2016 Balandžio 22

Charlesas Hamptonas

Rusų persekioto JAV laivo kapitonas: „Nuspręsti, kada panaudoti mirtiną jėgą, – visada iššūkis“

veidas.lt

"UUS Donald Cook" nuotr.

Evaldas LABANAUSKAS

Didžiausią pavojų Baltijos jūroje kelia ne avantiūristai Rusijos lakūnai, o labai suvaržyta erdvė. JAV nelinkusios pamiršti šio regiono ir į vasarą vykstančias NATO karinių jūrų pajėgų pratybas BALTOPS atsiųs dar daugiau pajėgų, sako Klaipėdoje viešėjusio eskadrinio minininko „USS Donald Cook“ kapitonas Charlesas Hamptonas.

Ką reiškia būti 154 metrų ilgio, naujausios ginkluotės prikimšto laivo, turinčio maždaug 300 asmenų įgulą, kapitonu? „Tai svajonė“, – pripažįsta kapitonas Ch.Hamp­­tonas, iškart pridurdamas, kad tai ne darbas vietos ūkinių prekių parduotuvėje.

Praėjusiais me­tais jose dalyvavo mažiausiai du JAV kariniai lai­­v­ai. Kiek žinau, šią vasarą suplanuota daugiau.

Suprantama, „USS Donald Cook“ Baltijos jūroje pasitiko ne tik svetingi NATO sąjungininkų uostai, bet ir Rusijos karinė aviacija, pralėkdama per keletą metrų nuo laivo. Ar kilo pavojus laivui? Ką jūs tokiu atveju darytumėte? Ka­pitonui Ch.Hamptonui tai buvo ne pirmas su­­si­dūrimas su pavojingai manevruojančiais rusų lėk­tuvais. Prieš dvejus metus laivą taip pat „sveiki­no“ Rusijos aviacija Juodojoje jūroje. Patirtis, nuolatiniai mokymai, pasak Ch.Hamptono, įgalina kiekvieną JAV karinio laivo kapitoną žinoti, kada panaudoti mirtiną jėgą, o kada – ne.

„Klaipėda – nuostabus europietiškas uostas. Mūsų jūreiviai čia puikiai praleido kelias dienas, apžiūrėjome miestą, jo įžymybes. Mes net dalyvavome alaus ture ir ragavome lietuviškų patiekalų. Noriu pasakyti, kad jūsų virtuvė nuostabi“, – pokalbį telefonu su „Veidu“ kapitonas pradėjo nuo pagyrų Lietuvai, o ir vėliau negailėjo gerų žodžių Lietuvos kariniam jūrų laivynui bei kitoms kariuomenės rūšims.

– Ar galite papasakoti mūsų skaitytojams apie jūsų atvykimo į Klaipėdą tikslus?

– Tai reguliarus, suplanuotas vizitas pagal  6-osios JAV karinės flotilės veiklos programą. Sa­vo apsilankymu mes dar kartą patvirtiname Jung­­tinių Valstijų įsipareigojimus NATO – ap­lan­kome mūsų NATO partnerius ir draugus Bal­­tijos regione. Mes dirbame su NATO part­ne­riais. Esame suplanavę pratybas, kurių tikslas – didinti veiksmų koordinaciją tarp karinio jūrų laivyno ir karinių oro pajėgų.

– 2014 m., tuoj po Krymo aneksijos, jūs atlikote panašią misiją Juodojoje jūroje. Kokie buvo tos operacijos tikslai ir ar juos pavyko įgyvendinti?

– 2014 m. mes dalyvavome taip pat reguliarioje misijoje tarptautiniuose vandenyse ir aplankėme savo sąjungininkus bei NATO partnerius Juo­­dojoje jūroje. Konkrečiai – lankėmės Ru­munijoje ir Bulgarijoje. To vizito metu taip pat surengėme bendras pratybas Juodojoje jūroje tiek su Bulgarijos, tiek su Rumunijos kariniu jū­rų laivynu. Tai buvo ypač sėkmingos trys savaitės Juodojoje jūroje.

– Kiek truks jūsų misija Baltijos jūroje?

– Baltijos jūroje būsime dar kelias savaites. Bet konkrečios darbotvarkės pasakyti negaliu dėl prie­žasčių, susijusių su saugumo klausimais.

