2010 Gegužės 30

Mitai

Šaukštų ir šakučių pasakos

veidas.lt

Mamos, lenktyniaudamos, kuri tobulesnė mažųjų maitintoja, kartais persistengia. Tikimės, kad šios tiesos ne vienai pravers.

"Veido" archyvas

Mikrobangų krosnelėje gaminamas maistas kenkia vaikams

Mikrobangų krosnelėje gaminamas maistas neįgauna jokių sveikatai kenksmingų medžiagų. Tai tiesiog dar vienas terminis maisto ruošimo būdas, pavojingesnis nebent tuo, kad maistą pašildo netolygiai. Be to, maistas mikrobangų krosnelėje pagaminamas greičiau, nei įprastai verdant, taigi jame lieka daugiau nesuirusių naudingųjų medžiagų, pvz., vitaminų. Tiesiog nepamirškite, kad bet koks šildytas maistas ne toks vertingas kaip šviežias. Nereikia bijoti kalbų, esą gaminant ar šildant mikrobangų krosnelėse pakinta baltymai – jie visuomet pakinta apdorojant maistą bet kokiu būdu, pasikeičia jų struktūra, ir tai yra gerai, nes tada baltymai tampa lengviau virškinami. Sveikatai kenksmingi transriebalai taip pat susidaro ne vien mikrobangų krosnelėse, jų išsiskiria ir kepant keptuvėje, o dažniau – esant itin aukštai temperatūrai, kokia susidaro tik gaminant.

Vaikams negalima duoti medaus

Medaus negalima duoti tik žiedadulkėms alergiškiems vaikams, nes gali pasireikšti alergija ir medui. Jeigu vaikas nealergiškas, jis gali jo valgyti. Tiesa, medaus negalima duoti vaikui iki metukų – dėl rizikos susirgti botulizmu (kurį įveikia vyresni vaikai, bet kūdikiui jis gali būti mirtinas).

Sriubos valgyti būtina, geriausia per pietus

Sriuba skatina virškinimo sulčių išsiskyrimą ir paruošia visą sistemą pagrindiniam patiekalui virškinti. Sriuba yra papildomas skysčių, tirpių skaidulų (jeigu joje yra daug daržovių) šaltinis, bet tikrai nieko bloga nenutiks, jeigu mažylis sriubos valgyti atsisako. Be to, tėveliai, kurių vaikai nevalgūs, turėtų žinoti, kad mažylis, suvalgęs lėkštę sriubos, gali nebenorėti pagrindinio patiekalo. Taigi tokiems vaikams sriubos naudingiau būtų valgyti per priešpiečius ar pavakarius.

Vertingiausia mėsa – veršiena

Vaikų mitybai vertingiausia mėsa – ne tik veršiena. Pagal aminorūgščių sudėtį, baltymų kokybę įvairios mėsos rūšys mažai kuo skiriasi ir visos yra labai naudingos. Geležies daugiau veršienoje, jautienoje, net ir neriebioje kiaulienoje, o baltymų – triušienoje. Paukštienoje mažiau geležies, bet ji lengviau virškinama ir pasisavinama. Jei kūdikis alergiškas karvės pienui, jam netiks veršiena ir jautiena. Kiauliena rečiau sukelia alerginę reakciją. Tačiau alergiškiems mažyliams labiausiai tinka triušiena, strutiena, nutrijų mėsa, žvėriena.

Vaikams negalima duoti kepenėlių

Vaikams kepenėlių patiekalai rekomenduotini, nes kepenyse gausu geležies, vitamino D, B grupės vitaminų, kitų mineralų ir mikroelementų, svarbių kraujo gamybai. Gąsdinama, kad per šį organą tarsi per filtrą pereina visos maiste esančios medžiagos, taip pat ir visokie pesticidai… Kepenys išties išvalo nereikalingas, kenksmingąsias medžiagas, bet jų nekaupia – cheminėmis reakcijomis jos verčiamos į tam tikrus nekenksmingus junginius ir su krauju keliauja į inkstus, per kuriuos ir būna pašalinamos. Kepenėlių užtenka valgyti kartą per savaitę.

