2012 Sausio 29

Rusijos įstojimas į PPO didina Lietuvos eksportuotojų galimybes

veidas.lt


Lietuvos verslas ir pramonė retai sulaukia gerų naujienų, bet šiemet vienos sulauks: 2012-aisiais Rusijai prisijungus prie Pasaulio prekybos organizacijos, Lietuvos eksportuotojų gyvenimas šiek tiek palengvės.

Oficialiai skelbiama, kad iki 2012 m. liepos 15 d. Rusija turi parengti ir ratifikuoti stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO) dokumentų paketą. Ši šalis viršija rekordus, tiksliau, antirekordus, pagal prisijungimo prie PPO laiką, nes procesas truko net 18 metų, nuo 1993-iųjų. Vien dėl paslaugų sektoriaus Rusija turėjo sudaryti 30 dvišalių sutarčių, o dėl prisijungimo prekių srityje pasiekti 57 susitarimai. Po sutarties ratifikavimo bus pakeista per 700 muitų.
Pasak Lietuvos pramonininkų konferderacijos (LPK) generalinio direktoriaus pavaduotojo Gintaro Morkio, Rusijos įstojimo į PPO data priklausys nuo ratifikavimo procedūros, tai yra nuo to, kaip sklandžiai pavyks ją baigti. Didelė tikimybė, kad ratifikavimas gali įstrigti, nes Rusijoje artėja rinkimai. Vis dėlto tikimasi, kad sutartis įsigalios šiemet.

Nuo 10 iki 7,8 proc.

Atkreiptinas dėmesys, kad po visų procedūrų visų Rusijos taikomų muitų vidurkis mažės nuo dabartinių 10 iki 7,8 proc. Žemės ūkio prekių muito vidurkis nuo 13,2 sumažės iki 10,8 proc. Pieno produktų – nuo 19,8 iki 14,9 proc.
Bet daugiausiai mažėja gyvų kiaulių muitai – nuo 40 iki 5 proc. Tuo gali džiaugtis daugelio PPO priklausančių valstybių kiaulių augintojai, tačiau Lietuvos mėsos perdirbėjai nesitiki ženklaus prekybos su Rusija pagyvėjimo. Priešingai – gali pradėti stigti žaliavos. UAB „Agaras“ komercijos direktorės Dainos Būtėnės teigimu, kadangi atvėsintos kiaulienos importo mokesčiai sumažinti nebus, o kvotos galios iki 2020 m., didelio prekybos pokyčio tikėtis neverta.
Lietuvos gamintojams svarbu tai, kad pramoninių prekių muito vidurkis Rusijoje nuo 9,5 sumažės iki 7,3 proc., tarp jų automobilių – vidutiniškai nuo 15,5 iki 12 proc.
Neblogas plėtros perspektyvas Rusijoje matantis UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ pardavimo direktorius Andrius Eiva prognozuoja, kad dėl šio pokyčio jų įmonės gaminamų vilkikų priekabų ir puspriekabių pavyks parduoti daugiau. Pastaruoju metu ši bendrovė dėl didelių muitų buvo priversta apie 50 proc. produkcijos į Rusiją siųsti atskirais komponentais ir ten juos surinkti. Nors prieš kelerius metus, iki Rusijoje įvedant iki šiol vis dar galiojančius muitus, didžiąją bendrovės produkcijos dalį sudarė gatavi gaminiai. Bendrovė „Schmitz Cargobull Baltic“ Rusijoje ketina steigti „Trailer“ centrą, nes visi didieji pasaulio gamintojai „Mercedes“, „Volvo“, „Scania“, MAN ten stato arba jau pasistatė gamyklas, taip apsisaugodami nuo didelių Rusijos muitų, taikomų importuojamiems automobiliams ir jų dalims.
Dėl naujos muitų tvarkos rankomis trina ir „Lietuvos geležinkeliai“, nes nuo 2013 m. liepos 1 d. nebebus taikomi diskriminaciniai dvigubi geležinkelio paslaugų tarifai. Be to, didėjant eksportui, daugiau darbo turės ir mūsų šalies krovinių vežėjai, tai yra vilkikų bendrovės.
Mūsų šaliai svarbu ir tai, kad tapusi PPO nare Rusija privalės sumažinti medienos eksporto muitus. Tai sudarys Lietuvos pramonei galimybių pigiau pirkti žaliavas. Tikėtina, kad dėl to šiek tiek atpigs lietuviški baldai ir kiti medienos gaminiai.
Beje, jau netrukus Lietuvos verslui pagerės sąlygos prekiauti ne tik su Rusija, bet ir su Kazachstanu bei Baltarusija. Kai buvo kuriama Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano muitų sąjunga, Rusija turėjo aukščiausius muitų tarifus, kuriuos nuo 2010 m. turėjo įsivesti ir kitos Muitų sąjungos šalys. Stodama į PPO, Rusija privalo gauti Kazachstano ir Baltarusijos sutikimą, kad ir šios taikys tokius pat, tai yra sumažintus, tarifus. Tikimasi, kad tai gerokai pagyvins prekybą naudotais automobiliais.
Atrodo, kad lietuviams naudotų automobilių kainos kils, nes Lietuvos turguose gerokai padidės jų paklausa. Tai puiki žinia naudotų automobilių perpardavinėtojams ir remonto meistrams, bet Rusijos lengvųjų automobilių gamintojai dėl to skambina pavojaus varpais. Jų skaičiavimais, iki 2014 m. lengvųjų automobilių gamyba Rusijoje gali susitraukti 58 proc. Rusiškų vilkikų gamyba, kaip prognozuojama, sumažės net 98 proc., o tai reikš apskritai šios pramonės šakos žlugimą.