– Kokių panašumų pastebite tarp dabartinio pasiplaukiojimo Baltijos jūra ir 2014-ųjų misijos Juodojoje jūroje?

– Kiekviena galimybė dirbti su savo NATO są­jungininkais yra labai teigiama. Tai didžiulė pa­tir­tis, nes mes mokomės vieni iš kiti. Pa­gi­li­na­me ži­nias ir sustipriname veiksmų koordinavimą. Kaip ir Juodojoje jūroje, taip ir čia, Bal­tijos jū­ro­je, misija – sėkminga. Taigi daug pa­našumų.

– Kaip vertinate Rusijos reakciją?

– Taip, Rusija reagavo į mūsų apsilankymą Juo­dojoje jūroje. Kaip dabar, po dvejų metų, žinote, tuomet lėktuvai irgi praskrido virš laivo. Mūsų laivas vėlgi buvo tarptautiniuose vandenyse. Lėktuvai veikė mūsų erdvėje, tačiau tai buvo pavojaus nekeliantis kontaktas.

– Kokios yra laivo ginkluotės panaudojimo taisyklės? Kaip nusprendžiate, ar laivui kyla rimta grėsmė? Kitaip tariant, kokioms sąlygoms esant panaudotumėte mirtiną jėgą?

– Nuspręsti, kada panaudoti mirtiną jėgą, – visada iššūkis vadui. Bet tam mes esame pa­reng­ti. Kiekvieno laivo kapitonas turi teisę į sa­vigyną. Kai išeiname į jūrą, mes ir visi jūreiviai laive esame pasirengę ginklu apginti laivą.

– Kiek kartų teko patirti tokią įtemptą situaciją?

– Aš nežinau tikslaus skaičiaus, bet Jungtinių Valstijų karinis jūrų laivynas vykdo operacijas vietose, kur kapitonai turi priimti tokius sprendimus. Nuolatinės treniruotės ir patirtis garantuoja, kad mes esame pasirengę šiuos sprendimus priimti.

– Kaip vertintumėte Baltijos šalių karinius laivynus? Kokį vaidmenį Lietuvos karinis laivynas atlieka NATO saugumo sistemoje ir kokias jo silpnybes įžvelgtumėte?

– Man tik kelis kartus teko dalyvauti bendrose NATO operacijose. Be to, tai vyko Vi­dur­že­mio jūroje ir šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje. Vis dėlto žinau, kad Lietuvos karinis jūrų laivynas užsitarnavo puikią ir labai garsią reputaciją išminavimo operacijose. Kaip mi­nėjau savo pareiškime, Lietuvos karinio laivyno gebėjimai sumažinti minų kiekį Baltijos jūroje yra labai ge­rai žinomi. Taip pat puikią reputaciją, JAV vyriausybės nuomone, turi Lie­tuvos specialiosios pajėgos, tas pat pasakytina ir apie JAV specialiųjų pajėgų požiūrį.

– Kokie yra didžiausi NATO karinio laivyno iššūkiai Baltijos jūroje?

– Baltijos jūra yra strategiškai svarbi tiek kariniu, tiek ekonominiu požiūriu. Tačiau tai labai suspausta erdvė, priešingai nei, tarkim, Ra­mu­sis vandenynas ar net Viduržemio jūra. Labai daug šalių ribojasi su Baltijos jūra ir visos turi panašių interesų.

Kiekvieną kartą, kai susiduriame su tokia su­spausta erdve, kaip Baltijos jūra, tai išties yra iš­šūkis.

Santykinai maža erdvė, kurioje turi manevruoti laivai ir lėktuvai, yra didžiausias iššūkis Baltijos jūroje. Kitaip nei Viduržemio jūroje ar At­lanto vandenyne, kur šimtai mylių atvirų van­­denų, Baltijos jūroje erdvė suspausta ir įvykiai vystosi gerokai greičiau.

– Ar įmanoma apginti Klaipėdos uostą ir už­tik­­rinti saugų jūros tiltą sąjungininkams konflikto atveju?

– Tai priklauso nuo pajėgų struktūros bei nuo tin­kamų pajėgų buvimo tinkamoje vietoje ir tin­­kamu laiku. Į šį klausimą, manau, geriau at­sa­kytų laivyno vadovybė.

– Tęsiant šią temą, ar galima sakyti, kad vienas iš jūsų misijos tikslų yra patikrinti galimybę įveikti Rusijos pranašumą – vadinamąjį A2/AD (anti-access and area denial) faktorių?

