2015 Spalio 02

Janas Jacekas Komaras

Rusų ambasadoriaus spjūvis lenkams – planuotas

veidas.lt

„Mes to nepamiršim, aš to niekada nepamiršiu, – grasino Rusijos ambasadorius Lenkijoje S.Andrejevas. – Tai paminklų karas. Pjautuvas ir kūjis neturėtų būti naikinami. Tai yra simbolis, su kuriuo sovietų kariai išlaisvino ir išgelbėjo Lenkiją.“ Tokia buvo Rusijos pasiuntinio reakcija į Pienienžno miestelio tarybos sprendimą pašalinti generolo I.Černiachovskio paminklą, pastatytą jo mirtino sužeidimo vietoje.

 

Jacekas Janas KOMARAS

 

Kaip žinoma, generolas I.Černiachovkis pasižymėjo tuo, kad jo vadovaujami sovietų kareiviai suiminėjo ir likvidavo Armijos Krajovos (AK) karius. Ypač kraupus buvo AK karių likvidavimas Vilnijoje 1944 metais.

Rusijos užsienio reikalų ministerija griežtai sureagavo į Pienienžno tarybos sprendimą ir pavadino jį didele klaida. Rusijos ambasadorius, paprašytas pakomentuoti savo šalies poziciją, rėžė, kad Lenkijos ir Rusijos santykiai yra blogiausi nuo 1945 m. Dėl to kalti lenkai, kurie, anot ambasadoriaus, „užšaldė politinius, kultūrinius ir humanitarinius santykius“.

Ambasadorius S.Andrejevas, kalbėdamas apie paminklą, pristatė ir savotišką istorijos versiją. Pagal jį, lenkai yra patys kalti dėl Antrojo pasaulinio karo, nes Varšuva blokavo antihitlerinės koalicijos sukūrimą. S.Andrejevas kartojo nuvalkiotas sovietinės propagandos klišes, kad 1939 m. rugsėjo 17-ąją sovietų armija neužpuolė Lenkijos, SSRS tik norėjo garantuoti savo sienų saugumą.

Paklaustas, kaip interpretuoti I.Černiachovskio veiklą likviduojant lenkų partizanus ir apskritai sovietų NKVD veiklą Lenkijoje, lenkų persekiojimą ir masinį jų trėmimą į Sibirą, ambasadorius tvirtino, kad „rusai neturėjo išeities ir kad tokia buvo situacija, kad sovietų armija negalėjo sau leisti palikti užnugaryje kelių šimtų tūkstančių žmonių su ginklu“.

Jis dar pridūrė, kad su tuomete Lenkijos valdžia užsienyje negalima buvo tartis dėl Lenkijos atkūrimo po karo, nes ji buvo priešiška sovietams, o Kremlius po karo norėjo turėti prie savo sienų „draugišką“ valstybę.

Kaip ir galima buvo tikėtis, į S.Andrejevo istorijos nuklydimus griežtai sureagavo Lenkijos užsienio reikalų ministerija: „Rusijos atstovo naratyvas iškreipia istorinę tiesą ir savo stiliumi yra panašus į tą melagingą istorijos naratyvą, kurį žinome iš Stalino bei komunistinių laikų.“ Rusijos ambasadorius buvo iškviestas į URM, kur jam buvo primintas Molotovo-Ribbentropo paktas, Katynės žudynės ir NKVD represijos Lenkijoje Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir po karo.

Po iškvietimo pasiaiškinti S.Andrejevas žurnalistams sakė, jog nėra ko čia įsižeisti, juk visi žino, kad bendros istorijos interpretavimas yra skirtingas, o savo nuomonę kiekvienas gali išsakyti.

S.Andrejevas toli gražu ne pirmas rusų diplomatas, kuris pastaruoju metu bandė lenkams ir pasauliui primesti sovietinę stalininę istorijos interpretaciją. Prieš porą savaičių Rusijos ambasadorius Venesueloje V.Zajemskis parašė straipsnį, išspausdintą vyriausybiniame laikraštyje „Correo del Orinoco“, kuriame tvirtina, kad Lenkija tyčia iškraipo istoriją ir meluoja.

„SSRS neužpuolė Lenkijos. O lenkai kaltina Sovietų Sąjungą, kad paslėptų savo ryšius su naciais. Lenkai yra atsakingi už Holokaustą, jį vykdė kartu su naciais. Lenkiją išlaisvino sovietų armija. Žuvo apie 600 tūkst. karių, milijonas buvo sužeisti. Dori žmonės tai žino, o į melagius nereikia kreipti dėmesio“, – puikavosi Rusijos ambasadorius Venesueloje.

