2012 Vasario 08

Andrius Kubilius

Premjeras: tikimės, kad dialogas su „Gazprom“ bus konstruktyvus

veidas.lt

 

Ministro Pirmininko interviu Lietuvos radijui

Pone Premjere, tik ką baigėsi Jūsų kabinete susitikimas su „Gazprom export” vadovu ponu Aleksandru Medvedevu. Kokie iš šio susitikimo įspūdžiai ir kokie rezultatai?

Turėčiau pasakyti, kad pozityviai vertinu susitikimą, kuris įvyko paties Medvedevo iniciatyva. Tai rodo, kad „Gazprom“ požiūris keičiasi. Galbūt tai lemia daugelis faktorių: ir rinkų pasikeitimai, ir situacija pasaulinėse rinkose, Europos rinkose. Pokalbis lietė mūsų dujų sektoriaus pertvarką, kainų politiką, kuri mūsų tikrai netenkina. Aš išdėsčiau mūsų poziciją ir mūsų pasiūlymus „Gazprom“ dalyvauti pertvarkyto dujų sektoriaus perdavimo sistemos veikloje, taip pat ir  po visos pertvarkos. Tikiu, kad tokiu būdu užsimezgęs dialogas toliau tęsis su kitu „Lietuvos dujų“ akcininku „E.ON“ kompanija. Toks dialogas vyksta sėkmingai jau turbūt gerus metus, dalyvaujant ir Europos Komisijai. Mes sutarėme, kad panašų formatą bandysime realizuoti ir su „Gazprom“ kompanija. Su ponu  Golubevu, ankstesniu „Gazprom“ vadovybės atstovu (atsakingu už santykius su Lietuva), tokio dialogo nepavyko užmegzti.  Su ponu Medvedevu, atrodo, kad tikrai galima tikėtis, jog dialogas bus konstruktyvus.

Pone Kubiliau, ką siūlo „Gazprom“ atstovas? Ar jie nori keisti, gal tikisi kažkokių nuolaidų iš Lietuvos pusės dėl dujų rinkos pertvarkos?

Atrodo, kad „Gazprom“ vadovybė suprato, kad ir Europoje, ir Lietuvoje dujų sektorius bus pertvarkytas. Dabar jau realiai kalbame apie tai, kaip pertvarka Lietuvoje yra suplanuota. Jiems kyla kai kurių klausimų. Kaip ir sakiau, mes pasiūlėme kai kuriuos dalykus iš karto, kuriuos siūlytume įgyvendinti, aptarti. Yra klausimų, kuriuos mes esame pasiruošę pozityviai ir konstruktyviai svarstyti, kaip pavyzdžiui, dujų tranzito į Kaliningrado sritį klausimai, kaip jie bus tvarkomi ir reguliuojami po dujų sektoriaus pertvarkos. Tai visiškai legitimus „Gazprom“ interesas ir mes suinteresuoti, kad tikrai nebūtų jokių problemų.  Tų klausimų gali būti ir daugiau. Mes pasiruošę juos svarstyti. Sutarėme, kad tą dialogą ir toliau pratęsime.

Kainos, štai prieš Jūsų susitikimą visoje žiniasklaidoje buvo kalbama, kad bus kalbama apie kainas ir galimybę dujas gauti pigiau. Ar apie tai kalbėta, ar yra numatyta tolimesnių pokalbių galimybė?

Be abejo, kalbėta. Tai yra vienas iš klausimų, apie kurį ir toliau mes matome reikalą kalbėtis. Dabartinės kainos, kai Lietuva už dujas moka 490 JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų, o tuo metu estai moka apie 11 proc. mažiau, latviai moka 20 proc. mažiau. Europos kainos yra mažesnės maždaug 100 JAV dolerių, kiek Europoje yra mokama už dujas. Be abejo, tai yra labai svarbus klausimas.

Be abejo, nuo jo sprendimo priklauso ir daugelis kitų kausimų. Sutarėme, kad ir šį klausimą toliau svarstysime.

Pone Kubiliau, žiema labai šalta, žmonės moka daug, vartotojai  moka daug, už šildymą, Jūsų partija šeštadienį rengia protesto akciją prie Vilniaus miesto savivaldybės dėl šildymo kainų. Kaip Jūs dabar matote situaciją, kalbant jau ne apie dujų kainas, bet apie šilumos kainas ir šilumininkų elgesį?

