2011 Balandžio 14

Šešėlinė ekonomika:

Priežastys aiškios, kova nesėkminga

veidas.lt

Gyvename šešėlinės ekonomikos apsuptyje, jos augimą rodo daugelis tyrimų ir vertinimų. Pvz., 2010 m. vasario mėnesį Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikto Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenimis, šešėlinės ekonomikos dalis BVP sparčiai augo nuo 2008 m. ir 2010-aisiais sudarė 28 proc. šalies BVP. Bent dalį savo veiklos 2011 m. šešėlyje vykdo keturi iš dešimties ūkio vienetų.

Statistikos departamentas, skaičiuodamas šalies bendrąjį vidaus produktą, taip pat vertina šešėlį, tik turi kitokį jo apibrėžimą – oficialiai neapskaitoma ekonomika. Pagrindinis skirtumas – oficialiai apskaityta ekonomika apima ir tas veiklas, kurios nėra susijusios su įstatymų nesilaikymu (pvz., neprivalomų registruoti ūkio subjektų veikla, netiriamos įmonės, neištirtos ūkio subjektų šalutinės veiklos ir kt.).

Naujausi Statistikos departamento oficialiai pateikiami 2008 m. duomenys. Tuomet oficialiai neapskaityta ekonomika sudarė apie 13 proc. BVP. Pristatydami 2010 m. ekonominės statistikos rezultatus Statistikos departamento atstovai prasitarė, kad pernai į BVP rodiklį buvo įtraukta apie 20 proc. oficialiai neapskaitytos ekonomikos. Taigi ryškus šešėlinės ekonomikos augimas fiksuojamas ir oficialioje statistikoje. Šiais metais Statistikos departamentas rengiasi į BVP skaičiavimus įtraukti ir prekybą narkotikais, cigarečių, alkoholio kontrabandą bei prostituciją, tad įvertinto šešėlio dalis BVP dar išaugs.

Dar vieną šešėlinės ekonomikos Lietuvoje ir kitose Europos šalyse vertinimą pateikė šešėlinės ekonomikos “guru” Friedrichas Schneideris. Jo teigimu, šešėlinės ekonomikos dalis BVP Lietuvoje 2010 m. buvo apie 30 proc. Visi minėti šešėlio tyrimai, nors atliekami naudojant skirtingus vertinimo būdus,  parodo panašią kryptį – šešėlinė ekonomika Lietuvoje pastaraisiais metais sparčiai augo.

F.Schneiderio tyrimo duomenimis, Lietuva 2010 m. buvo ketvirtoje vietoje iš 31Europos valstybės pagal šešėlinės ekonomikos dalį BVP, po Bulgarijos, Kroatijos ir Rumunijos. Netoli nuo Lietuvos yra ir Estija su Latvija, kuriose šešėlinė ekonomika sudaro atitinkamai 30 ir 27 proc. BVP. Skaidriausiomis Europoje valstybėmis paskelbtos Šveicarija ir Austrija su atitinkamai 8 ir 9 proc. šešėlio dalimi BVP. Europos vidurkis – 20 proc.

Kas sukelia šešėlį ir kaip su juo kovoti

F.Schneiderio teigimu, mokesčių dydis turi didžiausią įtaką šešėlinei ekonomikai. Pvz., kuo didesnis skirtumas tarp legalios darbo vietos kainos ir pajamų “į rankas”, tuo didesnė paskata įsidarbinti nelegaliai. Tačiau dažnai net ir reikšmingas tiesioginės mokesčių naštos palengvinimas nesumažina šešėlio, nes mažinant mokesčių naštą labai svarbu atsižvelgti į kitus veiksnius, tokius kaip reguliavimas, mokesčių sistemos sudėtingumas. Pasirodo, mokesčių ir reguliavimo mažinimas daug veiksmingiau mažina šešėlį už bet kokias baudžiamąsias ir atgrasomąsias priemones.

Pasak F.Schneiderio, mokesčių padidinimas paaiškina apie pusę šešėlinės ekonomikos dinamikos, o mažiau šešėlio esama valstybėse, kuriose surenkama daugiau mokesčių, taikant mažesnius jų tarifus.

Šešėlinei ekonomikai didelę įtaką turi valstybės reguliavimas, ypač darbo rinkos reguliavimas. Jis padidina darbo vietos kainą, ir nors ši kaina lyg karšta bulvė gali būti permesta darbuotojui, ji sukuria papildomą paskatą dirbti šešėlyje. Šalys, griežčiau reguliuojančios darbo santykius, turi ir didesnę šešėlinės ekonomikos dalį BVP.

Iš esmės mokesčių mokėjimas glaudžiai susijęs su tuo, kaip mokesčių mokėtojai suvokia valstybės paslaugų, teikiamų už jų mokamus mokesčius, kokybę. Mokesčius labiau linkstama mokėti tuomet, kai manoma, jog daromi teisingi politiniai sprendimai. Taigi dar vienas šešėlio mažinimo būdas, be mokesčių ir reguliavimo mažinimo, – gerinti viešųjų paslaugų kokybę.

Kova su šešėliu Lietuvoje ir Latvijoje

Lietuvoje ir Latvijoje šešėlinės ekonomikos problema panaši. Latvija kovos su šešėliu planą patvirtino praėjusių metų viduryje. Jame įtvirtintas perėjimo iš šešėlinės ekonomikos į legalią, išskaidrėjimo principas. Siūlomos trys grupės priemonių. Pirma, šiuo planu siekiama griežtesnėmis bausmėmis bei kontrolės institucijų stiprinimu apsunkinti šešėlinę veiklą. Antra, lygia greta lengvinama legaliai veikiančiųjų padėtis. Siūloma paprastinti teisės aktus, mažinti įmonių administracinę naštą, mažinti darbo jėgos apmokestinimą bei paprastinti mokesčių sistemą. Legaliai veikiančioms įmonėms plane numatytas žalias koridorius turint reikalų su valdžios institucijomis. Ir trečia – palengvinamas “išskaidrėjimas”. Žmonėms siūloma leisti deklaruoti šešėlyje uždirbtus pinigus, neskirti baudų, jei įmonės mokesčius susimoka vėliau, nei numatyta.

