2015 Rugsėjo 06

Profesinės mokyklos lūžta nuo norinčiųjų išmokti amato

veidas.lt

Tepaluotą juodadarbio profesinio mokymo mundurą plauti sekasi: profesinėse mokyklose amato mokytis ne gėda nei šalies aukštųjų mokyklų absolventams, nei Oksfordo bakalaurui. Tik įpusėjus priėmimui į profesines mokyklas, čia jau suplūdo 13 tūkst. mokinių – net 5 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu.

 

Gabija SABALIAUSKAITĖ

 

Demografinės bėdos, mažėjantis mokinių skaičius, profesinio mokymo įstaigas aplenkia. Jau kelerius metus į šias mokyklas stoja dešimtadaliu daugiau mokinių nei ankstesniais metais. Pavyzdžiui, pernai profesinės mokyklos priėmė 2 tūkst. naujokų daugiau, nei turėjo priimti, o net pusantro tūkstančio iš jų turėjo aukštojo mokslo diplomą. Atrodytų, pernykštis rekordas pernai jau pasiekė lubas, bet „Veido“ kalbinti ekspertai prognozuoja, kad šiemet galime sulaukti dar didesnio antplūdžio.

Įdomi statistika rodo, kad į profesinės mokyklos suolą sėsti nėra gėda net ir po kelerių metų, praleistų universitete. Tad, viena vertus, „profkė“ nebeatrodo kaip nuosprendis, šis mokymas kratosi iš sovietinės okupacijos metų paveldėtos etiketės, kad profesinės mokyklos skirtos tik visai nemokytiniems jaunuoliams. Kita vertus, kai bakalauro absolventas žinių bagažą nori praturtinti praktiniais įgūdžiais, valstybė už tokią apverstą karjeros piramidę sumoka dukart (o jei tai magistras – gal net triskart).

„Keičiasi ne tik jaunuolių, bet ir jų tėvų mąstymas. Jie supranta, kad vaikas, baigęs kai kuriuos mokslus aukštojoje mokykloje, neras darbo. Ko gero, vos keli procentai viešojo administravimo specialistų ar teisininkų dirba jų išsilavinimą atitinkantį darbą. O štai kai kuriose profesinėse mokyklose 10 proc. naujokų turi aukštojo mokslo diplomą. Jei nori rasti vietą po saule, privalai turėti specialybę, nesvarbu, kur – Londone ar Vilniuje dirbtum. Tarkim, Londone turėdamas viešojo administravimo diplomą būsi nereikalingas, bet jei paslaugų įmonėje parodysi santechniko ar automechaniko diplomą, tai bus įrodymas, kad turi realių kompetencijų. Teoriškai lietuviški universitetų diplomai pripažįstami daugelyje šalių, bet praktiškai jie yra nevertinami“, – darbdavių rinkoje pripažįstamą įgūdžių, bet ne diplomo vertę aptaria Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) apskaičiavo, kad įpusėjus rugpjūčiui šalies profesinėse mokyklose pageidavo mokytis 5 proc. daugiau asmenų nei pernai, o 5 mokyklos jau viršijo savo „planą“. Vilniaus automechanikos ir verslo mokykla sulaukė 120 proc., Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centras – 107 proc. planuojamų paraiškų.

Kauno Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorė dr. Laimutė Anužienė tvirtina, kad jaunimo mažėjimo tendencijos jau nebe pirmus metus aplenkia ir jos vadovaujamą mokyklą, kurioje penktadalis mokytojų yra mokslų daktarai. Pavyzdžiui, šiemet konkurse paramediko kvalifikacijai įgyti dėl vienos mokslo vietos varžėsi 5–6 kandidatai. „Turime Lietuvos sveikatos mokslų universiteto absolventų, kurie nori įgyti praktinių žinių“, – teigia direktorė.

Ji priduria, kad šiemet populiariausios yra naujos mokymo programos: garso ir vaizdo technikos operatorių programa, sodininkų ir daržininkų, kosmetikos programa su atnaujintu sveikatinimo moduliu.

Jei medikai, įstoję į profesinę mokyklą, nustebino, galima paminėti ir praėjusių metų Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro naujoką – Oksfordo universiteto absolventą. Tiesa, jis šią mokyklą rinkosi labiau įdomumo dėlei – tik norėdamas įgyti praktikos visai kitoje srityje, nei studijavo Oksforde.

