2015 Gruodžio 04

Janas Jacekas Komaras

Lenkija spjauna į žaliąją energiją

veidas.lt

Lenkiškos anglys, jokių rusiškų dujų ir greičiausiai be atominės jėgainės – tokios yra Lenkijos valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (lenk. PiS) šalies energetikos vizija ir strategija. Lenkijos premjerės Beatos Szydlo per savo kabineto pristatymą Seime ir kitų PiS politikų pasisakymai rodo, kad Lenkija savo ilgametę energetikos strategiją bandys grįsti anglimis ir dujomis.

Jacekas Janas KOMARAS

Bet tai nebus „Gazprom“ dujos. Naujoji Lenkijos valdžia bandys atsisakyti Rusijos dujų. Piotras Tchorzewskis, kuris taps ener­getikos ministru (pačios ministerijos dar nėra, ji tik kuriama), interviu dienraščiui „Rzecz­pospolita“ sakė, kad per artimiausius metus reikės vis daugiau elektros energijos: „Nėra abe­jonių, kad nepagaminsime visos jos iš atsinaujinančių energijos šaltinių ar atominėje elektrinėje. 85 proc. elektros gaminame iš akmens anglių. Anglia­kasyba išlieka Lenkijos ekonomikos prioritetas.“

Lenkijos vyriausybės atstovai Klimato kaitos konferencijoje Paryžiuje pareiškė, kad sutiks su CO2 mažinimu, bet ne per technologijų keitimą į „žalias“, o per dabartinių technologijų efektyvumo didinimą.

Naujoji Lenkijos vyriausybė nenori keisti anglių koeficiento šalies energetikoje, nors ankstesnė vyriausybė įsipareigojo tai padaryti. Pirmasis žingsnis turėtų būti rusvųjų anglių atsisakymas. Po to – ir akmens anglių gavybos mažinimas.

Premjerė B.Szydlo savo kalboje Seimui pareiškė, kad to nebus ir kad rusvosios anglys yra ir bus Lenkijos strateginė energetinė žaliava. PiS energetikos ekspertas Piotras Naimskis neseniai Seime pareiškė, jog Europa turėtų suprasti, kad Lenkija akmens anglių neatsisakys, todėl turės keisti savo politiką dėl CO2: „Mes atnaujiname savo energetiką ir investuojame į akmens anglių elektrines. Tai reiškia, kad per artimiausius 40 metų Lenkijoje elektra bus gaminama kūrenant anglis.“

Atrodo, kad naujoji Lenkijos valdžia iki paskutinio kraujo lašo gins anglis kaip šalies energetinio saugumo pagrindą. To buvo galima tikėtis. Kur kas įdomesnė PiS pozicija dėl dujų. Radikalus noras atsikratyti dujų iš Rytų buvo kiek netikėtas.

B.Szydlo minėjo, kad jos vyriausybė svarsto apie dar vieno suskystintų gamtinių dujų terminalo statybą netoli Gdansko. Tai gali būti terminalas, labai panašus į esantį Klaipėdoje. Premjerė savo vyriausybės pristatyme kalbėjo ir apie tai, kad terminalas Svinouscyje turėtų būti maksimaliai išplėtotas (dabar terminalo pajėgumas siekia 5 mlrd. kub. m, bet jo galią galima padidinti iki 7 mlrd.).

Kai kurie valdančiosios partijos politikai reikalauja, kad vyriausybė grįžtų prie premjero Leszeko Millerio vyriausybės sustabdyto projekto „Baltic Pipe“ – dujotiekio, kuriuo dujos iš Norvegijos per Daniją būtų tiekiamos į Lenkiją.

Buvęs ūkio ministras „Teisės ir teisingumo“ vyriausybėje (2005–2007 m.) Piotras Wozniakas savo komentare portalui „Aenergetyka24“ sakė, kad dėl šių projektų viskas keisis 180 proc.: „Dujos iš Rusijos šiandien yra mūsų pagrindinis šaltinis, o kitos kryptys – tik papildomos. Po kelerių metų dujos iš Rusijos bus tik papildoma, o ne pagrindinė tiekimo kryptis. O gal iš viso jų nebus.“

Šiandien lenkai rusiškas dujas perka ir iš vokiečių, kurie gauna jas „Nord Stream“ dujotiekiu. Ir iš čia B.Szydlo vyriausybė norėtų maksimaliai sumažinti užsakymus. Mat PiS politikai baiminasi, kad dujų krizės atveju vokiečiams pirmiausia rūpės jų energetinis saugumas, o lenkai gali dujų ir negauti.

