2012 Sausio 17

Andrius Kubilius

Premjeras: į šalies ekonominę situaciją žiūrime su santūriu optimizmu

veidas.lt

Ministro Pirmininko interviu Lietuvos radijui

 

Praėjusią savaitę STT pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl galimo dokumentų klastojimo Vidaus reikalų ministerijoje, žiniasklaidoje pasirodė pranešimas, kad postą gali palikti FNTT vadovas Vitalijus Gailius. Premjere, kodėl reikėtų trauktis FNTT vadovui, kas Jums žinoma?

 

Visų pirma, žiniasklaida pirmiausia paskelbia ne informaciją, o kokius nors gandus. Paskui paprašo, kad mes juos pakomentuotume. Tai aš gandų nekomentuoju. Noriu tą pasakyti labai aiškiai. Taip pat labai aiškiai noriu pasakyti, kad ypač praeitais metais (2011 metais) FNTT dirbo tikrai neblogai. Prisiminkime ir didžiulių nusikalstamų kontrabandos grupuočių sulaikymą, ir garsiojo tabako kontrabandos karaliaus, pavarde Karalius, sulaikymą, ir Gariūnų bylas.

 

Šiandien prasideda neeilinė Seimo sesija. Prieš kurį laiką interviu Lietuvos radijui sakėte, kad esate prieš neeilinės Seimo sesijos sušaukimą?

 

Aš labai didelio reikalo rinktis Seimui į tokią sesiją nemačiau ir nematau, bet kadangi Seimo nariai pareiškė iniciatyvą, atsirado lyg ir noro susirinkti keletą klausimų spręsti, tai šią savaitę vyks keletas posėdžių, kuriuose keli įstatymų projektai – Prezidentės grąžinti ir nebaigti svarstyti Seime – bus svarstomi. Kiek žinau, bus taip pat pasiūlymai, kaip atsižvelgti į Konstitucinio Teismo sprendimus dėl aukštojo mokslo reformos. Tai irgi vertinga. Bus išklausyta išsami Lietuvos banko vadovo V. Vasiliausko informacija apie „Snoro“ banko reikalus, bankroto administravimą, kaip yra apginti indėlininkų interesai, kaip siekiama išieškoti visą, galimai nesąžiningai pasisavintą, turtą. Tokie dalykai irgi yra vertingi. Mums labiausiai rūpi indėlininkų interesai. Jie, kaip žinome, buvo apginti – drausti indėliai buvo išmokėti ir viskas buvo padaryta laiku. Tenka girdėti nusiskundimų iš kai kurių vadinamųjų kreditorių, bet noriu priminti, kad didžiausia kreditorių grupė yra kaip tik tie apdraustieji indėlininkai, kuriuos atstovauja Vyriausybė. Seimo diskusijose neturėtų būti užmiršta, kad didžiausia atsakomybė dėl to, kaip situacija susiklostė „Snoro“ banke, tenka „Snoro“ banko didžiausiems akcininkams, kurie dabar, kaip žinia, slapstosi ir laukia teismo sprendimo dėl jų grąžinimo į Lietuvą Londone.

 

Premjere, dabar neeilinė žiemos Seimo sesija, artėja pavasario sesija, kuri greitai prasidės. Kokius išskirtumėte šios pavasario sesijos prioritetus, ar jie sutampa su Vyriausybės šių metų pagrindiniais prioritetais?

 

Išskirčiau keletą pagrindinių sričių, kurioms teks skirti ypatingą dėmesį. Be abejo, visų pirma, tai – atsakingas šalies finansų valdymas. Ekonominė situacija euro zonoje Europoje vis dar nėra labai aiški. Kaip matome, jau net ir didžiausių Europos ekonomikų reitingai yra mažinami. Taigi situacija nėra aiški, bet mes žiūrime į perspektyvą su, sakyčiau, santūriu optimizmu, dėl to, kad esam suvaldę savo finansinę situaciją per paskutinius keletą metų tokiu būdu, kad 2012 metų deficitas, mažesnis nei 3 proc., yra kaip tik tai, ko mūsų valstybei labiausiai reikia pasitinkant nelabai aiškią ekonominę aplinką, kur visus neaiškumus šiuo atveju kuria euro zonos valstybių neišspręstos problemos. Antra sritis darbų, kuriems taip pat skirsime ypatingą dėmesį, be abejo, bus energetika. Pavasario sesijoje mes tikimės, kad pateiksime Seimui tvirtinti svarbiausius susitarimus ir kitus svarbius teisinius dokumentus, apibrėžiančius Visagino atominės elektrinės statybos reikalus, o šalia to mes taip pat pateiksime reikalingus sprendimus, kad suskystintų dujų terminalo statybos Klaipėdos jūrų uoste visi reikalai taip pat turėtų aiškią teisinę ir būsimos savo veiklos finansinę bazę.

 

Premjere, pirmadienį sudarėte specialią darbo grupę pasiūlymams dėl naujos atominės elektrinės statybos projektui įgyvendinti reikalingo susisiekimo, komunikacijų tiesimui, pakeitimui finansavimo. Kokie darbai laukia, kad Jūs net sudarote specialią darbo grupę?

 

Tai vienas iš atominės elektrinės statybos bendro paketo darbų, reikalingas tam, kad būtų galimybė stambiagabaričius krovinius – o atskiros reaktoriaus dalys tikrai yra didelių gabaritų – atgabenti iš Klaipėdos jūrų uosto į Visagino atominės elektrinės statybų aikštelę. Tam reikės atitinkamai modernizuoti ir sutvarkyti privažiavimui reikalingus kelius, tam yra aktyviai ruošiamasi. Labai detalūs planai yra rengiami, planuojami. Be abejo, į tai reikės taip pat ir investuoti.