 

Nebemoko to, ko nereikia

„Akivaizdu, kad profesinis mokymas populiarėja, visuomenės požiūris keičiasi“, – įsitikinusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.

Ji paaiškina, kad nuotaikų pokytį lėmė didelės galimybės baigus profesinę mokyklą gauti darbą ir gerėjantis profesinio mokymo įvaizdis, pasikeitusi jo kokybė „Darbdaviai ieško tokių darbuotojų, kaip suvirintojai, mechanikai, automechanikai, šaltkalviai, elektrikai, statybininkai, pirminio lygio programuotojai, viešbučių ir restoranų darbuotojai. Įgiję kvalifikaciją profesinio mokymo absolventai lengviau randa darbą (kuris įprastai dar ir gerai apmokamas) arba kuria savo verslą. Profesinių mokyklų absolventų darbo biržoje mažėja, kaip ir mažėja jaunimo nedarbas“, – stimulą siekti amato profesinėje mokykloje aptaria ministrė.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) absolventų stebėsenos tyrimų duomenys rodo, kad 2011–2013 m. absoliuti dauguma absolventų po metų nuo profesinės mokyklos baigimo gavo mažesnį atlyginimą, nei vidutinis Lietuvoje, bet įsidarbino daugiau kaip 75 proc. absolventų.

Daug profesinio mokymo kokybės, jo pritaikymo tyrimų atlikusio Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro (KPMPC) direktorius Tadas Tamošiūnas patvirtina, kad profesinio mokymo kokybė smarkiai pagerėjo beveik visame šių įstaigų, kurių Lietuvoje yra kone 70, tinkle.

Kaip svarbiausią pokytį jis įvardija geresnę rengiamų specialistų atitiktį darbo rinkai. Tai reiškia, kad profesinės nokyklos atsisakė nereikalingų mokymo programų. Nors kai kuriose iš jų parengimo kokybės ir stinga, tos profesinės mokyklos vis tiek moko tokių amatų, kurie reikalingi rinkai.

„Iš esmės pagerėjo profesinio mokymo įstaigų bendradarbiavimas su socialiniais partneriais, visų pirma verslu. Tai ir lėmė rengiamų profesijų atitikimą darbo rinkai – sumažėjo kvalifikacijų, kurių darbdaviams nereikia. Žinoma, yra specialybių, kurioms trūksta geresnio parengimo, tačiau jei palygintume Darbo biržos duomenis – tai, ko mokoma, ir tai, kas dirbama, – pamatytume, kad profesinių mokyklų atitiktis greta universitetų ar kolegijų yra pagerėjusi“, – komentuoja T.Tamošiūnas ir priduria, kad naudingą partnerystę užmegzti padėjo ir pačių profesinių mokyklų lankstumas, atvirumas pokyčiams.

Žinoma, prie profesinio įvaizdžio gerinimo prisidėjo ir valstybės mestos pastangos plauti tepaluotą juodadarbio profesinio mokymo mundurą, kelių švietimo ir mokslo ministrų retorika apie šių mokyklų modernėjimą ir reikšmę. O kur dar darbdavių bendruomenės – LPK, Lietuvos verslo konfederacijos, kitų organizacijų patarimai ir pageidavimai, kokių ir kaip parengtų specialistų jie šaukiasi.

„Profesinis mokymas tapo nuolatiniu diskusijų objektu. Tai labai svarbu, nes iki tol švietimo sistemoje jis buvo vertinamas remiantis stereotipais. Kuo dažniau jo klausimai bus sprendžiami nacionalinės vadybos lygiu, tuo geresnių išeičių bus galima rasti“, – apie visų profesiniu rengimu suinteresuotų šalių dialogą atsiliepia T.Tamošiūnas.

LPK atstovas S.Besagirskas įvardija mokyklas, į kurių sektorinio praktinio mokymo centrų valdymą įsitraukė privatūs dalininkai, ir mini aktyviausias verslo organizacijas: „Aktyvi jų veiklos dalyvė yra Lietuvos inžinerinės pramonės asociacija „Linpra“, įmonių grupė „Arginta“, nacionalinio informacinių ir ryšių technologijų sektoriaus asociacija „Infobalt“, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija.“

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-35-2015-m arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

 

 

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...