PiS neslepia, kad noras atsisakyti Rusijos dujų yra geopolitinis, o ne ekonominis. Teigiama, kad nėra prasmės mokėti Rusijai už dujas ir naftą, nes pinigai eina tiesiai Rusijos karo reikmėms, be to, dujų pinigais Rusija destabilizuoja visą mūsų regioną. „Pinigai už dujas eina į Rusijos biudžetą. Taigi mes savo pinigais ginkluojame Rusiją. O pirkdami dujas, pavyzdžiui, iš Norvegijos stipriname sąjungininkų kariuomenę“,  – viename interviu sakė P.Wozniakas.

Be abejo, lieka klausimas dėl dujų kainos, nes „Gazprom“ dujos turėtų būti pigesnės nei LNG. Be to, terminalo išlaikymas taip pat kainuoja. Lietuvoje šie klausimai plačiai diskutuojami, o Lenkijoje, priešingai, kol kas apie tai garsiai nekalbama.

Turint galvoje agresyvią Rusijos politiką, galima spėti, kad šūkis „Lenkija be Rusijos dujų ir naftos“ gali patikti visuomenei, nors tai būtų papildoma finansinė ir ekonominė našta Lenkijos ūkiui. Kaip pastebi Piotras Maciąžekas, kad ir kaip paradoksaliai tai skamba, tokia politika nesumažintų PiS populiarumo, o gal net sustiprintų partijos ir jos lyderio, kaip stipraus, bebaimio ir patriotiško politiko, įvaizdį.

„Orlen“ koncernas nesenai paskelbė, kad jau pradėjo pirkti naftą iš Kurdistano ir Irano. Kol kas tai nedideli kiekiai, bet turint galvoje dabartinės Lenkijos vyriausybės energetikos viziją „Orlen“ gali pamažu ir atsisakyti naftos iš Rusijos.

Pasak P.Maciąžeko, pridėjus tai, kad PiS politikai nemėgsta atsinaujinančios energijos, nes mano, kad tai neturi nieko bendro su klimato kaita, o yra tik Vokietijos firmų komercinis projektas (nes vokiečiai investavo milžiniškus pinigus į technologijas, o dabar nori susigrąžinti investicijas ir dar užsidirbti), ir faktą, kad atominės elektrinės statyba yra per brangus dalykas, galima teigti, jog Lenkijos energetikoje ateityje dominuos anglys ir dujos iš Vakarų.

Tokia vizija patiks PiS rinkėjams, bet tai nepatiks nei ES, nei „Gazprom“, nei apskritai Rusijai. Galima sakyti, kad tokia politika programuoja konfrontaciją ir su Briuseliu, ir su Maskva. Tikėtina, jog į šią konfrontaciją įsitrauks ir Vokietija, kovojanti su CO2 ir norinti, kad ES būtų kuo daugiau gaminama žaliosios energijos.

Vokiečiams nepatinka ir tai, kad B.Szydlo vyriausybė žadėjo padaryti viską, kad blokuotų „Nord Stream 2“ statybą. Lenkai bandys teismuose įrodyti, jog „Nord Stream 2“ sustabdys uostų Svinouscyje bei Ščecine plėtrą ir pridarys Lenkijai milžiniškų nuostolių.

„WWF Polska“ energetikos ekspertas Tobiaszas Adamczewskis mano, tad toks Lenkijos energetinio saugumo projektas yra pavojingas: Atrodo, daugiau prarasime, nei laimėsime, jeigu kovosime su visais svarbiausiais partneriais.“

P.Maciąžekas mano, kad negalima iš karto pradėti kovos visais frontais: „Reikia tyliai daryti savo. Pirmiausia vyriausybė turėtų sutvarkyti angliakasybos pramonę, o tam gali neužtekti visos kadencijos.“

 

Daugiau šia tema:
Kiti straipsniai, kuriuos parašė Janas Jacekas Komaras:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...