2016 Vasario 23

Studijos svetur

Raktas į sėkmingą karjerą Briuselyje

Veidas.lt

Euroblogas.lt nuotr.

Greičiausiai negirdėjote apie aukštąją mokyklą Europos koledžas (College of Europe), dar kitaip vadinamą Europos Sąjungos diplomatų kalve. Mokykla buvo įkurta ES iniciatyva 1949 m. ruošti tarnautojus ES institucijoms. Čia mokslus baigė  Helle Thorning-Schmidt, vėliau tapusi pirmąja ministre pirmininke moterimi Danijoje, buvęs Suomijos ministras pirmininkas Alexanderis Stubbas, buvęs Europos Komisijos pirmininkas Manuelis Marínas ir dar daug kitų aukštas pareigas užėmusių politikų.

Gabija Karlonaitė, euroblogas.lt

Kiekvienais metais čia studijuoja ir keletas lietuvių. Šiemet trys. Būtent dėl nedidelio besikreipiančių lietuvių skaičiaus tautiečiams įstoti į šią prestižinę mokyklą lengviau nei prancūzams ar italams, sako Simona Pronckutė, pernai Europos koledže baigusi Europos politikos ir administravimo studijas, nors į mokyklą įstojo niekada prieš tai nestudijavusi politikos ar ekonomikos mokslų.

BBC šią mokyklą apibūdino kaip pirmaujančią Europos studijų mokyklą, o pasak „The Times“, Europos koledže sudaromos šiltnamio sąlygos užmegzti karjeros kontaktus. Tai patvirtina ir Simona, kuri dabar stažuojasi Europos Komisijoje.

Europos koledžas yra įsikūręs Belgijos mieste Briugėje ir Lenkijos sostinėje Varšuvoje. Pastarojoje šiuo metu studijuoja Kristina Belikova. Ji pasakoja, kad Briuselio darbo rinkoje “College of Europe” yra raktas į sėkmingą karjerą.

„Supratau, kad jeigu Briuselio darbo rinkoje noriu rasti savo vietą, koledžo išsilavinimas yra must have“, − sako tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovė, dabar studijuojanti Europos tarpdisciplininių studijų magistrą. Į koledžą mergina atvyko su komunikacijos ir žurnalistikos studijų bagažu.

Atrankos tvarka

Kristina neslepia, kad koledžas garsėja savo aršia atrankos sistema ir aukšto lygio dėstytojais. Mergina susiviliojo galimybe atsidurti aplinkoje, kuri priverstų sparčiai mokytis ir tobulėti. Ji papasakojo, kaip vyksta atranka ir kuo ji skiriasi lietuviams.

Kadangi studijos yra labai brangios, didelė studentų dalis gauna stipendijas.

„Paprastai atranką į koledžą vykdo nacionaliniai ES šalių komitetai, tačiau tuo atveju, kai komiteto nėra, pats universitetas atsirenka studentus. Taip pat yra su studijų finansavimu. Kadangi studijos yra labai brangios, didelė studentų dalis gauna stipendijas, kurios yra skiriamos arba juos siunčiančių šalių, arba tam tikrų fondų. Kadangi Lietuva nacionalinio komiteto neturi ir studijų savo piliečiams neapmoka, mano atveju atranką vykdė pats koledžas, o stipendiją suteikė Europos Kaimynystės politikos fondas“, − atrankos ir mokslų finansavimo būdus paaiškina Kristina.

Tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovė pasakoja, kad koledžo atranka susideda iš kelių dalių.

„Pirmiausia reikia užpildyti elektroninę paraišką, kur be visų dokumentų ir pasiekimų reikia labai aiškiai išdėstyti savo motyvaciją studijuoti koledže ir tai, kaip šias žinias planuoji panaudoti. Kandidatai, praėję pirmąjį atrankos etapą, kviečiami į interviu, kurio metu užduodami su studijų temomis susiję klausimai“, − sako pašnekovė.

Ji prisimena, kad interviu metu jos paklausė apie Lietuvos vaidmenį sprendžiant konfliktą Ukrainoje ir mažų ES šalių narių vaidmenį bendroje užsienio politikoje. Dar ji turėjo išdėstyti savo nuomonę apie ES Kaimynystės politikos silpnąsias ir stipriąsias vietas.