 

Premjere, dar ekonominis klausimas: Vyriausybės nutarimu patvirtinta, kad nuo šių metų gegužės 1 d. kasos aparatai bus privalomi ir Gariūnų prekybininkams. Ar galite pasakyti, kokia šiuo metu yra garsių kratų Gariūnuose, sulaikytų prekeivių istorijos situacija? Viešumoje apie tai nebėra jokios informacijos pastaruoju metu.

 

Sprendimas dėl kasos aparatų įvedimo Gariūnuose nuo gegužės pirmos dienos yra priimtas jau prieš keletą mėnesių. Tų bylų tyrimas – teisėsaugos reikalas, todėl jie ir turi tai komentuoti. Mes žinome tiek, kiek buvo pranešta pačios FNTT ir apygardos prokuratūros, vyksta toliau visas tyrimas. Matyt, kai bus daugiau informacijos, visi ir būsime informuoti.

 

Premjere, savaitgalį vykusi TS-LKD taryba davė startą būsimiems Seimo rinkimams. Ar galite pasakyti, ar Jūs partiją vesite į rinkimus?

 

Taryba, susirinkusi į eilinį posėdį, aptarė nuveiktus darbus ir pasirengimą Seimo rinkimams. Mes matome ir pareigą, ir atsakomybę, ir visas galimybes pasiekti, kad atsakinga politika būtų vykdoma ne tik iki Seimo rinkimų, bet būtų ir tęsiama po Seimo rinkimų. Matome visas galimybes sėkmingai pasirodyti būsimuose Seimo rinkimuose ir, galbūt skirtingai nuo kitų partijų, pabrėžčiau, kad į rinkimus mus ves atlikti darbai ir atsakingos politikos kraitis, o ne kažkokie vedliai. Sąrašas bus sudarytas balandžio – gegužės mėnesiais, ir iki to laiko nematau didelio poreikio ką nors daugiau diskutuoti. Svarbiausias mums yra rinkėjų pasitikėjimas. O rinkėjų pasitikėjimą mes pelnysimės tais darbais, kuriuos jau esame atlikę ir kuriuos dar padarysim, ir tais darbais, kuriuos planuojame toliau padaryti. O ne kokiais nors šokiais, žaidimais ar kitais panašiais dalykais.

 

Premjere, dabar užsiminėte interviu ir apie sumažintus reitingus turtingoms Europos Sąjungos šalims. Vertindamas tai, pasakėte, kad Lietuva yra pasiruošusi išbandymams, nors žinios iš Europos nekelia optimizmo. Įdomu, kaip atrodytų Lietuvos reitingai, lyginant su Prancūzijos? Gal Lietuvos skolinimosi sąlygos dabar pagerėjo, patvirtinus 2012 metų biudžetą su mažesniu nei 3 proc. deficitu?

 

Mūsų reitingų kompanijos kol kas neperžiūri ir nei gerina, nei blogina. Kai kitoms šalims reitingai yra mažinami, tai net ir su stabiliu reitingu išliekant gali visai neblogai atrodyti. Palūkanas nustato rinka, tą dieną, kai yra bandoma skolintis. Pagal dabar skelbiamus procentus, už kiek skolinasi Italija, mes paskutinį kartą skolinomės pigiau. Jei lyginsime save su Vokietija, tai pamatysime, kad Vokietija skolinosi ženkliai pigiau.

 

Premjere, Jūs, kaip Vyriausybės vadovas, turite patirties suvaldant krizę Lietuvoje, nepaisydamas savo paties reitingų. Kaip manote, gal Europos lyderiai bijo būti griežtesni, imtis nepopuliarių sprendimų, jei jiems (Europos lyderiams) taip nesiseka suvaldyti krizės?

 

Aš taip nesiimčiau vertinti. Be abejo, yra nemažai ekspertų, kurie pietinėms Europos valstybėms siūlo pasižiūrėti į Baltijos valstybes ir pasimokyti, kaip mes, trys Baltijos valstybės, įveikėme giliausią krizę. Matome bendras Europos Sąjungos pastangas. Naujos sutarties rengimas dėl finansinio stabilumo, mūsų manymu, tikrai yra reikalingas ir reikšmingas dalykas. Būtų galima apgailestauti, kad iki tokių sprendimų, kurie yra reikalingi – reikalingi galbūt taip pat ir papildomi sprendimai – Europos Sąjunga brendo pakankamai ilgai. Apie Graikijos problemas, apie Graikijos krizę pradėta kalbėti 2009-ųjų metų pabaigoje. Pirmieji ryžtingesni veiksmai Europos Sąjungos lygmenyje pasimatė 2011 metų pabaigoje. Per tuos pora metų ta liga, kuri prasidėjo nuo Graikijos, išplito ne tik į Portugaliją, ne tik į Airiją, jinai išplito ir iš dalies į Ispaniją ir Italiją. Dabar matome, kad ir Prancūzijos problemos pradedamos vardinti. Kitaip sakant, problemos per tuos uždelstus porą metų pasidarė žymiai platesnės ir didesnės. Aš tiksliai nesiimu vertinti kitų. Apie mus aš galiu pasakyti, kad mes savo veiksmais įrodėme, kad tikrai nebijome.

 

Daugiau šia tema:
  • Nėra panašių straipsnių.
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...