2010 Balandžio 30

Sviestas

Šaukštu sviesto košės nepagadinsi

veidas.lt

Dažnas saugodamasis blogojo cholesterolio sviestą iškeičia į margariną, o taupydamas – į tepųjį riebalų mišinį. Ar taip bėgdami nuo vilko neužšokame ant meškos? Ar tikrai margariną valgyti sveikiau ir kieno sąskaita taupome pirkdami tepųjį riebalų mišinį?

Riebalai organizmui būtini

Nusprendėte laikytis dietos? Pasiryžote sveikai maitintis ir pirmiausia išbraukėte riebalus? Ne visi jie yra tie blogi, besikaupiantys ant pilvo ir šlaunų, – kai kurie net labai reikalingi. 30 proc. visų per parą gaunamų kalorijų turime gauti iš riebalų.

Saugo vidaus organus. Širdį ir inkstus riebalai saugo nuo fizinių traumų. Sąnarius, padus, plaštakas ir sėdmenis – nuo išorinio spaudimo. Riebalų yra kiekvienos ląstelės apvalkale. Ir labai svarbu, kad jų netrūktų, mat ląstelė dėl to gali net žūti.

Svarbus energijos šaltinis. Riebalų energinė vertė yra didžiausia, palyginti su kitomis maisto medžiagomis. 1 g riebalų yra 9 kilokalorijos energijos – dvigubai daugiau nei 1 g baltymų ar angliavandenių.

Gauname vitaminų. Su riebalais gauname vitaminų A (būtinas regėjimui, didina organizmo atsparumą infekcijoms), D (svarbus kaulėjimo procesams, skydliaukės veiklai), E (ypač reikalingas lytinei žmogaus sistemai, lipidų, riebalų ir angliavandenių apykaitai), K (dalyvauja kraujo krešėjimo procesuose, didina organizmo atsparumą infekcijoms, skatina žaizdų gijimą). Šie vitaminai tirpsta riebaluose ir šitaip keliauja po organizmą – yra pasisavinami.

Taukų, lajaus atsisakykite

Žmonėms, kovojantiems su antsvoriu, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, rekomenduojama mažiau vartoti gyvūninės kilmės riebalų, o daugiau augalinės, tačiau visiškai atsisakyti nei vienų, nei kitų nereikėtų. Prarasti saiko taip pat negalima, ypač vartojant kietuosiuos gyvūninius riebalus (taukus, lajų). Juose daugiausiai sočiųjų riebalų rūgščių, kurios mūsų organizme skatina cholesterolio gamybą ir kaupimąsi. Tokių riebalų ir sveikiems žmonėms užtenka tiek, kiek yra mėsoje, papildomai valgyti nereikėtų.

Kada sviestas – nepakeičiamas?

Gydytojai dietologai sako, kad trečdalį su maistu gaunamų riebalų turi sudaryti gyvūninės kilmės riebalai. Toks kiekis sveikatai tikrai nekenkia. Rinkitės pieno riebalus – tai pagrindinė ir vertingiausia sviesto sudedamoji dalis. Nors jie gyvūninės kilmės, tačiau, priešingai nei taukai, yra lengvai virškinami. Pieno riebalai yra emulsijos pavidalo, todėl organizmas juos lengvai pasisavina – reikia mažiau virškinimo fermentų. Tad sviestą drąsiai galima valgyti net tada, kai vargina virškinimo sistemos sutrikimai, stinga fermentų. O sveikstant po įvairių ligų sviestu užsitepti duonos riekutę ar įdėti gabalėlį į sriubą netgi būtina. Jis nepakeičiamas ir vaikų mityboje. Mat pieno riebalai augančiam organizmui yra labai reikalingi. Vaikas ne tik gauna vitaminų, bet tai ir pagrindinis augančio organizmo energijos šaltinis.

Riebus, bet naudingas

Ne vienam rūpesčių kelia svieste esantis cholesterolis. Jame yra daug sočiųjų riebalų, sukeliančių širdies ir kraujagyslių ligas. Kaip tik dėl to patariama šio produkto valgyti mažiau. Tačiau svieste yra daug vitaminų D ir A. Jame mažai baltymų, tačiau dėl didelio riebalų kiekio nė kiek nesumažėja nei šio produkto energinė vertė, nei maistingumas.
Sviesto esama įvairaus riebumo, tačiau tikruoju sviestu galima vadinti tik tą produktą, kurio riebumas siekia 82 proc. Toks sviestas gaminamas iš saldžios grietinėlės arba rūgščios grietinės. Kuo sviestas liesesnis, tuo jame daugiau drėgmės. Be to, jame mažiau pieno baltymų, dėl kurių sviestas ir yra vertinamas.

Sriubą gardinkite ir ant duonos tepkite nesūdyto sviesto – toks sveikesnis.

Jauskite saiką

Riebalai reikalingi ir suaugusiam, ir vaikui, tačiau košė neturėtų skęsti riebiame sviesto padaže. Mat kai organizmas gauna per daug riebalų, jie gali pakenkti. Per didelis riebalų vartojimas skatina nutukimą, kyla širdies kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto grėsmė. Vartojant daug sviesto sutrinka maisto virškinimas skrandyje, blogai pasisavinami mėsos ir kitų produktų baltymai.

Suaugusiajam – ne daugiau kaip trys šaukšteliai. Tiek sviesto užtenka suvalgyti per dieną, kad gautume vertingųjų pieno baltymų ir nepakenktų svieste esantys riebalai.