„Norint čia patekti reikia ne tik gerų akademinių pasiekimų, bet ir aktyvaus domėjimosi studijų sritimi. Mano kurse yra žmonių, studijavusių Oksforde ir Kembridže, yra dirbusių kelerius metus Bahreine, Afrikoje ir Kazachstane, nemažai yra atvažiavusių iš Briuselio arba savo šalių ministerijų“, − vardija pašnekovė.

Simona antrina, kad atrankoje atsižvelgiama į kandidatų patirtį dalyvaujant pilietinėje veikloje,nevyriausybinėse organizacijose, „Erasmus“ programoje. Atsižvelgiama į darbo patirtį, praktiką ar dalyvavimą įvairiose simuliacijose.

„Geri pažymiai irgi svarbu, bet jeigu turi tarptautinės patirties, pavyzdžiui, esi įkūręs jaunimo organizaciją, sėkmingą startuolį arba rašai straipsnius tarptautiniams leidiniams, tai yra vertinama labiau nei geri pažymiai“, − sako Simona. Ji priduria, kad ši taisyklė galioja šalims, iš kurių stojančiųjų skaičius nėra didelis. Mergina užsimena, kad mokykla taiko neoficialias studentų priėmimo kvotas, o tai numato įtraukti kuo daugiau įvairių tautybių žmonių.

Paskaitos vyksta anglų ir prancūzų kalbomis. Kristina sako, kad šių kalbų mokėjimas yra didelis privalumas stojant, nors pati pašnekovė įstojo minimaliai mokėdama prancūzų. Studijų aplinka paskatino patobulinti kalbos žinias ir įgūdžius per labai trumpą laiką.

Prieš prasidedant mokslo metams organizuojama nemokama vasaros kalbų mokykla, akademinių mokslo metų metu taip pat vyksta įvairių kalbų kursai.

„Vienos programos reikalauja puikaus abejų kalbų mokėjimo, kitose užtenka anglų kalbos ir vidutinių prancūzų kalbos žinių. Mano programoje dauguma paskaitų vyksta anglų kalba, tačiau paskaitos prancūzų kalba irgi yra neišvengiamos“, − sako Kristina ir priduria, kad koledžas suteikia visas galimybes tobulinti kalbą. Ji paaiškina, kad prieš prasidedant mokslo metams organizuojama nemokama vasaros kalbų mokykla, akademinių mokslo metų metu taip pat vyksta įvairių kalbų kursai.

Studijuoja Europą

Europos koledžas suteikia magistro laipsnį, mokslas trunka 10 mėn.

„Aš studijuoju Europos tarpdisciplininių studijų magistrą. Paprastais žodžiais tariant, tai reiškia, kad studijuoju ES iš įvairiausių perspektyvų. Pirmą pusmetį mokėmės tokius dalykus, kaip Europos Sąjungos sprendimų priėmimas, Europos integracijos istorija, ES ekonominė ir teisinė integracija. Antrą pusmetį renkamės specializaciją. Dalykų pasirinkimo galimybės labai plačios. Galima rinktis ES vidaus politikos arba užsienio politikos specializaciją“, − paaiškina Kristina.

Pašnekovė vardija, kad čia dėsto įvairių šalių diplomatai, buvę ambasadoriai, prezidentų ir premjerų patarėjai, žinomi akademikai.

„Pavyzdžiui, kursą apie stalinizmą dėsto Pulitzerio premijos laimėtoja Anne Applebaum, istorijos kursus dėsto šios srities įžymybė Timothy Snyderis, kursą apie ES diplomatiją − buvęs ES ambasadorius prie Jungtinių Tautų Thomas Mayras-Hartingas. Galimybė mokytis iš tokių žmonių, diskutuoti su jais, labai įkvepia ir paskatina“, − aukštu mokslo lygiu džiaugiasi Kristina.

Simona pritaria, kad vienas didžiausių mokyklos privalumų yra galimybė mokytis iš savo srities profesionalų, bet jai nelabai patiko prancūziška dėstymo sistema, o tai reiškia, kad labai daug reikia mokytis mintinai. Kita vertus, pasak merginos, ši mokykla padeda suprasti, ar tikrai nori dirbti su ES institucijomis. Dar mergina užsimena, kad studijų metu studentai įtraukiami į įvarius projektus, kurių metu užmegzti kontaktai labai praverčia tęsiant karjerą.