Ožkos pienas nealergizuoja ir yra maistingesnis nei karvės

Vienintelis ožkos pieno privalumas nusprendus duoti jo mažyliui – jis riebesnis ir kaloringesnis už karvės pieną. Jeigu vaikas alergiškas karvės pienui, dažnai kaip alternatyva rekomenduojamas ožkos pienas. Sakoma, kad karvės pienui alergiškiems vaikams alerginė reakcija į ožkos pieną gerokai retesnė. Tačiau medicinos tyrimais nustatyta, kad duodant ožkos pieno vietoje karvės nuo alergijos neapsaugoma. Karvės pienui alergiškiems vaikams išgėrus ožkos pieno gali pasireikšti tokios pat alerginės reakcijos. Be to, ožkos piene mažiau geležies, taigi vaikai, kurie geria tik ožkos pieną, gali susirgti mažakraujyste.

Putpelių kiaušiniai nesukelia alergijos

Vaikai gana dažnai būna alergiški vištų kiaušiniams, todėl kartais patariama vietoje vištų duoti putpelių kiaušinių. Tačiau tyrimais nustatyta, kad vištų kiaušiniams alergiškiems vaikams suvalgius putpelių kiaušinių gali prasidėti alerginė reakcija. Todėl mažyliams, kurie alergiški vištų kiaušiniams, kitų paukščių kiaušinių rekomenduojama vengti bent iki trejų metų amžiaus.

Geriausia vaisių ir daržovių tyrelė – pirktinė

Geriausia vaisių ir daržovių tyrelė – mamos pagaminta, nes yra šviežia. Tačiau jei nėra galimybės šviežiai paruošti vaisių ir daržovių, pirktinės tyrelės – išties gera išeitis. Tarkime, pavasarį šviežios daržovės yra arba jau senokai nebešviežios ir netekusios daugelio vitaminų, arba išaugintos šiltnamiuose su trąšomis. Pramoniniu būdu gaminamų tyrelių privalumas tas, kad dažniausiai joms gaminti vartojami vaisiai ir daržovės išauginti ekologiniuose ūkiuose, be to, atliekami žaliavos, iš kurios bus gaminama tyrelė, išsamūs tyrimai, tyrelių kokybė patvirtinama patikimais sertifikatais.

Šaldytos daržovės – nevertingos

Daržovės – vitaminų, mineralinių medžiagų, kitų biologiškai vertingų maistinių medžiagų šaltinis. Šaldant suyra daug mažiau vitaminų, negu daržoves verdant. Pramoniniu būdu prieš šaldymą daržovės blanširuojamos – nuplikomos. Daugiausiai maistinių medžiagų daržovės netenka jas blanširuojant ir atšildant. Todėl patartina šaldytas daržoves atšildyti kambario temperatūroje.
Daržovėse yra ne tik vitaminų, bet ir skaidulų – tai irgi naudingos medžiagos. Jų kiekis užšaldant ir atšildant nepasikeičia.

Sviestas geriau už aliejų

Lietuviai vartoja tikrai per mažai aliejaus ir per daug gyvūninių riebalų, taigi ir sviesto. O visai be reikalo, nes aliejuje gausu mononesočiųjų ir polinesočiųjų riebalų rūgščių, itin naudingų mūsų sveikatai. Kai kurių jų mūsų organizmas pasigaminti negali, todėl reikia jų gauti su maistu. Beje, sviestas vaikams naudingas dėl jo sudėtyje esančio vitamino D, lengvai pasisavinamų riebalų.

Lietuviški produktai geresni už atvežtinius

Taip teigti tikrai negalima. Renkantis produktus, ypač daržoves ir vaisius, žinoma, pirmenybę reikėtų teikti lietuviškai produkcijai. Bet jeigu reikia rinktis tarp papuvusios morkos ir sveikos atvežtinės, geriau rinktis atvežtinę. Dauguma atvežtinių produktų tapo mūsų kasdienio valgiaraščio dalimi, pavyzdžiui, ryžiai arba bananai pas mus neauga, nors mažylio organizmui yra tikrai vertingi.

Sergančiam mažyliui reikia kuo daugiau valgyti

Su liga kovojantis mažasis dažnai atsisako valgyti. Tai nieko tokio, nes sergantis organizmas visas savo jėgas turi skirti kovai su liga, todėl nebelieka jėgų maistui virškinti. Ligoniukams turėtų būti leidžiama valgyti tai, ko jie nori, o diena kita lengvesnės mitybos – tikrai nieko bloga. Svarbu mažyliui duoti daug gerti, kad organizmui pakaktų skysčių.
Mažai valgančiam vaikui reikėtų biologiškai vertingesnio maisto – mėsos, žuvies, pieno produktų, ypač rauginto pieno. Baltymai svarbūs imunitetui ir padeda kovoti su liga.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...