Per aštuonerius metus kaupiamieji pensijų fondai savo klientams beveik nieko neuždirbo ir žongliruoja tais pačiai, iš „Sodros“ pervestais pinigais.

Vilnietė Justė Blinstrubaitė (pavardė pakeista) antros pakopos pensijų fondo sistemoje dalyvauja nuo 2006 m. Šių metų pradžioje nusprendusi panagrinėti, kiek naudos gavo iš privačių pensijų fondų, mergina neteko žado. Per beveik šešerius metus „Sodra“ pensijų fondams pervedė 4133 Lt jos pinigų, tačiau prie šios sumos neprikapsėjo nė lito – priešingai, iš jų liko tik 3369 Lt.
Vienintelė šio sandorio laimėtoja – 764 Lt nuostolį J.Blinstrubaitei uždirbusi fondo valdytoja bendrovė „Swedbank investicijų valdymas“, už „šaunų“ darbą per šešerius metus susižėrusi 128 Lt. Pinigai į fondo valdytojo sąskaitą tekėjo netgi tada, kai jo parinktas investicijų portfelis klientui gerokai kirto per santaupas, kaupiamas būsimajai pensijai.
Šis pavyzdys – visai ne atsitiktinumas. Pasirodo, antros pakopos pensijų fondai per aštuonerius metus uždirbo vos 17 mln. Lt. Kaip rodo Vertybinių popierių komisijos duomenys, nuo 2004 m. iki 2011 m. trečiojo ketvirčio „Sodra“ pensijų fondams pervedė 3 mlrd. 895 mln. Lt pensijų įmokų, o 2011 m. rugsėjį bendra fondų investicinių portfelių vertė siekė 3,912 mlrd. Lt. Žinoma, dalį pinigų fondai jau išmokėjo į pensiją išėjusiems klientams, bet vis tiek ne tokio prieaugio tikėtasi kuriant šią sistemą…
Labiausiai fondų rezultatams pakenkė 2008 m. prasidėjusi krizė, kai kaupiamųjų pensijų investicijų portfelis vidutiniškai sumenko apie 20 proc. 2011 m. prie fondų rezultatų ir vėl raudonavo minusai – investicijų portfelis vidutiniškai sumažėjo 4,5 proc.
Pensijų fondų dalyvių asociacijos valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas prieštarauja, kad aštuoneri metai – per trumpas laikotarpis analizei rengti. „Per šį laikotarpį išgyvenome vieną didžiausių šimtmečio finansinių krizių. Pakankamai geras rezultatas, kad išgyvenus tokį sunkų finansinį etapą bent jau nėra praradimų. Niekas negali garantuoti, kaip seksis investuoti pensijų fondams, bet jei remsimės mokslininkų skaičiavimais ir kitų šalių pavyzdžiais, kaupiant 25–30 metų svyravimai susilygina ir gaunama vidutinė normali grąža siekia 6–7 proc.“, – fondų naudingumą gina M.Kalesinskas.
Tačiau ką reikės daryti, jei į pensiją teks eiti tuo metu, kai užklups dar didesnė šimtmečio krizė? Iki šiol neįvesta jokių saugiklių, kad pinigų neprarastų į tokią padėtį pakliuvęs gyventojas.
Ekonomistas prof. Romualdas Lazutka nemato pagrindo džiaugtis vien tuo, kad fondų valdomas turtas per krizę nesumažėjo, ir primena, jog santaupas ėda infliacija. „Tiksliausia lyginti, kaip nuo 2004 m. keitėsi „Sodros“ pensija ir pensijų fondų prieaugis, nes žmogui nusprendus kaupti pensiją privačiai ta dalimi jam sumažės valstybinė pensija. Per šį laikotarpį „Sodros“ pensijos padvigubėjo: 2005 m. „Sodros“ pensija buvo 420 Lt, o dabar – 800 Lt. Tad privačiai kaupiantis žmogus atsisako gana sparčiai augančios „Sodros“ pensijos dalies“, – lygina R.Lazutka.