Mažyliui užtenka kelių gramų. Sviestuku vaikui košę pradėkite gardinti nuo šešto mėnesio. Tačiau nepersistenkite – iš pradžių jam per parą užtenka 1 g (ant šaukštelio galo) sviesto. Normą reikėtų pamažu didinti iki 5–6 g (kol vaikučiui sueis vieneri). Vėliau sviesto į košę galima dėti daugiau.

Iš tepiojo mišinio – jokios naudos

Tepieji mišiniai gerokai pigesni nei sviestas, tačiau jais žavėtis nereikėtų. Kokybe, skoniu ir naudingomis medžiagomis tepieji mišiniai nė iš tolo neprilygsta sviestui. Tepiojo mišinio pagrindą sudaro gyvūniniai riebalai, kurių reikėtų vengti dėl cholesterolio, o aliejaus jame nėra pakankamai. Be to, gaminant tokius mišinius dažniau naudojami augaliniai riebalai, kurių nereikėtų painioti su augaliniais aliejais. Tai du skirtingi dalykai.

Perkant tepųjį mišinį būtina atkreipti dėmesį į tai, koks ant pakuotės nurodytas riebumo procentas. Čia, kitaip nei sviesto etiketėje, rašomas ne pieno riebalų riebumas, o pieno ir augalinių riebalų mišinio bendras riebumas. Todėl svarbu, kokiu santykiu vertingieji pieno riebalai pakeisti augaliniais riebalais. Jeigu augalinių riebalų labai daug, tai toks produktas skoniu ir maistingumu prilygsta margarinui, o ne sviestui.

Ar gali margarinas pakeisti sviestą

Vieno margarino privalumo tikriausiai negalėtų nuginčyti niekas – net ką tik išėmus iš šaldytuvo jo labai lengva užsitepti. Tačiau ar jis sveikesnis už sviestą, o gal atvirkščiai, kenkia? Dėl to tarpusavyje ginčijasi net gydytojai. Vis dėlto yra keletas įrodytų dalykų, kurie mindžikuojant parduotuvėje prie sviesto ir margarino lentynų gali padėti apsispręsti, kurį dėtis į krepšelį.

Margarinas – liesesnis produktas. Dažniausiai jis gaminamas iš rapsų, saulėgrąžų arba sojų (deja, dažnai genetiškai modifikuotų) aliejaus. Todėl neturi cholesterolio, sočiųjų riebalų jame kelis kartus mažiau nei svieste, o nesočiųjų riebalų rūgščių, mažinančių cholesterolio koncentraciją kraujyje, – daugiau. Vis dėlto norint gauti augalinės kilmės riebalų arba jeigu jums gydytojas rekomenduoja jais pakeisti sviestą, naudingiau rinktis alyvuogių, saulėgrąžų,  sėmenų ar kitą aliejų. Mat margarine augalinio aliejaus nėra pakankamai.

Nenatūralūs priedai. Tai dar vienas margarino trūkumas – į jį dedama aromatinių medžiagų ir kitų nenatūralių priedų. Tiesa, daugelis margarino rūšių praturtinamos vitaminais A ir D.

Rūgštys, kurios gali pakenkti. Pigesnis margarinas pagal senas technologijas gaminamas iš augalinio aliejaus, kuris yra kietinamas (hidrinamas). Vykstant šiai cheminei reakcijai susidaro transriebalų rūgščių, skatinančių vėžio vystymąsi, širdies, kraujagyslių ligas, aterosklerozę. Tiesa, šių rūgščių esama ir svieste, tačiau jų atsiranda karvėms atrajojant žolę, tad nedideli jų kiekiai sveikatai įtakos neturi. Mažiau transriebalų rūgščių turi skystesnis ir minkštesnis margarinas. Valgant margariną, kaip ir sviestą, negalima prarasti saiko. O nedideli jo kiekiai nepakenks.

Sviestas, kurį valgo sveikuoliai

Tai išvalytas lydytas sviestas ghi, kurio nesunkiai galima pasigaminti namie. Išbandyti verta, nes jo skonis unikalus – saldus, primenantis riešutų. Sviesto ghi nereikia laikyti šaldytuve. Jis net pusę metų išlieka šviežias, laikomas kambario temperatūroje. Mat kaitinant sviestą vanduo išgaruoja, baltymai sudega ir lieka tik skaidrūs, gintaro spalvos riebalai. Kepant su šiuo sviestu nesusidaro kancerogeninių medžiagų, nes yra pašalinti baltymai. Juo taip pat galima gardinti įvairius patiekalus, tepti ant duonos. Vedų kultūroje sviestas ghi vadinamas smegenų maistu, sakoma, kad tai fizinės ir dvasinės energijos šaltinis.

Kaip pasigaminti. Norimą kiekį nesūdyto, be jokių priemaišų ir konservantų 82 proc. riebumo sviesto dėkite į puodą ir nuolat maišydama kaitinkite, kol užvirs. Puodo dangčiu neuždenkite, nes turi išgaruoti vanduo. Po 15–20 min.kaitinimo sviestas pradės skleisti karamelės kvapą, nusidažys auksine spalva ir susidaryti balta plutelė. Ji turi sukietėti ir nusėsti ant dugno. Kai tik nusėdę tirščiai rusvai pagels, puodą nuimkite nuo viryklės. Svarbu neperkaitinti sviesto, nes gali prisvilti tirščiai. Palikite sviestą trumpam atvėsti. Kai jis taps šiltas, perkoškite per drobę arba kelis kartus sulenktą marlę. Tada atvėsinkite ir supilkite į molinį arba stiklinį indą. Laikomas kambaryje jis sustingsta ir būna grūdėtas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...