2012 Spalio 21

Reikšmingiausi lietuviški IT projektai: įrankių yra, o kur kūriniai?

veidas.lt


Per pastaruosius porą dešimtmečių informacinės technologijos ir internetas pasaulį pakeitė neatpažįstamai. Pažvelkime, kaip šie veiksniai pakeitė Lietuvą ir kaip mes pakeitėme IT?

Teliko pora savaičių, kai Lietuvoje bus visiškai išjungta analoginė antžeminė televizija ir pereita prie skaitmeninių transliacijų, – tai nemažus pokyčius šalies vartotojams reiškiantis projektas, kurio sėkmę įvertinti galėsime tik po kelerių metų. Nepaisant to, kad televizijos transliacijų skaitmeninimas yra žingsnis į priekį, kyla klausimas, ar nevertėtų žengti į priekį dviejų žingsnių, – juk televiziją transliuoti galima būtų ir mobiliuoju internetu, kai šio skvarba šalyje gana didelė.
Iš tiesų IT srityje progresas dažnai vyksta eksponentiškai, o ne tiesiškai, todėl sudėtinga numatyti, kurios technologijos „iššaus“, o kurios užges, dorai taip ir neištobulintos. Juk retas aktyviai besinaudojusiųjų kompiuteriais ir internetu prieš keliolika metų tuo metu galėjo nuspėti daugumą didžiausių IT sritį neatpažįstamai pakeisiančių technologijų ar įvykių. Tarkime, „Google“ iš naujo sukūrė internetinę paiešką, elektroninį paštą bei dar keletą svarbių paslaugų, „Amazon“ įsuko internetinę prekybą, „Facebook“ parodė, kaip turi veikti tikras socialinis tinklas, „Apple“ padarė revoliuciją, sukurdama išmanųjį telefoną ir planšetinį kompiuterį, bei perkūrė prekybą skaitmeniniu turiniu, „YouTube“ iš esmės pakeitė mūsų suvokimą apie filmus internete.
Ir nors lietuviai negali pasigirti tokiais didelio masto projektais ar produktais, vis dėlto per pastaruosius keliolika metų turėjome savo šalyje keletą tikrai reikšmingų IT įvykių, kurie palietė beveik kiekvieno piliečio kasdienybę ir pakeitė mūsų įpročius. Juk šiandien Lietuva pasaulyje pirmauja pagal šviesolaidinio interneto skverbtį, esame ketvirti pagal interneto spartą, mūsų šalyje ypač gerai veikia internetinės bankininkystės paslaugos. Be to, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, beveik visos įmonės su valstybės institucijomis bendrauja internetu.
Deja, yra ir kita medalio pusė: lietuviai nenoriai perka prekes internetu, jaučiama didžiulė rinkos atskirtis, dėl kurios šalyje filmai, muzika bei kitoks skaitmeninis turinys dažniausiai pirataujamas, lietuviams sunkiai sekasi kurti programinę įrangą, o rizikos kapitalas, galintis remti naujus produktus, vis dar žengia pirmuosius žingsnius.
Tad nors skaitmeniniai keliai nutiesti, juos dažniau išnaudojame turinio vartojimui (nelegaliam), o ne jo kūrimui. Todėl „Veidas“ bandė pažvelgti atgal ir įvertinti, kokie lietuviški IT projektai bei įvykiai gali būti laikomi reikšmingiausiais ir svarbiausiais kiekvienam iš mūsų. Taip pat bandėme suprasti, kodėl IT srities technologijos šalyje vystėsi būtent taip, o ne kitaip, ir ko šiandien trūksta, kad to proveržio būtų daugiau.

Ilgo kelio pradžia regionuose

Priminsime, kad prieš dešimtį metų buvo inicijuotas nemažai naudos visuomenei davęs viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimo projektas – aljansas „Langas į ateitį“. Jame savo jėgas suvienijo „Omnitel“, „Lietuvos telekomas“ (dabar “Teo”), „Alna“, „Sonex“ (dabar ATEA), SEB bankas, „Hansabankas“ (dabar „Swedbank“) bei šalies savivaldybės. Įgyvendinant projektą buvo pradėti steigti vieši interneto prieigos taškai, apmokomi bibliotekininkai bei organizuojami gyventojų mokymai, kaip naudotis internetu, skirti kompiuteriniam raštingumui didinti.
Vėliau aljanso pradėtą veiklą pratęsė ES remiamos PHARE socialinės ekonominės sanglaudos programos finansuojamas projektas „Viešųjų interneto prieigos taškų steigimas kaimiškose vietovėse“. Galutinis rezultatas – 2008-aisiais interneto taškų tinklas apėmė jau per 800 interneto prieigos vietų, dažniausiai regionų bibliotekose arba mokyklose. „Šis aljansas padarė fantastišką darbą. Paprasti žmonės, iki tol baiminęsi technologijų, išmoko jomis naudotis, daug kam ir darbą padėjo susirasti“, – prisimena Antanas Zabulis, bendrovės „Omnitel“ vadovas.
Interneto “knygnešiu” Lietuvoje tapo ir bendrovės „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas – jo ir žmonos Melindos fondo inicijuotas projektas „Bibliotekos pažangai“ internetą atvedė į dar 1276 bibliotekas. „Jei neklystu, šiandien Lietuvoje kas aštuonis kilometrus galime rasti po biblioteką, kurioje nemokamai galima prisijungti prie interneto bei gauti konsultaciją“, – pabrėžia Andrius Plečkaitis, asociacijos „Infobalt” inovacijų vadovas.
Tiesa, kai kurie „Veido“ pašnekovai pastebėjo, kad iki šiol neišspręstas vienas svarbus minėtų projektų aspektas: bibliotekos, kuriose yra interneto prieiga, dirba įprastu darbo laiku, tad jų paslaugomis naudotis patogiausia nebent tik moksleiviams ir senjorams. Todėl bibliotekoje stovintis kompiuteris, kuris patogiausiu metu, vakare po darbo, yra užrakinamas, – ne pats išmintingiausias ir patogiausias pasirinkimas.
Pasak “Veido” pašnekovų, kita kompiuterių ir interneto skverbtį į lietuvių namus paskatinusi iniciatyva buvo mokesčių lengvata kompiuteriams įsigyti ir internetui įsivesti, galiojusi ketverius metus nuo 2004-ųjų. Per visą šį laikotarpį tokia lengvata pasinaudojo beveik pusė milijono pirkėjų, kai kurie net po kelis kartus. „Šio projekto postūmis buvo didžiulis – tuo metu ypač daug Lietuvos šeimų įsigijo pirmuosius savo kompiuterius, ir netgi su legalia operacine sistema“, – pabrėžia IT srities ekspertas ir tinklaraštininkas Džiugas Paršonis, su liūdesiu pridurdamas, kad visi išvardyti projektai baigėsi, ir apie jokį panašių idėjų tęstinumą net nėra kalbama.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-42-2) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...