2016 Kovo 21

Išsilavinimas

Profesija – su aukštuoju išsilavinimu

veidas.lt

Remigijaus Ščerbausko nuotr.

Ina Žurkuvienė

Aukštojo mokslo politikos vizijų turime daugiau nei aukštųjų mokyklų – ekspertu šioje srityje tampa kiekvienas, turintis garsesnį balsą. „Lietuvoje per daug universitetų ir žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą“, – šiandien šie teiginiai lyg mantros tapo ypač patogūs tiems, kurie siekia užimti pozicijas viešojoje erdvėje.

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) skiria daug dėmesio ilgalaikei savo absolventų karjeros stebėsenai. Nuolat atliekamų tyrimų rezultatai rodo, kad baigusieji universitetą daro nuoseklią ir sėkmingą karjerą, o jų pajamos nuolat didėja. Sėkmės tikimybę šturmuojant karjeros viršūnes dar labiau sustiprina magistro diplomas.

Motyvai siekti aukštojo išsilavinimo

Manipuliuoti visuomene gana lengva, ypač jei teiginių negali patikrinti. Kaip sakė Umberto Eco, „tikrieji sąmokslai visuomet išaiškinami, tačiau didelę įtaką daro tie, kurie tikrovėje neegzistuoja; negali įrodyti, kad jų nėra, jie ir toliau sklinda visuomenėje ir gali paveikti daug naivių žmonių“.

Tokiomis manipuliuojamomis frazėmis tapo „Lietuvoje per daug žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą“, „reikia mažinti humanitarinių ir socialinių mokslų programų skaičių universitetuose“. Pastangos instrumentiškai reguliuoti žmonių pasirinkimus skamba kaip mėginimas grįžti 30–40 metų į praeitį, kai darbo vieta absolventams buvo paskiriama kitą dieną po universiteto baigimo.

Kad kalbėjimas nebūtų tuščias, visuomet svarbu pabrėžti ekonominį motyvą. Įvairių visame pasaulyje nuolat atliekamų tyrimų ir apklausų rezultatai nesikeičia: asmenims, turintiems aukštąjį išsilavinimą, daug lengviau susirasti darbą, jie gauna didesnes pajamas, yra atviresni naujovėms, lankstesni ir gebantys labiau prisitaikyti prie kintančių sąlygų. VDU Demografinių tyrimų centro prieš metus atlikto tyrimo duomenimis, žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, gyvena vidutiniškai 10 metų ilgiau ir daug rečiau suserga vėžiu.

„Aukštasis išsilavinimas – labiausiai atsiperkanti investicija ir stabilumo garantas, – teigia VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto dekanė doc. dr. Rita Bendaravičienė. – Užsienyje atliktų tyrimų (Džordžtauno universitetas, 2013) rezultatai rodo, kad pastarosios recesijos metu žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, nedarbo lygis siekė 4,7 proc. ir buvo perpus mažesnis nei aukštojo išsilavinimo neturinčių (vidutiniškai 10 proc.). Kaip skelbia „The Economist“ (2014), darbuotojų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, atlyginimas yra 41 proc. didesnis nei darbuotojų, kurie aukštojo mokslo diplomo neturi. Ši tendencija nuosekliai stiprėja didėjant darbo patirčiai bei tęsiant studijas. Apskaičiuota investicijų į aukštąjį mokslą grąža, kuri vidutiniškai siekia 18 proc. per metus.“

Įsidarbinamumo rodikliai stebina

Įvertinus ilgalaikę, bent jau penkerių metų, VDU absolventų, įžengusių į darbo rinką, karjerą aiškėja, kad praėjus metams nuo studijų universitete, kuriame daugiausia studijuojami socialiniai, humanitariniai ir menų mokslai, baigimo neįsidarbina tik 1,03 proc. studentų. O bendras Lietuvos nedarbo lygis svyruoja apie 10 proc. (Lietuvos darbo birža, 2015).