Vyriausybė sukėlė dar daugiau sumaišties

Gyventojas, kartą jau pasirašęs sutartį su privačiais pensijų fondais, pasitraukti iš šios sistemos nebegali. Vienintelė jam likusi galimybė – aktyviau domėtis būsimai pensijai skirtais pinigais ir viltis, kad situacija rinkose bus palanki. Tad dar labiau antros pakopos pensijų kaupimo sistemai koją kiša Vyriausybės blaškymasis. Ministrų kabinetas nesivaržo nuolat keisti savo pozicijos – pervedimai į privačius pensijų fondus buvo sumažinti tris kartus, nuo 5,5 iki 1,5 proc. Pastarąjį kartą – nuo sausio 1 d.
Investuotojai pabrėžia, kad būtent šiuo metu yra palankiausias laikas investuoti, nes akcijų kainos kritusios. Dabar jauni žmonės, kurių pensijai skirti pinigai guli rizikinguose investicijų portfeliuose, galėtų tikėtis ateityje uždirbti ir padengti dėl krizės patirtus nuostolius. Tačiau pervedimai iš „Sodros“ sumažinti, o atkurti jie greičiausiai bus tik ekonomikai atsigavus, kai akcijų kainos ir vėl bus pakilusios. Taigi pensijas privačiai kaupiantys gyventojai ir vėl nukentės.
„Didžiausia žala yra ta, kad pensijų fondai, gaudami mažesnes įmokas, turi mažiau galimybių pasinaudoti masto ekonomijos teikiamais pranašumais. Patys lėšų prieaugiai nuo didesnių pervedimų yra savaime didesni. Taip pat disponuojant didesnėmis lėšomis yra galimybė labiau diversifikuoti investicijas ir sumažinti investicijų riziką ilguoju laikotarpiu“, – komentuoja Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto dėstytojas Algirdas Bartkus.
Pensijų fondų dalyvių asociacija viltingai žvelgia į Konstitucinį Teismą, kuris šiemet nagrinės, ar teisėtai buvo sumažinti pervedimai į pensijų fondus. Nuo 2009 m. „Sodra“ fondams nepervedė 1,5 mlrd. Lt.
Idėja, kad kartą perėjęs į privačius fondus nebegalėtum grįžti į „Sodrą“, pasirinkta siekiant išvengti blaškymosi – kad sušlubavus „Sodrai“ visi nesugalvotų bėgti į privačius fondus, o atėjus finansų krizei neskubėtų atgal į „Sodros“ glėbį. Tačiau šįkart situacija kitokia: kadangi žaidimo taisykles keičia Vyriausybė, būtų logiška leisti persigalvoti ir dalyvavimo privačiuose fonduose norintiems atsisakyti gyventojams.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) viceministras Audrius Bitinas tvirtina, kad tokia galimybė gali atsirasti dar šiemet. Vyriausybė Seimui pateikė teisės aktų projektus, kuriuose siūlomas naujas kaupimo finansavimo modelis – nedidinti iš „Sodros“ pervedamos įmokos tarifo ir nustatyti galimybę patiems dalyviams mokėti papildomą įmoką, atitinkamai iš valstybės biudžeto pervedant skatinamąją įmoką nuo vidutinio darbo užmokesčio. Kartu siūloma apibrėžtu laikotarpiu norintiems asmenims leisti stabdyti dalyvavimą kaupimo sistemoje. Dėl šio siūlymo Seimas turėtų apsispręsti per pavasario sesiją.
Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projekte taip pat siūloma numatyti, kaip apsaugoti pensijoms skirtas santaupas nuo akcijų rinkų svyravimų: siūloma įdiegti gyvenimo ciklo fondų modelį. Naujojo modelio esmė – visus dalyvius pagal numatomą jų senatvės pensijos amžiaus sukakties datą suskirstyti į pensijų fondus, atitinkančius jų amžių. Tuomet pensijų fondų valdytojui tektų atsakomybė valdyti turtą taip, kad liekant vis mažiau laiko iki senatvės pensijos amžiaus sukakties turtas būtų investuojamas vis konservatyviau, o dalyvių galimi nuostoliai būtų maksimaliai sumažinti.

Naudingiausia daug uždirbantiems

Privati pensijų kaupimo sistema sugalvota žvelgiant į neišvengiamas demografines problemas dėl visuomenės senėjimo. Imtis kokių nors veiksmų reikia, nes gyventojų skaičiaus prognozės kelia abejonių dėl „Sodros“ sistemos stabilumo. Tačiau R.Lazutka kritikuoja, kad Vakarų šalyse veikia privatūs pensijų fondai, kurie užtikrina papildomas pensijas gyventojams, o Lietuvoje šį kaupimo būdą pasirinkęs žmogus netenka dalies valstybinės pensijos. Senosiose ES šalyse egzistuoja profesiniai pensijų fondai, į kuriuos įmokas kolektyvinių sutarčių pagrindu dažniausiai perveda darbdavys, o jie valdomi darbdavių ir profsąjungų pastangomis.

Visą publikacijos tekstą nuo pirmadienio skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete (http://www.veidas.lt/veidas-nr-3) arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.