Ilgi pereinamieji laikotarpiai

Kita vertus, net ir po aptariamos permainos žaibiško pagerėjimo Lietuvos prekybos santykių su Rusija srityje nėra ko tikėtis, nes procesus lėtins numatyti ilgi pereinamieji laikotarpiai bei kvotos, nustatytos tam tikrai produkcijai.
Pasak pramonininkų atstovo G.Morkio, Lietuva nenorėjo tokių ilgų pereinamųjų laikotarpių, tačiau Rusijai juos pavyko išsiderėti. ES ir kitos šalys mąstė, kad jau geriau Rusijai įstoti į PPO su pereinamaisiais laikotarpiais, nei apskritai likti „už borto“.
Taigi koks dabar yra susitarimas? Pasirodo, maždaug trečdalio įvairių prekių muito tarifai turės būti sumažinti iškart vos tik įstojus į PPO. Apie ketvirtadalio prekių grupių muitų mažinimas bus atidėtas trejiems metams. O štai automobiliams, malūnsparniams ir keleiviniams lėktuvams numatytas septynerių metų pereinamasis laikotarpis. Paukštienos muitams nustatytas net aštuonerių metų pereinamasis laikotarpis.
Daugeliui plataus vartojimo prekių, mėsai, paukštienai bus numatytos importo kvotos. Kvotose išsitenkančiai produkcijai bus taikomas sumažintas muito mokestis, o kvotą viršijančiai produkcijai – padidintas. Pavyzdžiui, jautienos kvotos ribose muito mokestis bus 15 proc., o kvotą viršijančios – 55 proc. muitas. Paukštienos – 25 proc. kvotos ribose, ir 80 proc. – be kvotos.

Dujos nepigs

Iš tikrųjų Lietuvos pramonė ir verslas gana santūriai priima šias naujienas, nes jos ne revoliucingos, o tik šiek tiek gerinančios padėtį. Tarkime, jokio pagerėjimo nepajus gamtines dujas iš Rusijos naudojanti pramonė, mat lieka galioti 30 proc. rusiškų dujų eksporto muitas. Įžvelgiama ir keletas neigiamų šios sutarties aspektų. „Kartais Rusiją pavykdavo ES lygiu prispausti dėl dempingo sąlygų ir tikėtis laimėti antidempingo bylas. Dabar į procesą įsitraukia PPO. Jei ES taikys Rusijai antidempingo procedūras, ši ES paduos į PPO teismą. Šiuo atveju Lietuvos gynybiniai interesai ES rinkoje, pavyzdžiui, dėl dujų, pasunkėja“, – įsitikinęs G.Morkis.
Lietuvos įmonės, kurių produkcija priklauso nuo gamtinių dujų iš Rusijos, šiuo atveju nieko neišloš. Kaip paaiškėjo, Rusija savo įmonėms gali taikyti apie tris kartus mažesnę kainą už dujas nei Lietuvos įmonėms. Mes perkame dujas po 450 JAV dolerių už 1000 kub. m, o Rusija savo viduje jas parduoda už 150–200 dolerių. Natūralu, kad energetines žaliavas tokia kaina gaunančioms mūsų šalies įmonėms sunku konkuruoti su Rusijos gamintojais.
Pasak Užsienio reikalų ministerijos Išorinių santykių departamento direktorės Rasos Adomaitienės, pagerėjimu pirmiausia reikėtų laikyti ne muitų mažinimą, kuris, be abejo, taip pat bus naudingas Lietuvos verslui, bet netarifinių barjerų naikinimą ir prekybinių santykių prognozuojamumo didėjimą. Kitaip tariant, iš dvišalės prekybos bus pašalinta svarbi kliūtis – neskaidrus ir diskriminacinis sanitarinių ir fitosanitarinių normų taikymas. Svarbu, kad Rusija įsipareigoja netaikyti diskriminacijos pasienyje, nustatydama mokesčius ir rinkliavas už muitinės procedūras, muitinį vertinimą. Be to, Muitų sąjungos muitinės kodeksas ir kiti teisės aktai turės atitikti PPO reikalavimus. Svarbu, kad Rusija įsipareigoja viešai skelbti visus teisės aktus ir jų projektus.
Ne kartą esame girdėję istorijų, kai Rusija atsisakė priimti lietuviškų produktų, neva piene ar daržovėse aptikus viršytą tam tikrų medžiagų normą. Įstojus į PPO tokių priemonių nelieka, o jei jos ir atsiranda, Rusiją galima skųsti PPO. Iki šiol pasiskųsti nebuvo kam.