Aišku, kad tokiomis šaltomis dienomis šilumos yra suvartojama daugiau ir sąskaitos, matyt, visoje Lietuvoje bus didesnės. Bet nuo pat šios žiemos pradžios, netgi nuo lapkričio mėnesio, mes kaip Vyriausybė susidūrėme su labai keista situacija. Pasirodė, kad Vilniaus mieste šilumos problemos ir vartotojų galimybės save apginti ir gauti sąžiningą kainą yra visiškai kitokios negu visoje Lietuvoje. Ta tema jau ne vieną kartą buvo svarstyta. Kol kas, deja, nematome pastangų iš Vilniaus miesto savivaldybės ieškoti tinkamų sprendimų, suvokti, kas buvo netinkamai daroma savivaldybės lygyje, ir matome iš to kai kurias sistemines problemas, kurias, visų pirma pradedant nuo Vilniaus miesto, bet kartu ir visoj Lietuvoje turėtume spręsti. Ir jeigu praėjusių metų viduryje Prezidentės iniciatyva buvo priimtos šilumos įstatymo pataisos, kurios demonopolizavo gyvenamųjų namų šilumos ūkio administravimą, tai toliau matome, kad be pilnos konkurencijos galimybių sukūrimo šilumos ūkiuose esminės problemos ir toliau nesispręs. Tai štai Vilniaus mieste, skirtingai, sakykime, nuo kitų didžiųjų miestų – Kauno ir Klaipėdos, mes kol kas visiškai nematome jokių konkurencinių kitų šilumos gamybos pajėgumų vystymosi. Matome priešingai – esame informuojami apie  „Vilniaus energijos“, Vilniaus šilumos ūkį valdančių kompanijų tam tikras, atrodytų, pastangas stabdyti tokių iniciatyvų realizavimą. Todėl šilumos ūkio demonopolizavimo strategija toliau turi būti įgyvendinama, ir mes to nuosekliai sieksime tam, kad iš tikrųjų pasiektume, jog monopolistai tiek dujų ūkyje, tiek šilumos ūkyje nebediktuotų sąlygų taip, kaip diktuoja šiandien.

Pone Kubiliau, Jūs susitikote su „Gazprom eksport“ vadovu, taip pat šiandien po poros valandų susitinkate su JAV valstybės departamento specialiuoju pasiuntiniu energetikos klausimams. Ką aptarsite su JAV atstovu dėl energetikos ir energetinio saugumo?

Kaip matome, energetikos reikalai iš tikrųjų pastaruoju metu užima ypatingą strateginę vietą ir mūsų darbotvarkėje. Ir net ir šios dienos darbotvarkėje, jūs čia teisingai paminite, Lietuva yra priešakyje tam tikrų pertvarkų ir reformų, kurios vyksta ir visoje Europoje, ir kurios vyksta Baltijos regione. Kartu su Europos partneriais, kartu su JAV partneriais mes Lietuvoje ir visame Baltijos regione siekiame vieno tikslo – garantuoti Baltijos regionui ir, visų pirma, mes, aišku, imamės atsakomybės už Lietuvą, didesnę nepriklausomybę nuo energetinio tiekimo iš šaltinio tiekėjo – iš Rusijos. Reikia prisiminti, kad turime šimtaprocentinę priklausomybę dujų sektoriuje, dabar ženkliai padidėjusi priklausomybė ir elektrai. Todėl Lietuvoje ir Baltijos regione yra realizuojama labai daug strategiškai  svarbių  energetinių projektų: ir naujoji atominė elektrinė, ir suskystintų dujų terminalas, ir elektros jungtys, ir nuosavybės atskyrimas dujų sektoriuje. Tai yra labai svarbūs projektai, kuriems dėmesį skiria ir Europos  Sąjunga, ir Jungtinės Amerikos Valstijos, ir, neabejotinai, „Gazprom“ kompanija.

Ir paskutinis klausimas. Jūs rytoj lankysitės su darbo vizitu Švedijoje, kur dalyvausite aštuonių Šiaurės ir  Baltijos valstybių bei Jungtinės Karalystės Premjerų susitikime. Ką aptars Šiaurės, Baltijos valstybių ir Didžiosios Britanijos  Vyriausybių vadovai?

Tai jau tampantis tradiciniu Šiaurės, Baltijos valstybių ir Jungtinės Karalystės Premjerų susitikimas. Pirmasis vyko praėjusiais metais Londone. Tai  rodo, kad Šiaurės, Baltijos regionas turi savo tam tikrą, tarptautiniais žodžiais tariant, „brandą“, ar kokybės ženklą, prie kurio jau jungiasi ir Jungtinė Karalystė. Tas ženklas iškovotas efektyvia finansine ir ekonomine politika, kuri leidžia ir Baltijos regione,  ir  Šiaurės regione  šiuo metu turėti vieną sparčiausių ekonomikos augimų, tvarkingą finansų politiką, mažus deficitus, ir tai yra didelis skirtumas nuo to, kaip kai kurie dalykai atrodo Europos pietuose. Susirinkę į tokias konferencijas, mes svarstome svarbius ekonominius socialinius klausimus. Švedai šiam susitikimui, kuris prasideda rytoj, uždavė iš tikrųjų labai svarbų klausimą – tai senesnės kartos darbo perspektyvos. Kaip pasiekti, kad senesnė karta būtų aktyviau įtraukta į darbo rinką. Mums rūpi ir jaunimo problemos, bet rūpi ir vyresnių žmonių problemos. Dar vienas svarbus klausimas, kurį švedų pasiūlymu svarstysime, yra aktyvesnis moterų dalyvavimas versle, verslo lyderystėje. Čia Lietuva turi labai gerų pavyzdžių, bendrai moterų dalyvavimo visose vadovų pozicijose. Turime kuo pasidžiaugti. Bet specifinis klausimas, kurį kelia švedai – tai moterų dalyvavimas ir vadovavimas verslui.  Tai labai savalaikiai, labai svarbūs, labai įdomūs klausimai, kurių diskusijose Lietuvoje nebūna per daug. Aš tikiu, kad tokia konferencija  paskatins diskusijas ir Lietuvoje.

Ačiū už pokalbį.

 

 

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...