2016 Birželio 27

Dviračių sportas

Ramūnas Navarauskas: “Dviračių kultūra Lietuvoje auga ir gerėja”

Veidas.lt

Ramūnas Navardauskas / BFL/A.Ufarto nuotr.

„Visuomet, kai tik gaunu lenktynių grafiką, pažiūriu, ar „Velomaratonas“ gali atsirasti mano planuose“, – kalba praėjusį savaitgalį Lietuvos dviračių plento grupinių lenktynių čempionu tapęs Ramūnas Navardauskas. – Gaila, kad neturiu galimybės dažniau grįžti į Lietuvą. Dėl įtempto tvarkaraščio daugiausiai laiko praleidžiu oro uostuose.“

Didžiausios Baltijos šalyse dviračių šventės čempiono ir vicečempiono titulus į savo trofėjų lentyną R.Navardauskas yra pasidėjęs šalia tokių reikšmingų laimėjimų kaip 2015 metų pasaulio čempionato bronza ir pergalės prestižinių lenktynių „Tour de France“ ir „Giro d’Italija“ etapuose.

Kaip tvirtina vienas geriausių Lietuvos dviratininkų, šiuo metu atstovaujantis amerikiečių komandai „Cannondale“, jam visos lenktynės yra svarbios, iš jų neišskirtų net Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių, kurios sportininko karjeroje bus jau antrosios.

– Ramūnai, tikriausiai daugiausiai dėmesio šiais metais skirsite Rio de Žaneiro olimpiadai?

– Pagrindinis šių metų startas turėtų būti olimpiada, tačiau man kiekvienos varžybos labai svarbios, todėl neišskirčiau kažkurių. Netrukus turėtų paaiškėti, ar patenku savo komandoje tarp devynių dviratininkų, važiuosiančių „Tour de France“. Tiems, kurie nepatenka, vėliau paskirstomos likusios sezono lenktynės, todėl, kur būsiu ir važiuosiu, kol kas negaliu pasakyti. Aišku norisi patekti į „Tour de France“. Ar tai nenualins ir ar turėsiu jėgų olimpiadai? Paprastai, tie, kurie dalyvauja olimpiadoje, neskiria visas 100 procentų jėgų arba „nusiima“ anksčiau. Kurie skiria, žinoma, gali pritrūkti olimpiadoje.

– Kokie planai olimpinėse žaidynėse? Juk važiuosite jau antrąkart – ko pasimokėte iš Londono?

– Sunku lyginti, nes tai bus visiškai skirtingos trasos. Rio bus labai kalnuota trasa ir turiu pasakyti, kad lietuviams bus labai sudėtinga. Kalbant apie vietas – aukštų jų nesitikėčiau. O jeigu paminėti kažkokią pamoką iš Londono žaidynių, tai stengsiuosi kabintis kiek galima labiau į lyderius, o ne važiuoti su antra ar trečia grupe. Tiesa, kaip minėjau, visiškai neįsivaizduoju, kokia trasa mūsų laukia, bet važiuoti teks apie 260-280 kilometrų. Dabar pats sezono įkarštis, pačiam man sunku vertinti savo sportinę formą. To nemėgstu daryti, matysime kaip seksis.

– Esate laimėjęs „Velomaratoną“. Kokie įspūdžiai iš šio masinio renginio, kur startuoja ir mėgėjai, ir profesionalai?

– „Velomaratonas“ – labai smagus, emociškai geras renginys. Visuomet, kai tik gaunu lenktynių grafiką, pažiūriu, ar didžiausia Baltijos šalyse dviračių šventė „Velomaratonas“ gali atsirasti mano planuose. Prieš dvejus metus buvau antras, 100 km distancijos pabaigoje finišavau kartu su draugu Edvardu Kovaliovu. O antrajame „Velomaratone“ finišavau susikibęs rankomis kartu su „Tour de France“ prizininku Raimondu Rumšu, tačiau tuomet pergalę įskaitė man. Prisiminimai labai geri. Jeigu tik bus galimybė, ateityje tikrai dalyvausiu šiame renginyje.

– Kaip žinia, po sezono jūsų dviračiai būna išparduodami. Vieną iš jų įsigijo „Velomaratono“ organizatorius lenktynininkas Benediktas Vanagas. Su tuo dviračiu jūs esate laimėjęs istorinę pergalę viename prestižinių daugiadienių lenktynių „Tour de France“ etape. Kur nukeliavo kiti dviračiai?

– Paprastai komanda dviračius parduoda arba juos dovanoja pagal susitarimą dviratininkams. Kadangi kiekvieną sezoną gaunu naują treniruočių dviratį, tai nesuku sau galvos. Aišku, vertingiausi dviračiai, ant kurių yra užrašytas vardas – tokį vardinį dviratį įsigijo B.Vanagas, ant jo parašyta Ramūnas Navardauskas. Reiškia, dviratininkas su juo išties kažką prasmingo yra nuveikęs. Didžiuojuosi, kad tas dviratis nukeliavo į Lietuvą ir rado vietą pas mano draugą. Viliuosi pamatyti jį važiuojantį kada su tuo dviračiu.

– Kas jus skatina minti pedalus?

– Man tai ir malonumas, ir noras įrodyti, kad lenktynėse galiu kažką laimėti. Kai su drauge taip pat dviratininke Gabriele Jankute važiuojame kokiais kalnais ir sustojame išgerti kavos, tai atsiveria tiesiog nuostabus vaizdas, kurio šiaip nepamatytum ir negalėtum pasigrožėti lėkdamas pro šalį mašina. Tiek daug gražių vietų yra pasaulyje, tad dviratis gera priemonė visa tai pamatyti. Ir žinoma, motyvacijos suteikia sportinis azartas.

– Ką galvojate apie dviračių kultūrą Lietuvoje?

– Manau, kad dviračių kultūra Lietuvoje auga ir gerėja. Vis matau, kaip žmonės įsigyja kokybiškus, gerus dviračius ir apsirūpina profesionalia įranga. Tai jau geras ženklas. Džiaugiuosi, kad atsirado profesionali komanda. Žinoma, jai dar reikės daug dirbti, tačiau bent jau nedings iš sporto tas jaunimas, kuris varžosi iki 19 metų. Paprastai būdavo, kad Lietuvoje toliau galimybių nėra, o į užsienį ne visi išvažiuoja ir jie iš sporto išeina. Mažai Lietuvoje būnu, bet tai, ką matau, mane džiugina.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...