Tokia buvo Rusijos ambasadoriaus reakcija į Lenkijos ambasadoriaus P.Kaczubos žodžius, kad 1939 m. Lenkiją kone vienu metu užpuolė Vokietija ir SSRS. Lenkijos pasiuntinys tai papasakojo prieš dokumentinio filmo „Last Correspondent“ premjerą Karakase.

Lenkijoje pagrįstai vyrauja nuomonė, kad tokie Rusijos diplomatų pasisakymai – ne atsitiktinumas, o gerai suplanuoti veiksmai. Apie tai, pavyzdžiui, rašo senatorius, buvęs Lenkijos premjeras ir užsienio reikalų ministras W.Cimoszewiczius: „Tai buvo akivaizdi provokacija. Rusija nori įtraukti Lenkiją į emocinį diskursą dėl istorijos. Rusija nori, kad lenkai savo nervinga reakcija pasaulio, Europos akyse pasirodytų kaip rusofobai.“

Anot W.Cimoszewičiaus, situacija idealiai tokia pati kaip prieš 10 metų, kai 2005 m. į valdžią Lenkijoje atėjo radikali partija „Teisė ir teisingumas“ (lenk. PiS): „Tuomet Rusija uždraudė mėsos importą iš Lenkijos. Lenkai sureagavo emocingai ir blokavo Europos Komisijos bandymus tęsti anksčiau pradėtą dialogą su Rusija.“ Visi tada pyko ir aiškino, kad Varšuva yra per daug rusofobiška.

Jau po 3 savaičių Lenkijoje įvyks Seimo rinkimai ir, kaip rodo apklausos, juos laimės PiS. Lenkija greičiausiai turės vyriausybę, kuri, kaip ir anksčiau, bandys „burnotis“ su rusais dėl menkiausių jų istorijos ir kitų interpretacijų.

Lenkijos rytų studijų centro direktoriaus pavaduotojas A.Eberhardtas aiškina, kad Rusijos tikslas yra bloginti santykius su Lenkija. Tai Kremliui ypač svarbu dabar, kai Kremlius teikia Vakarams naują geopolitinį pasiūlymą – Sirija mainais už Ukrainą. Tam, kad Rusija normaliai veiktų Sirijoje, ji reikalaus panaikinti sankcijas. Rusijos politikai puikiai žino, kad Lenkija bus prieš sankcijų panaikinimą, o lenkų balsas bus pakankamai svarus. Todėl Kremlius ir nori įtraukti Lenkiją į diskusiją apie praeitį.

„Maskva nori parodyti Europai, kad tuo momentu, kai įtampa tarp Vakarų ir Rusijos dėl Ukrainos mažėja, o V.Putinas rodo konstruktyvų požiūrį į Sirijos konfliktą, Lenkija yra nerimta partnerė, į kurios nuomonę nereikia kreipti dėmesio“, – interviu portalui onet.pl sakė A.Eberhardtas.

Analitikas tvirtina, kad Rusija rengia dirvą deryboms su JAV ir ES dėl padėties Sirijoje, iš kitos pusės, ji bando įveikti savo izoliaciją tarptautinėje arenoje ir sumažinti Vakarų paramą Ukrainai. Rusija daro viską, kad Vakarai atšauktų sankcijas, kurios smarkiai smaugia Rusijos ekonomiką.

„Kremlius žino, kad Lenkijos pozicija yra aiški ir kategoriška. Rusijos ambasadoriaus pasisakymai – tai bandymas įtikinti Vakarus, kad Lenkija formuojant santykių su Rusija politiką yra nepatikimas ir neobjektyvus partneris, kad ji per daug rusofobiška.

Maždaug tą patį kalbėjo ir W.Cimoszewičius: „Rusija dėl savo aktyvumo ir vaidmens Sirijoje yra įsitikinusi, kad jai pavyks padaryti versliuką su Vakarais. Mainais už veikimą Sirijoje rusai siūlys sankcijų panaikinimą ar bent kai kurių punktų atšaukimą.“

Mažai kas Vakaruose norės aiškintis, dėl ko tie lenkai ir rusai pykstasi. Maskva nori parodyti, kad lenkai nesugeba atsiriboti nuo praeities, o tai reiškia, kad jie nesugeba pažvelgti plačiau ir trukdo naujajai Europos santykių perkrovai su Rusija.

 

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Janas Jacekas Komaras:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Gal Gal rašo:

    kiek pesimistiškai? Reikia nepasiduoti ir aiškinti, aiškinti, aiškinti!!!


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...