Kristina priduria, kad į studijų programą yra įtrauktos ir mokomosios kelionės.

Krūviai yra tikrai labai dideli, įtampa irgi, ypač artėjant atsiskaitymams, todėl reikia stiprių nervų.

„Mano studijų programoje yra dvi, pilnai įskaičiuotos į studijų kainą. Pirmoji buvo į tris Baltijos šalis. Kelionės metu susitikome su šalių politikais, kalbėjome apie šioms šalims aktualias problemas − energetinį saugumą, santykius su Rusija, tautinių mažumų integraciią. Lietuvoje susitikome su europarlamentaru Gabrieliumi Landsbergiu, energetikos ministru Roku Masiuliu. Kovo mėnesį laukia dar viena kelionė. Studentai vyks trimis kryptimis − į Ukrainą, Serbiją/Graikiją/Vengriją ir Gruziją/Armėniją. Šios kelionės yra puiki galimybė pamatyti iš arčiau tai, apie ką koledže diskutuojame kone kiekvieną dieną“, − sako pašnekovė.

Studentams tvarko kambarius ir kloja lovas

Kristina neslepia, kad mokytis čia tikrai nelengva.

„Tik ateiti į paskaitas neužtenka. Beveik kiekvienam užsiėmimui tenka nemažai ruoštis, skaityti nurodytą literatūrą, rengti prezentacijas arba rašyti darbus. Ir tai reikia padaryti, net jeigu paskaitos kartais vyksta nuo aštuonių ryto iki aštuonių vakaro. Krūviai yra tikrai labai dideli, įtampa irgi, ypač artėjant atsiskaitymams, todėl reikia stiprių nervų, kad nepalūžtum ir nepasiduotum panikai. Nereikia pamiršti, kad koledže savaitgaliai neegzistuoja. Paskaitos šeštadienį ar sekmadienį nuo 9 ryto iki pat vakaro yra įprastas dalykas“, − įtemptą koledžo dienotvarkę vardija pašnekovė.

Dėl didelio mokymosi krūvio koledžas pasirūpina beveik viskuo. Pasak Kristinos, studentų kambariai yra tvarkomi, maistas paruošiamas, darbotvarkė sudėliojama.

„Belieka tik mokytis ir tobulėti. Buities rūpesčiai čia neegzistuoja. Dažnai juokaujame, kad sunku bus grįžti į gyvenimą, kur lovos niekas nepaklos, indų neišplaus ir maisto neparuoš“, − pasakoja koledžo studentė.

Gyvena tarpkultūrinėje dimensijoje

„Gyvenimas su kitais studentais stiprina sąsają su Europos Sąjunga. Pažindama žmones supratau, kad mūsų tradicijos nėra jau tokios skirtingos, požiūriai į daugumą dalykų sutampa. Visi turime panašius siekius gyvenime ir profesinėje karjeroje“ , − Simona pasakoja apie tarpkultūrinio gyvenimo formuojamą suvokimą.

„Tokioje aplinkoje jautiesi vienu metu ir europiečiu, ir savo šalies atstovu stipriau nei bet kada. Koledže vyksta daug diskusijų politinėmis temomis, kartais tenka pabūti savo šalies balsu, paaiškinti Lietuvos poziciją vienu ar kitu klausimu“, − pasakoja Kristina.

Ji pastebėjo, kad dažnai studentų nuomonės sutampa, nors jie visi yra iš skirtingų šalių. „Matome bendrus problemų sprendimo būdus. Tokiais momentais jaučiama labai stipri europinė dvasia, kuri užgožia nacionalinius sentimentus“, − pasakoja koledžo studentė.

Kalbintos merginos pataria drąsiai stoti planuojantiems savo karjerą Europos Sąjungos institucijose ar tarptautinėse organizacijose. Šiose darbo vietose Europos koledžo diplomas yra labai vertinamas, nors nacionalinio lygio organizacijose jis gali būti visai nežinomas. Pasak Kristinos, visi, kurie domisi ESa, užsienio politika ir nori geriau suprasti, kas ir kodėl vyksta pasaulyje, turėtų čia aplikuoti, o Simona visus norinčius įsitraukti į ES veiklas kviečia paskaityti apie projektą movineurope.esn.org.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...