2010 Kovo 15

Juka

Rusijos akistata su “Jukos” – Žmogaus Teisių Teisme

veidas.lt

Strasbūre pradedama nagrinėti svarbiausia byla Žmogaus Teisių Teismo istorijoje. Jo teisėjai nuspręs, ar Rusija iš tiesų susidorojo su koncerno “Jukos” akcininkais ir privertė juos bankrutuoti.

“Gerbiami spaudos atstovai, įsikalkite į galvą: Rusija laimės bylą prieš “Jukos” Strasbūre”, – įžūliai skelbia Rusijos atstovas Europos Žmogaus Teisių Teisme. Tačiau net jeigu jis bus teisus, Rusijos laukia ne vienas nemalonumų mėnuo, mat nuo dabar prasideda viena didžiausių bylų šio teismo istorijoje, ir kaltinamoji šioje byloje – būtent Rusija. Bankrutavusio koncerno “Jukos” akcininkai pateikė skundą kaltindami valstybę, o teismas savo ruožtu nusprendė, jog šis atvejis vertas nagrinėjimo.

Šios dabar jau buvusios kompanijos advokatai mėgins įrodyti, kad 2000–2001 m. Rusija neteisingai apkaltino bendrovę mokesčių vengimu ir apkrovė baudomis bei prievolėmis, siekusiomis 98 mlrd. JAV dol., dėl kurių koncernas turėjo skelbti bankrotą. Šią sumą buvę “Jukos” akcininkai Strasbūre kaip tik ir mėgins prisiteisti iš Rusijos.

Beje, Rusija labiau bijo ne šios žalos atlyginimo, o nuostolių, kurių, kaip prognozuojama, šalis patirs nuo jos nusigręžus užsienio investuotojams. Juk šie, bent jau bylos nagrinėjimo laikotarpiu, gali nenorėti turėti reikalų su valstybe, kuri susidoroja su verslininkais.

“Jukos” – lyg karšta bulvė Rusijos burnoje, – mano “Carnegie” centro Maskvoje vyresnioji analitikė Lilia Ševtsova. – Kad ir kaip baigtųsi šis teismas, Rusija vis tiek pralaimės”.

O “Jukos” akcininkai, regis, bet kuriuo atveju bus laimėtojai. “Koks malonumas vien tai, kad galima ateiti į nepriklausomą teismą ir būti išklausytam, – sako “Jukos” atstovė spaudai Claire Davidson. – Atkreiptinas dėmesys, kad “Jukos” šiame teisme gina ne tik savo, bet ir buvusių kompanijos darbuotojų, kreditorių ir partnerių interesus”, – paaiškino C.Davidson, primindama, kad dėl “Jukos” bankroto darbo Rusijoje neteko daugybė žmonių – net 115 tūkst.

Beje, oficialioji Maskva kalba priešingai. Ko vertas Vladimiro Putino pareiškimas, kad pagrindinis “Jukos” akcininkas (jo V.Putinas net nevadina pavarde, o tik “gerai žinomu personažu”) Michailas Chodorkovskis “kaltas, jog pavogė milijardus iš žmonių, tad teisme Rusija atstovauja ne tik valstybės interesams, bet ir kiekvienam šalies piliečiui”.

Nuosprendžio nuspėti neįmanoma

Viešojoje erdvėje (Lietuvoje taip pat) ši byla kartais vertinama ne kaip žmogaus teisių gynimo (šiuo atveju teisė į teisingą teismą), o kaip siekis atgauti po bendrovės bankroto patirtus milžiniškus nuostolius.
Pasak Strasbūro Žmogaus Teisių Teismo teisėjos dr. Danutės Jočienės, jei Teismas vis dėlto nusprendė nagrinėti šią bylą, vadinasi, ji apima galimus žmogaus teisių galimų pažeidimus pagal konvenciją.

Pašnekovė pastebi, kad byla apims keletą aspektų, ir kiekvienu atveju sprendimas gali būti skirtingas. Teismas atsižvelgs į “Jukos” akcininkų skundus dėl  galimo skirtingų jų teisių pažeidimo, pradedant teise į teismą, nuosavybės teisių apsaugą ir baigiant galimais pažeidimais 2000–2003 m. nustatant mokesčius bei kitais galimais teisių pažeidimais.

“Drįsčiau teigti, kad šioje byloje svarbiausias klausimas susijęs su nuosavybės teisių garantijomis. Tačiau pabrėžtina, kad valstybė turi teisę kištis į nuosavybės teisių naudojimą bei jį reglamentuoti, svarbu, kad tai būtų daroma pagal įstatymus, būtų proporcinga siekiamam teisėtam tikslui viešo intereso apsaugos tikslais ir tinkamai atlyginama už paimtą nuosavybę. Taigi koks bus Teismo sprendimas, kalbėti ar spėlioti dar per anksti”, – sakė teisėja.

Iš tiesų ligšiolinė praktika rodo, kad Strasbūro Teismas visuomet gerbia valstybių teisę turėti savo mokesčių sistemą ar perimti privačių kompanijų nuosavybės teises, jei tai reikalinga viešajam interesui ir daroma teisėtai.

Tarkime, Austriją nepakeliamų mokesčių reikalavimu buvo apskundusi kompanija “Voggenberger Transport GmbH”, o byloje “Fratrikas prieš Slovakiją” šios šalies bendrovė skundėsi, kad valstybė privertė ją sumokėti mokesčių, prilygstančių 500 proc. metinio jos pelno. Ir abiem atvejais Strasbūro Teismas nusprendė, kad ieškiniai neturi pagrindo. Apskritai Strasbūro poziciją šiuo klausimu būtų galima pavadinti taip: nepatinka mokesčių sistema – užsiimk verslu kitoje šalyje.

Kitas klausimas – dėl žalos atlyginimo. Pirmiausia Strasbūre dauguma bylų, kuriose siekiama materialinės žalos kompensacijos, dažniausiai pralaimimos. O jei ir laimimos, tai sumos priteisiamos kur kas mažesnės, nei prašoma.
liją

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...