Rusijos laimėjimas – gera reputacija

Ekonominiu požiūriu Rusijai nenaudinga priklausyti Pasaulio prekybos organizacijai, tai yra 153 šalių klubui, tačiau šiuo atveju labiausiai buvo atsižvelgta į valstybės reputaciją. Vienai didžiausių pasaulio šalių būti „už borto“ tapo negarbinga. Pasaulinių standartų nepaisymas Rusiją galėjo stumti į dar didesnį atsilikimą. Dabar siunčiamas signalas, kad ši šalis irgi taiko pasaulines prekybos taisykles ir standartus. Galimiems investuotojams tai ženklas, kad Rusija pamažu tampa prognozuojama šalimi.
Kita vertus, Rusija pagaliau neatsispyrė ES ir JAV spaudimui. „Lietuvos verlas ir pramonė palaikė Rusijos narystę PPO, keldama tam tikras sąlygas. Mūsų šalies verslas ir pramonė savo reikalavimus ir nuomonę išsakė mūsų šalies derybinę poziciją ES formuojančiai Lietuvos užsienio reikalų ministerijai. Nors Rusijai Lietuva – visai mažas žvėrelis, sakyčiau, netgi blusa, bet ji vis tiek kandžiojasi. Ir į jos reikalavimus irgi tenka atsižvelgti“, – teigia G.Morkis.
Rusija – didelė ir svarbi rinka. Lietuvai ne vis tiek, kokius tarifinius ir netarifinius barjerus ji taiko. Nebūdama PPO nare, Rusija įvedė didelius muitus ir įvairiai manipuliuodavo netarifiniais barjerais, savo produkcijai taikydama įvairias protekcionistines priemones. Tikimasi, kad ratifikavus Rusijos stojimo į PPO sutartį ir išgyvenus perinamuosius laikotarpius, to nebeliks bent jau sutartyje numatytoms prekių grupėms.

LPK gen. direktoriaus pavaduotojas G.Morkis: „Nors Lietuva Rusijai – visai mažas žvėrelis, sakyčiau, netgi blusa, bet ji vis tiek kandžiojasi.“

Muitai Rusijai įstojus į PPO (proc.)

Prekių grupės    Dabartinis muitas    Muitas įstojus į PPO
Maisto prekės
Gyvos kiaulės, grynaveisliai gyvuliai    40    5
Pieno produktai    19,8    14,9
Augalinis aliejus    9    7,1
Kruopos    15,1    10
Alus iš salyklo    0,6 euro/l    0,018 euro/l
Kiti fermentuoti gėrimai, nealkoholiniai gėrimai ir jų mišiniai    20    12,5
Stiprūs alkoholiniai gėrimai    2 eurai/l    1,5 euro/l

Pramoninės prekės
Automobiliai    15,5    12
Elektronika    8,4    6,2
Chemija    6    5,2
Mediena ir popierius    13,4    8
Sulankstomos dėžės iš popieriaus arba kartono    15    5
Šlako, akmens ir mineralinė vata    15    10
Metalinės konstrukcijos    15    6
Šaltinis: “Veidas”, Užsienio reikalų ministerija

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...