– Kiekvieną kartą, kai susiduriame su tokia su­spausta erdve, kaip Baltijos jūra, tai išties yra iš­šūkis. Taip pat patekimas ir išvykimas į ar iš Bal­ti­jos jūros – tik vienas, per Danijos salas. Ta­čiau ma­­nau, kad NATO šalių nuo Baltijos jūros pa­krantės ir toliau į Vakarus pajėgumai leidžia kalbėti apie galimybes panaikinti A2/AD faktorių.

– Ar galime tikėtis didesnio JAV karinio jūrų lai­vyno Baltijos jūroje?

– Manau, kad tokios reguliarios suplanuotos mi­­sijos tęsis. Mūsų laivynas dislokuotas Is­pa­ni­jo­je ir atplaukti iš Ispanijos į Baltijos jūrą trun­­ka tik penkias dienas.

Mes dalyvaujame kiekvienose BALTOPS pra­­­tybose, vykstančiose vasarą. Praėjusiais me­tais jose dalyvavo mažiausiai du JAV kariniai lai­­v­ai. Kiek žinau, šią vasarą suplanuota daugiau. Mūsų buvimas Baltijos jūroje yra ne tik sveikintinas, bet ir tęsis toliau.

– Ką reiškia būti JAV karinio jūrų laivyno kapitonu? Ar tai buvo jūsų svajonė?

– Taip, tikrai – svajonė. Kartu tai 20 metų sunkaus darbo ir atsidavimo rezultatas. Vadovauti šiai komandai – tikra privilegija ir garbė. Kartu – ir milžiniška atsakomybė, bet aš tuo džiaugiuosi. Ir jūs esate teisus – tai mano svajonė.

Ar jūsų darbe daug streso?

– Tai tikrai ne darbas vietos ūkinių prekių parduotuvėje.

 

Kapitonas Ch.Hamptonas

Kilęs iš nedidelio Teksaso valstijos miesto Korpus Kristi, esančio Atlanto vandenyno pakrantėje.

Turi pedagogikos ir vadybos magistro bei karinių strateginių studijų magistro laipsnius.

1997 m. tapo jaunesniuoju leitenantu.

Tarnavo fregatoje „USS Ford“, eskadriniuose minininkuose „USS Howard“ ir „USS Winston S.Churchill“. Nuo 2013-ųjų balandžio vadovauja „USS Donald Cook“.

 

 

Galėjo numušti

Rusijos šturmo lėktuvai Su-24 ne vieną kartą praskrido labai arti „USS Donald Cook“, kai šis tarptautiniuose vandenyse buvo pakeliui į Klaipėdą. Vienas iš lėktuvų praskrido ypač arti – už 9 metrų nuo laivo.

Tačiau lėktuvai atrodė neginkluoti, taip pat neįjungė kovinio radaro, todėl „USS Donald Cook“ į tas provokacijas neatsakė, tik nesėkmingai mėgino susisiekti su rusų pilotais per radiją.

Vėliau kapitonas Ch.Hamptonas pareiškė: „Tai, kas vyko pakeliui į Lietuvą, mūsų negąsdino. Tačiau visi manevrai vykdyti nesaugiai. Taikos metu tai yra nesuderinama su jokiomis profesinėmis normomis, neatitinka jokių tarptautinių standartų.“

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry pabrėžė, kad pagal karinių veiksmų taisykles tie lėktuvai „galėjo būti numušti“.

Rusijos pusė tradiciškai viską neigia – net ir tai, kas aiškiai užfiksuota vaizdo įraše. Pasak Rusijos gynybos ministerijos, šturmo lėktuvai Su-24, „aptikę laivą vizualinio matomumo zonoje… pasuko nuo jo, laikydamiesi visų saugumo priemonių“.

„Tai yra jėgos demonstravimas. Jie siunčia žinią, kad „mes nesame silpni, su mumis skaitykitės“, – incidentą Baltijos jūroje BNS komentavo saugumo politikos ekspertas Ignas Stankovičius.

„Jeigu politinė įtampa būtų labai didelė ir karinio konflikto galimybė reali, tai tokie praskridimai gali išprovokuoti. Taip pat priklauso nuo to, kokio pobūdžio būna tie praskridimai. Iš esmės tai yra agresyvu“, – pridūrė ekspertas.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...