O Lietuvoje daugiausia koncentruojamasi ties pirmąja priemonių grupe – kontrole ir bausmėmis. 2010 m. pradžioje ministro pirmininko sudaryta darbo grupė pristatė pasiūlymus oficialiai neapskaitytai ekonomikai mažinti. 22 iš 25 plane siūlomų priemonių nutaikytos į griežtesnę kontrolę, reguliavimą, didesnę baudžiamąją atsakomybę už šešėlinę veiklą. Priemonių, kurios savo esme nepakliūva į bausmių už šešėlinę veiklą kategoriją, – vos trys. Plane užsiminta ir apie kitokio pobūdžio priemones, palengvinančias skaidrią veiklą ir mažinančias paskatas trauktis į šešėlį: teigiama, kad Vyriausybė parengė ir jau įgyvendina nemažai verslo skatinimo, administracinės naštos mažinimo, įmonių teisinės aplinkos tobulinimo, verslą kontroliuojančių institucijų pertvarkos priemonių. Aišku tai, kad esminio proveržio šioje srityje įmonės nepajuto.

Kasos aparatai ir grynųjų ribojimas

Ypač daug diskusijų pastaruoju metu sukėlė dvi kovos su šešėline ekonomika priemonės. Viena jų – atsiskaitymų grynaisiais ribojimas. Nors šešėlinėje ekonomikoje grynieji pinigai yra naudojami, jų naudojimo intensyvumas nebūtinai rodo didelę šešėlio apimtį. 2010 m. Suomijos centrinio banko specialistai Kari Takala ir Matti Virenas, nagrinėję, koks yra ryšys tarp grynųjų pinigų naudojimo ir šešėlinės ekonomikos Europos valstybėse, daro išvadą, kad nėra beveik jokio ryšio tarp to, kaip intensyviai šalyje naudojami grynieji pinigai ir koks jos šešėlinės ekonomikos dydis. Nėra taip, kad šalyse, kuriose šešėlis didelis, žmonės naudoja neproporcingai daugiau grynųjų pinigų.

Tai rodo ir atvirkštinį ryšį: apribojus ir sumažinus naudojimąsi grynaisiais, šešėlinės ekonomikos nesumažės. Tai aktualu ir Lietuvai. Juk informacijos apie stambius registruojamo turto sandorius, kurie galbūt vykdomi grynaisiais šešėliniais pinigais, valdžios institucijos turi ir šiandien. O vien dėl atsiskaitymų grynaisiais ribojimo šešėlyje veikiantieji nepuls nešti uždirbtų pinigų į banką, prieš tai neatradę būdo, kaip juos legalizuoti.

Panaši situacija ir dėl turgavietėse įvedamų kasos aparatų. Tikslas pasiekti daugiau skaidrumo – geras. Tik ar kasos aparatų įvedimu jo pasiekiama? Pats kasos aparato buvimo faktas dar nebūtinai reiškia, kad pajamos bus fiksuojamos tiksliau. Klientui nepaprašius čekio, prekiautojai galės nefiksuoti pardavimo kaip ir anksčiau. Tačiau turbūt dar svarbesnis klausimas, ar kovoje su šešėliu turgavietės yra tinkamas taikinys, ar tai nėra šaudymas iš patrankos į žvirblius? Kaip rodo LLRI Lietuvos ekonomikos tyrimas, didžiausia dalis šešėlio (apie trečdalį) šiandien Lietuvoje yra cigarečių, alkoholio, degalų kontrabandos ir nelegalios prekybos srityje.

Milijardas – iš šešėlio?

Papildomą milijardą į biudžetą valdžia ketina surinkti mažindama šešėlinę ekonomiką, ypač kontrabandą ir nelegalią prekybą. Sausio ir vasario mėnesio duomenys apie valstybės mokestines pajamas lyg ir rodo, kad biudžeto planas beveik vykdomas. PVM surinkta 99 proc. plano, akcizų – 97 proc. Iš viso mokesčių surinkimo planas vykdomas 98 proc., surinkta 16 proc. daugiau mokestinių pajamų nei atitinkamu 2010 m. laikotarpiu. Taigi atrodytų, kad milijardas iš šešėlio traukiamas sėkmingai.

Vis dėlto yra keletas labai svarbių “bet”. Pirma, vargu ar iš pirmųjų dviejų metų mėnesių galima spręsti apie visus metus. Antra, ar plano įvykdymas iš tikrųjų rodo kovos su šešėliu rezultatą? Galbūt surenkamas biudžetas rodo ne šešėlio milijardą, o tiesiog šiek tiek atsigaunantį ekonomikos augimą, tempiamą eksporto. Net visų 2011-ųjų įvykdytas biudžeto planas nebūtinai rodys, kad pasirinktos kovos su šešėliu priemonės Lietuvoje buvo efektyvios ir padėjo pasiekti norimą rezultatą.

Tai, kad kova su šešėliu šiandien neduoda norimo rezultato, rodo daugelis tyrimų ir vertinimų. Atrodo, kad valdžiai labiausiai rūpi šešėlio milijardas, o privačiam sektoriui – verslo sąlygų gerinimas, mažinantis šešėlį ir didinantis galimybę išgyventi veikiant skaidriai.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...