2014 Rugsėjo 23

Šalčininkų rajone juodų skylių – tuščių kaimų – nėra

veidas.lt

Gyventojų tautine sudėtimi ir geografine padėtimi išskirtinei Lietuvoje Šalčininkų rajono savivaldybei būdinga geresnė demografinė būklė negu bendrai šalyje: čia gimsta daugiau vaikų, geresnė gyventojų amžiaus sudėtis, mažesnė emigracija.

Tai atskleidė demografinių rodiklių ir procesų analizė, kurią bakalauro darbui pasirinko Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros studentė Aurelija Šturaitė. Darbe įvardyti rajono demografiniai pokyčiai bei gyventojų poreikiai savivaldybei padėjo tiksliau numatyti rajono strateginės plėtros gaires naujam planavimo laikotarpiui.

„Lietuva baigia išsivažinėti. Mes ne išimtis, tačiau džiugina ir vilties teikia tai, kad mūsų rajono rodikliai geresni. Žmonės, ypač jauni, lieka, juodų skylių – tuščių kaimų – rajono žemėlapyje nėra“, – sako Šalčininkų rajono savivaldybės meras Zdzislavas Palevičius.

Statistikos duomenys liudija, kad tarptautinė migracija išties nedidelė, šalčininkiečiai emigruoja bene mažiausiai šalyje: vienam tūkstančiui gyventojų tenka keturi emigrantai. Vidinės migracijos skaičiai šiek tik didesni. Rajono vadovo žodžiais, Vilniaus artumas Šalčininkams – ir pranašumas, ir problema. „Vidinė migracija yra ir vyksta dėl to, kad 42 km šiais laikais jau nelaikoma dideliu atstumu. Jauni žmonės mieliau kuriasi arčiau sostinės. Nemažai jų gyvena mūsų krašte, bet dirbti važiuoja į Vilnių. Ten daugiau darbo vietų, geresni atlyginimai“, – demografines tendencijas vardija meras.

Pastaruoju metu pastebima,  kad Šalčininkų rajone stabilizuojasi gyventojų skaičiaus mažėjimo tempas. „Rajonas išsiskiria aukštesniu gimstamumo lygiu, kas visiškai nebūdinga depopulizacijos kamuojamam Rytų Lietuvos regionui“, – teigia Z.Palevičius.

Siekiant įsitikinti, ar esamas gimstamumas užtikrintų kartų kaitą Šalčininkų rajono savivaldybėje, buvo apskaičiuotas suminis gimstamumo indeksas. Pasak mero, gautas indeksas yra didesnis už Lietuvos vidurkį, o pastaruoju metu – artimas minimalios ribos reikšmei, kai jau yra užtikrinama natūrali kartų kaita.

„Labai džiugina tai, kad Šalčininkų rajone darbingo amžiaus žmonės sudaro net 63 proc., tai geras rodiklis, palyginti su kitomis šalies savivaldybėmis. Esame jaunas rajonas, gyventojų amžiaus vidurkis – 39 metai“, – džiaugiasi meras.

Jo nuomone, gerėjančiai demografinei padėčiai įtakos turi rajone sudarytos palankios sąlygos kurti verslą, švari ir sutvarkyta aplinka, gražus kraštovaizdis, išplėtota švietimo ir kultūros infrastruktūra: kiekvienoje seniūnijoje veikia darželiai, mokyklų tinklas patenkina lenkiškai, rusiškai ir lietuviškai kalbančių vaikų poreikius. Rajone yra socialinių paslaugų centras, senelių ir vaikų globos namai.

„2007–2013 m. finansiniu laikotarpiu įsisavinome apie 100 mln. Lt ES struktūrinių fondų lėšų. Mūsų regionui tai nemaža suma, leidusi pagerinti rajono padėtį ir įvaizdį. Šalčininkai pasikeitė neatpažįstamai: sutvarkytas gyvenamasis kvartalas, aikštė, miesto parkas, stadionai, Šalčios tvenkinio paplūdimys, renovuota ligoninė, pastatyta moderni atliekų naikinimo įmonė, moderni nuotekų valykla. Asfaltuotų gatvių, šaligatvių, vandentiekio ir nuotekų trasų padaugėjo ne tik savivaldybės centre, bet ir rajono kaimuose“, – atliktus darbus vardija Z.Palevičius.

Mero teigimu, rajone sukurtos patrauklios sąlygos kurtis naujoms įmonėms, skatinamos naujos verslo iniciatyvos ir jų įgyvendinimas, plėtojama verslo infrastruktūra, taip pat sudaryta palanki ap­linka investicijoms pritraukti.

Savivaldybė yra parengusi visus teritorinius planavimo dokumentus, bendruosius miestų ir miestelių planus, vandens tiekimo, specialiuosius šilumos ūkio, rekreacinių teritorijų planus. Be to, verslininkams suteikiama nekilnojamojo turto, žemės mokesčių, vietos rinkliavų lengvatų. Taryba yra nustačiusi mažiausią verslo liudijimų įsigijimo kainą visoje Lietuvoje, tai gyventojus taip pat skatina imtis verslo. Šiuo metu veikia 449 įmonės.

 

Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros profesorė Dovilė Krupickaitė

Šalčininkų rajono savivaldybė – išskirtinė Lietuvoje gyventojų tautine sudėtimi ir geografine padėtimi. Ji išsidėsčiusi tarp dviejų skirtingų polių. Vienas jų – didžiausias Lietuvoje ūkio augimo taškas Vilnius su didėjančiu gyventojų skaičiumi. Iš kitos pusės – Lietuvos ir Baltarusijos Respublikos valstybinė siena, per kurią ryšiai minimalūs.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Kraštietis Kraštietis rašo:

    pasakėte A, atskleiskite, kas yra ir B. Kiek procentų šeimų, turinčių 3 ir daugiau vaikų, yra socialūs, turi darbus? o kiek procentų tokių daugiavaikių šeimų gyvena vien iš pašalpų?
    mažiausia emigracija – gyventojai neturi pajamų abipusiam bilietui į užsienį nusipirkti.
    Didelis darbingo amžiaus žmonių procentas? kiek iš tų darbinigųjų turi darbus, t.y. dirba savo iniciatyva? Kraštas verslumo požiūriu visiškai atsilikęs, be pašalpų didžioji dalis gyventojų neįsivaizduoja kaip prasimanyti pinigų pragyvenimui. Kita medalio pusė – kad geresnio gyvenimo ir neieškoma. Gyvenimas “pakenčiamai” yra priimtina sąlyga daugeliui rajono gyventojų. Todėl turime mažą migraciją.
    kuriate palankias sąlygas verslui? aprbokite pašalpų skyrimą daugeliui rajono gyventojų.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...