priimdama tokį įstatymą Lietuva siunčia žinią pasauliui įvykdžiusi įsipareigojimus žydų bendruomenei.

“Savo žingsniu Lietuva pasiuntė žinią visam pasauliui – apie tai, kad savo įsipareigojimus prieš tam tikrą tautinę mažumą įvykdė gražiai, civilizuotai. Dar norėčiau pabrėžti – mane tikrai labai sujaudino šio įstatymo priėmimas Seime, kaip jis buvo primtas, aš negalėjau net numatyti, kad kai kurie Seimo nariai taip gražiai kalbės žydų atžvilgiu, kaip žydė per savo gyvenimą tiek daug gražių žodžių vienoj vietoj ir nesu girdėjus”, – sakė Lietuvos žydų bendruomenės atstovė.

Tuo tarpu įstatymui prieštaravusios Kauno žydų religinės bendruomenės vadovas Mauša Bairakas sako, jog jie kompensacijos dalybose nedalyvaus, ir procesą iš anksto sako būsiant neskaidriu. Bendruomenės atstovo teigimu, kompensacija turėjo būti skirta valdyti ne fondui, o atskiroms žydų religinėms bendruomenės, kurių Lietuvoje oficialiai registruotos trys.

“Mes nenorime šitose nešvariose dalybose dalyvauti. Aš visada buvau prieš fondus, jūs žinot, kas tie fondai, ir tie visi saugikliai Seime – tai čia pasakos, kai fondai gauna lėšas, jos tampa jo nuosavybe. Šiandien valstybėje yra pripažintos trys religinės organizacijos, kokia problema procentaliai padalinti? Mums reikalingi šiandien pinigai, kad galėtume egzistuoti, bet mes nenorime iš tų žmonių, iš sovietinės buvusios kuopelės, imti kažkokius pinigus, kurie neturi teisės jų paimti ir dalinti”, – kalbėjo M. Bairakas.

Parlamento komitetuose svarstant Teisingumo ministerijos parengtą kompensacijos žydams įstatymo projektą, jis buvo gerokai pakeistas – įrašyta, kad numatyta kompensacijos suma yra galutinė, ateityje negali būti reiškiamos pretenzijos ir keičiama nustatyta kompensuojama suma už žydų religinių bendruomenių ir žydų bendruomenių turtą.

Taip pat parlamentiniuose komitetuose nuspręsta, kad Vyriausybė audituotų, kaip panaudojamos kompensacijos lėšos. Pirminiame dokumento projekte finansinės atskaitomybės, kaip naudojama kompensacija, žydams nebuvo numatyta.

Audito išvadoje konstatavus, kad fondas disponuoja jam perduotomis kompensacijos lėšomis ne pagal nustatytą paskirtį, Vyriausybė turės teisę sustabdyti kompensacijų mokėjimą ir spręsti dėl kito fondo paskyrimo.

Numatyta kompensacija sudaro apie 30 proc. žydų bendruomenių turėto nekilnojamojo turto, kuris buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas nacistinio ir sovietinio totalitarinių režimų.

Anot projektų rengėjų, priėmus įstatymą bus pademonstruota gera valia atkuriant istorinį teisingumą, pagerinti lietuvių ir žydų tautų santykiai, taip pat išreikšta pagarba žmogaus teisėms bei įsipareigojimams, prisiimtiems prieš pasaulio žydų bendruomenę ir tarptautines organizacijas. Be to, tikimasi, kad turto perdavimas suteiktų Lietuvai politiškai tvirtesnes pozicijas, derantis su Rusija dėl totalitarinio režimo padarytos žalos atlyginimo

Vis dėlto BNS paskelbtas tyrimas parodė, kad 58 proc. Lietuvos gyventojų kompensacijai nepritaria. Bendrovės RAIT apklausoje paramą kompensacijos mokėjimui išsakė tik 13 proc. apklaustųjų, 29 proc. teigė neturintys nuomonės.

Lietuvoje prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno apie 200 tūkst. žydų, bet holokausto metu didžioji jų dalis buvo išnaikinta nacių ir vietos kolaborantų. Šiuo metu, anot žydų bendruomenės, Lietuvoje gali gyventi apie 5 tūkst. žydų.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...