Iš 10 universitete esančių fakultetų pagal gaunamas pajamas išsiskyrė Informatikos, Ekonomikos ir vadybos, Politikos ir diplomatijos, Teisės bei Gamtos mokslų fakultetai, kurių absolventų pajamos yra didesnės nei vidutinis Lietuvos pajamų vidurkis.

Stebint VDU absolventų karjeros dinamiką pagal studijų programas aiškėja, kad didžiausias pajamas gauna taikomosios informatikos, žurnalistikos, verslo ir taikomosios informatikos, taikomosios germanistikos, finansų ir bankininkystės, vokiečių kalbos ir kultūros, švietimo kokybės vadybos, makroekonominės analizės ir politikos, cheminės analizės programų absolventai. Jei lygintume Lietuvos mastu, pagal pajamas aukščiausias pozicijas užima matematikos ir kompiuterių mokslų, verslo ir vadybos, gyvybės, gamtos, komunikacijos, socialinių, švietimo ir ugdymo mokslų absolventai (VDU absolventų karjeros stebėsenos duomenys).

Būtų vertinga išskirti kelis įdomesnius tyrimo atvejus. Per pirmus metus įsidarbina praktiškai visi informatikos, vokiečių kalbos programas ir VDU Muzikos akademiją baigę studentai. Pirmosios grupės gerais duomenimis nenustebinsime nieko – daugelis VDU informatikos ir matematikos sričių studentų įsidarbina dar studijuodami. Kalbant krepšinio terminais, technologinių mokslų krypties specialistai daug rečiau sėda ant atsarginių suolelio.

Netikėtas gali būti filologijos ar menų studijų absolventų iškilimas į pirmųjų gretas. „Vis daugiau įmonių supranta, kad šiandieninis globalus verslas remiasi daugiakalbe komunikacija. Tai ypač aktualu tiems regionams, kuriuose vyrauja paslaugų teikimo, turizmo, medijų sritys. Darbuotojai, gerai mokantys užsienio kalbas ir išmanantys tarpkultūrinės komunikacijos specifiką, labai prisideda prie sėkmingos verslo plėtros. Gebėjimas bendrauti atsižvelgiant į kitos kultūros specifiką, suprasti įvairius kalbos ir komunikacijos niuansus, lengvai įsilieti į daugiakultūrę komandą, kūrybiškumas ir atvirumas – tai kompetencijos, kurias ugdo šiandieninės filologijos studijos ir kurias itin vertina verslo atstovai. Žinant, kad Vokietija yra svarbiausia Lietuvos verslo partnerė Vakaruose, vokiečių kalbos specialistų poreikis ir geri įsidarbinimo rezultatai nestebina“, – teigia VDU Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė doc. dr. Rūta Eidukevičienė ir priduria, kad šiuo metu Lietuvoje itin trūksta gerai vokiečių kalbą mokančių žmonių, – tą patvirtina daugybė fakultetą nuolat pasiekiančių įdomių praktikos ir darbo pasiūlymų. Jaučiamas ir prancūzų kalbos specialistų trūkumas.

VDU nuolat apklausiami ir paskutinių kursų studentai. Pastarųjų metų studijų apklausos duomenimis, daugiau nei 80 proc. apklaustųjų patvirtino, kad rinktųsi tą pačią studijų programą, jei studijuotų antrą kartą. Daugiau nei 70 proc. studentų teigė, kad studijos atitiko jų lūkesčius ir jie žino arba numano, kokį darbą norėtų dirbti.

Atsakymai į klausimą, ar jų specialybės specialistai yra paklausūs Lietuvoje ir užsienio šalyse, grafiko „užsienio šalys“ skalėje kilo geometrine progresija aukštyn vertinimo „ypatingai paklausūs“ link. Tai svarbu žinoti, kai gyvename globaliame pasaulyje.

Didesnes pajamas gauna ilgiau besimokantys

VDU duomenimis, baigusieji bakalauro studijas gauna mažesnes pajamas nei vientisųjų studijų absolventai, o didžiausias pajamas gauna antrosios pakopos studijas baigę ir magistro laipsnį įgiję asmenys. Vidutinės bakalauro ir magistro studijų absolventų pajamos skiriasi apie 20 proc.

