2013 Vasario 28

Raudonojo Kryžiaus organizacijos stiprybė – žmonių gerumas

veidas.lt


Jau šimtą penkiasdešimt metų Tarptautinė Raudonojo Kryžiaus organizacija visame pasaulyje padeda milijonams žmonių, nuketėjusiems nuo stichinių nelaimių ar kenčiantiems per karinius konfliktus.

Beveik dvejus metus Siriją draskantis pilietinis karas nusinešė jau daugiau kaip 70 tūkst. žmonių gyvybių. O tokių karštų taškų pasaulyje ne tik nemažėja, bet vis daugėja: štai neseniai įsipliekė karas Malyje, neramumai nesibaigia Kongo Respublikoje, Libijoje, Egipte ir kitur. Didžiulių nelaimių žmonėms sukelia ne tik karai, bet ir stichijos siautėjimai – vis pragaištingesni tampa žemės drebėjimai ar cunamiai. Tad ir dabar Raudonojo Kryžiaus (RK) teikiama humanitarinė pagalba ne mažiau svarbi ir būtina, nei buvo prieš pusantro šimto metų.
Nuo 1863 m., kai Ženevoje buvo įkurtas Tarptautinis pagalbos sužeistiesiems komitetas, vėliau pavadintas Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus komitetu (TRKM), teikdavęs pagalbą sužeistiesiems mūšio lauke ir karo belaisviams, organizacija yra didžiausia kenčiančių bei nelaimės ištiktų žmonių pagalbininkė. Dabar RK ir Raudonojo Pusmėnulio vėliavos vienija apie 13 tūkst. darbuotojų 92 šalyse ir ginkluotų susirėmimų metu padeda ne tik kariams, bet ir taikiems gyventojams, taip pat kovoja su ligomis, steigia ligonines, vargstantiems teikia pagalbą maistu, drabužiais, o karo pabėgėliams – dar ir psichologinę bei teisinę pagalbą.
Be to, puikiai apmokytos ir gausios RK komandos pirmos atvyksta į stichinių nelaimių vietą bet kurioje pasaulio šalyje. Štai vien tik Suomija turi tokią tarnybą, kuri gamtos stichijos nusiaubtoje teritorijoje gali iškart pastatyti apie 10 tūkst. palapinių.
Visos RK organizacijos pajėgos dar įspūdingesnės. Prieš dvejus metus Japoniją sukrėtus beveik devynių balų žemės drebėjimui, po kurio šimtus kilometrų užliejo galingas cunamis, nusinešdamas daugiau kaip 19 tūkst. žmonių gyvybių, evakuacijos centruose dirbo RK finansuojamos medikų komandos, daugiau kaip 100 tūkst. šeimų buvo aprūpintos šaldytuvais, viryklėmis.
2004 m. milijonams žmonių likus be pastogės Pietų Azijos šalyse, kai praūžė milžiniškas cunamis, pagalba buvo suteikta beveik milijonui nukentėjusiųjų.
Prieš trejus metus po galingo žemės drebėjimo didelės pagalbos iš RK sulaukė ir Haičio gyventojai. Į šią vieną skurdžiausių pasaulio šalių buvo pristatyta net 800 tonų maisto, vaistų, palapinių, antklodžių, o medicininę ir kitokią pagalbą teikė maždaug 600 organizacijos darbuotojų.

RK įkūrėjas – Šveicarijos verslininkas

Nors šiuo metu RK metinis biudžetas siekia apie 900 mln. eurų, vis dėlto pagrindinė šios vienos didžiausių ir seniausių humanitarinės pagalbos organizacijų pasaulyje stiprybė – pinigus aukojančių paprastų žmonių ir maždaug šimto milijonų savanorių geranoriškumas. Taip pat nuo judėjimo pradžios išlaikytas vienas esminių principų, kad pagalba teikiama neatsižvelgiant į žmonių tautybę, rasę, religinius įsitikinimus ar kalinių nusikaltimo pobūdį. Tokia nuostata buvo suformuota 1863 m. Ženevoje įvykusioje tarptautinėje konferencijoje ir įtvirtina metais vėliau šešiolikos valstybių atstovų priimtoje pirmojoje Ženevos konvencijoje, po to kai šveicarų verslininkas Henry Dunant‘as aprašė sužeistųjų karių kančias 1859 m. vykusiame Solferino (prancūzų ir austrų) mūšyje. Jis ne tik atskleidė žiaurią karo realybę, bet ir pasiūlė kiekvienoje šalyje įkurti savanorių grupes, kurios rūpintųsi karo metu nukentėjusiais žmonėmis, taip pat pabrėžė, kad teikiantys pagalbą privalo išlikti neutralūs. Taip laikantis Ženevos konvencijos Austrijos ir Prūsijos kare 1866 m. buvo pradėta teikti medicinos pagalba ir parama kariams bei civiliams gyventojams, lankomi karo belaisviai ir politiniai kaliniai, padedama susisiekti karo išblaškytoms šeimoms.
Į pirmąją misiją TRKM atstovai išvyko 1875 m., vykstant rusų – turkų karui Balkanuose. Tuo metu šalia vėliavos su raudonu kryžiumi baltame fone, islamą išpažįstančiuose kraštuose pradėtas naudoti raudono pusmėnulio simbolis. Mat raiščius su raudonu kryžiumi ryšėję medicinos darbuotojai, patekę į turkų nelaisvę, buvo žudomi, taip išreiškiant pasipriešinimą krikščionybei.
Svarbu paminėti, kad Pirmojo pasaulinio karo metais RD karo belaisvių stovykloms išsiuntė net 2 mln. maisto ir vaistų siuntinių. Tuo metu į RK veiklą buvo įsitraukę daugiau kaip 3 tūkst. žmonių.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-9-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...