2011 Liepos 19

Prašoma atlikti tyrimą dėl M.Golovatovo paleidimo

veidas.lt

Kaip praneša naujienų agentūros, Lietuva šį klausimą nori kuo labiau išviešinti tarptautiniu lygiu.

“Pirmas ir esminis klausimas – kodėl Austrija, priklausydama tam pačiam Europos Sąjungos narių klubui, kurios privalo laikytis bendrų teisės normų, pažeisdama lygiateisiškumo ir teisėtumo principą, Lietuvos atžvilgiu pasielgė kitaip. Prašau, kad tas klausimas būtų nagrinėjamas Europos Parlamente, ir kad Europos parlamentarai atsakytų į esminį klausimą – ar visos valstybės ES yra lygiateisės, ir ar jos privalo laikytis tų pačių taisyklių”, – žurnalistams sakė laiškus pasirašiusi I.Degutienė.

Ji pabrėžė, jog sprendimas paleisti pagal Europos arešto orderį sulaikytą buvusį KGB karininką – beprecedentinis atvejis, ir tai “nėra Lietuvos ir Austrijos klausimas, tai yra visos Europos Sąjungos valstybių teisės klausimas”.

“Tai yra šiurkštus, grubus europinės teisės pažeidimas. Jei Austrija kaip ES valstybė save gerbia, turi nedelsiant išaiškinti ir pasakyti, kodėl jie šitaip pasielgė”, – kalbėjo parlamento vadovė.

Laiške EP pirmininkui I.Degutienė sako, jog kreiptis į jį paskatino “netikėtas vienos Europos Sąjungos valstybės – Austrijos – akibrokštas kitai Europos Sąjungos valstybei narei – Lietuvai”, kai Austrija paleido sulaikytą Rusijos pilietį, Lietuvos teisėsaugos kaltinamą karo nusikaltimais.

“Šis Austrijos poelgis Lietuvoje sukėlė audringą reakciją ir iškėlė labai svarbų klausimą visai ES: ar Europos Sąjunga vis dar yra klubas lygiateisių narių, kuriuos vienija bendros vertybės, vienoda teisingumo samprata, ypač tokiais svarbiais klausimais kaip atsakomybė už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui. O gal kai kurioms valstybėms taikomi dvejopi standartai?” – rašoma Seimo pirmininkės laiške J.Buzekui.

EP Seimo pirmininkė prašo inicijuoti tyrimą Europos Parlamente ir pateikti politinį šio klausimo vertinimą, nes tai yra “visos ES klausimas, jos pamatinių vertybių ir teisingumo klausimas, visos Europos Sąjungos ir kiekvienos jos valstybės narės patikimumo klausimas”.

Austrijos parlamento rūmų Seimo pirmininkė irgi prašo atlikti tyrimą ir atsakyti, kodėl Austrijos prokuratūra reikalavo, kad Lietuva pagrįstų išduotą arešto orderį kro nusikaltimais kaltinamam buvusiam KGB pulkininkui, kai ES teisės aktais neleidžiama iš esmės kvestionuoti ar peržiūrėti išduoto arešto pagrįstumo.

Taip pat laiške Seimo pirmininkė prašo atsakyti, ar teisi Rusijos žiniasklaida, plačiai teigdama, kad Austrija dėl M.Golovatovo pasidavė Rusijos spaudimui, ir ar tokie sprendimai nėra susiję su Austrijos ir Rusijos bendrais dujų projektais.

Kaip pranešama iš Seimo, Irena Degutienė pasirašė laiškus Austrijos Bundesrato Pirmininkei Susanne‘ai Neuwirth ir Nacionalinės Tarybos Pirmininkei Barbarai Prammer, kuriuose išdėsto Lietuvos poziciją dėl Austrijos veiksmų paleidžiant įtariamąjį Sausio 13-osios byloje ir reiškia nuomonę, kad save gerbianti valstybė turėtų dėl tokių teisėsaugos institucijų veiksmų atlikti išsamų parlamentinį tyrimą, kuris patvirtintų Austrijos ir Europos Sąjungos patikimumą, Austrijos ir Europos Sąjungos teisinės ir vertybių sistemos patikimumą.

Skelbiame visą Seimo Pirmininkės laiškų Austrijos Parlamento rūmų pirmininkėms tekstą:

“Šį laišką paskatino parašyti netikėtas vienos Europos Sąjungos valstybės narės – Austrijos – akibrokštas kitai Europos Sąjungos valstybei narei – Lietuvai, kai Austrija paleido sulaikytą Rusijos pilietį, Lietuvos teisėsaugos kaltinamą karo nusikaltimais.