Tai atitinka ir Lietuvos darbo biržos (LDB) 2015 m. prognozę, kurioje teigiama, kad norint sėkmingai integruotis ir išlikti darbo rinkoje svarbu nuolat siekti naujų žinių ir mokytis visą gyvenimą, tobulinti įgūdžius bei kompetencijas.

„VDU absolventų įgyta specialybė ir tai, ką duoda būtent artes liberales studijos – bendras universitetinis išsilavinimas, kritinis ir analitinis mąstymas, atvirumas idėjoms ir gebėjimas sėkmingai veikti neapibrėžtoje aplinkoje, – ilgalaikėje perspektyvoje jiems užtikrina nuolat, t.y. apie 12–14 proc., didėjančias pajamas ir kylančią karjerą, – įsitikinusi R.Bendaravičienė. – Tai vertė, kurią studentams gali pasiūlyti universitetas. Tai pagrindžia mūsų turimi absolventų karjeros stebėsenos duomenys ir liudija daugybė absolventų sėkmės istorijų bei gerųjų patirčių, kuriomis jie noriai dalijasi, vis grįždami į VDU toliau studijuoti, įgyvendinti bendrų projektų, skirti stipendijų gabiausiems, kviesti atlikti praktikos ar įsidarbinti, skaityti paskaitų.“

LDB, rengianti patikimas ir objektyvias darbo rinkos prognozes, jau 20 metų numato, kad artimiausiais metais mažės nekvalifikuotos darbo jėgos poreikis. Dar vienas iššūkis – bendras darbo pasiūlos mažėjimas visoje Lietuvoje. Tai rodo, kad žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, poreikis tik didės, o ne mažės. Aukštojo mokslo diplomas užtikrina ne tik didesnes pajamas, karjeros galimybes, bet ir galimybę įgytas žinias panaudoti kuriant savo verslą.

Judėti išsišakojančiomis perspektyvomis

Naujovių poreikis, gyvenant vis sparčiau besikeičiančiame technologijų amžiuje, užkoduotas kiekviename iš mūsų. Visa tai visuomenėms suteikia galimybių pasiekti bet kokią informaciją, kuri anksčiau buvo neprieinama. Tačiau dėl neribotų galimybių susiduriame su informacijos pertekliumi. Iš(si)ugdyti gebėjimą apdoroti visą šią informaciją tampa rimtu iššūkiu, kuriam įveikti reikalingas visapusiškas universitetinis išsilavinimas, ugdantis technologinį raštingumą ir suteikiantis istorijos, kultūrų pažinimo, kalbų mokėjimo ar verslumo žinių, tokių svarbių veikiant ir dirbant ne tik vietinėje, bet ir multikultūrinėje aplinkoje.

Dar vienas, nors mažai viešojoje erdvėje pabrėžiamas, iššūkis gyvenant neokapitalizmo sąlygomis, yra gebėjimas įdarbinti save, t.y. sukurti darbo vietą sau ir kitiems. Vakarų valstybėse 80 proc. darbo vietų sukuria smulkusis ir vidutinis verslas. Tai yra šalies ekonomikos stuburas.

Universitetinis išsilavinimas apima ne tik profesines žinias – auditorijose kalbama apie oresnį asmenybės būvį, moralinį jautrumą, principingesnę ateitį, atsakomybę už save ir artimiausias bei tolimesnes bendruomenes.

„Šiandienos visuomenė susiduria su didžiuliais iššūkiais: sparčiai kinta vertybės, bendravimo formos, požiūris į mus supančią aplinką, be to, atsiranda vis daugiau galimybių manipuliuoti informacija. Gamtos moksluose esame pasiekę itin daug reikšmingų laimėjimų, tačiau sprendžiant aktualias šių dienų problemas būtina labiau įsiklausyti į humanitarinių ir socialinių mokslų atstovus. Būtent jie gelbėja tinkamai į mūsų gyvenimą įsileidžiant technologines naujoves, sukuriant darnesnę, socialiai atsakingą visuomenę“, – šių dienų kontekstą apibūdina R.Eidukevičienė.

Užs. Nr. VPL1211

 

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...