Šis Austrijos poelgis Lietuvoje sukėlė audringą reakciją ir iškėlė labai svarbų klausimą visai Europos Sąjungai: ar Europos Sąjunga vis dar yra klubas lygiateisių narių, kuriuos vienija bendros vertybės, vienoda teisingumo samprata ir vienodos teisingumo vykdymo taisyklės, ypač tokiais svarbiais klausimais kaip pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, atsakomybė už karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui? Ar kai kurioms Europos Sąjungos valstybėms narėms taikomi dvejopi standartai?

2011 m. liepos 14 d. pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį Vienos oro uoste buvo sulaikytas buvęs KGB pulkininkas Michailas Golovatovas, Lietuvos teisėsaugos kaltinamas davęs įsakymą 1991 m. sausio 13-osios naktį panaudoti ginkluotą jėgą prieš beginklius žmones, ginusius atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės laisvę ir demokratiją, kovojusius už pamatines europines vertybes: žmogaus teises ir laisves, laisvą žodį ir visiems vienodą teisingumą. Tą naktį buvo nužudyta 14 beginklių žmonių, tūkstančiai sužeistų. Ši tragiška istorinė naktis yra itin svarbi ne tik Lietuvai, bet ir visai demokratinei Europai ir visam pasauliui. Lietuvių drąsa ir ryžtas buvo pavyzdys kitoms pavergtoms SSRS tautoms ir patiems rusams po 8 mėnesių apsiginti nuo pučo rengėjų ir išardyti galingiausią to meto imperiją.

Šiais metais minėjome Sausio 13-osios įvykių dvidešimtmetį. Minėjimas buvo pavadintas “Europos tautų mūšis už laisvę”.

Štai kodėl 2011m. liepos 16 d. naktį Austrijos teisėsaugos priimtas sprendimas paleisti karo nusikaltimais įtariamą M. Golovatovą padarė didžiulę nuoskaudą Lietuvos visuomenei ir grąžino mus į tuos laikus, kai už europines vertybes vieni kovėmės prieš galingiausią imperiją.

Po tokio Austrijos teisėsaugos sprendimo Lietuvos Respublikos Seime atlikome skubų parlamentinį tyrimą ir manome, kad toks Austrijos veiksmas yra šiurkštus tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės pažeidimas.

Lietuva, kaip lygiateisė Europos Sąjungos valstybė narė, mano, kad jeigu Austrija gerbia save, savo teisę, Europos Sąjungos teisingumo vykdymo taisykles, taip pat kitas Europos Sąjungos valstybes nares, ji taip pat turėtų būti suinteresuota atlikti išsamų tyrimą šiais klausimais:

1. Kodėl Austrijos prokuratūra, kaip pati teigia, reikalavo, kad Lietuva pagrįstų išduotą Europos arešto orderį karo nusikaltimais įtariamam buvusiam KGB pulkininkui, kai Europos Sąjungos teisės aktais neleidžiama iš esmės kvestionuoti ar peržiūrėti išduoto arešto orderio pagrįstumo? Tai abipusio Europos Sąjungos valstybių narių pasitikėjimo principas, įtvirtintas 2002 m. birželio 13 d. Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos preambulėje ir 1 straipsnyje. Ar šiuo precedento neturinčiu veiksmu Austrija neparodė, kad ji nepripažįsta Lietuvos teisminių institucijų sprendimų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų bylose, ir Lietuva, kaip kita Europos Sąjungos valstybe nare, nepasitiki?

2. Kodėl karo nusikaltimais įtariamas M. Golovatovas buvo paleistas anksčiau nei nustatytas trumpiausias sulaikymo terminas tiek pagal Austrijos nacionalinę teisę, tiek pagal Europos Sąjungos konvencijas? Kodėl šiuo atveju nesilaikyta teisingumo vykdymo taisyklių?

3. Ar teisi Rusijos žiniasklaida, plačiai teigdama, kad Austrija pasidavė Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos ir Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros spaudimui?

4. Ar tokie Austrijos sprendimai nesusiję su Austrijos ir Rusijos bendrais dujų projektais, įgyvendinamais per bendrą dujų bendrovę “Austria South Stream”?

Šis precedento neturintis įvykis nėra vien Lietuvos ar Austrijos klausimas. Tai visos Europos Sąjungos klausimas, jos pamatinių vertybių ir teisingumo klausimas, visos Europos Sąjungos ir kiekvienos jos valstybės narės patikimumo klausimas.

Todėl Lietuva tikisi rimto, geranoriško Austrijos parlamentinio tyrimo, patvirtinančio Austrijos ir Europos Sąjungos patikimumą, Austrijos ir Europos Sąjungos teisinės ir vertybių sistemos patikimumą”, – laiškuose rašo I. Degutienė.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...