2010 Liepos 08

Pilietinė visuomenė

Politikai “persidažo” į politinių judėjimų lyderius

veidas.lt

Kol Lietuvoje bėdojama, kad dar neišugdyta pilietinė visuomenė, asociacijos ir visuomeninės organizacijos dygsta kaip grybai po lietaus. Per pirmą šių metų pusmetį Registrų centras įregistravo 471 tokį piliečių sambūrį.

Pilietinius judėjimus puolė steigti buvę parlamentarai. Štai liberalcentristus palikęs buvęs jų lyderis Artūras Zuokas buria judėjimą “Taip”, o buvęs pilietininkų lyderis Algimantas Matulevičius – Tautos ateities forumą. Pedofilijos skandalas paskatino burti judėjimą “Drąsiaus kelias”.

Jokia paslaptis, kad aktyvumą skatina ir noras kandidatuoti artėjančiuose savivaldybės rinkimuose. Tačiau nepaisant Konstitucinio Teismo verdikto, kad rinkimuose kandidatuoti gali ne tik politinės partijos, Seimas apsisprendė leisti kandidatuoti tik pavieniams nepartinimas asmenims, kas gali gerokai atšaldyti norą steigti visuomeninius judėjimus.

Nors ne visi šie judėjimai veržiasi į valdžią. Štai Jungtinio demokratinio judėjimo, įsteigto 2009 m. sausio 1 d., lyderis Kęstutis Čilinskas sako, kad jie, atvirkščiai, apsisprendę, kaip judėjimas, nedalyvauti rinkimuose, net jei tai būtų leista.

“Norime būti pilietinis judėjimas ir nusikratyti partijų įtakos. Visuomenei parodžius, kad demokratinis pilietinis jduėjimas reikalingas, politikai ima naudotis šia priemone savo tikslams pasiekti. Jie veržiasi į pilietinių judėjimų vadovaujamas struktūras. Nusprendėme, kad tai mūsų judėjime draudžiama”, – pabrėžia K.Čilinskas.

Jo manymu, politikai, prisidengę pilietiniu judėjimu, bando įgyti piliečių palankumą, nes partijos vis labiau praranda pasitikėjimą. Tad jie, užuot stiprinę pasitikėjimą savo partija, “persidažo” į pilietinius judėjimus, bandydami suklaidinti žmones. Partinių žmonių suburti judėjimai – tai politinių partijų veiklos tąsa, o ne pilietinė veikla. “Politikai turi politinių tikslų, o mes norime burti piliečius, kad jie būtų aktyvūs, dalyvautų valstybės, savivaldybių gyvenime, kad būtų ugdoma pilietinė visuomenė”, – sako K.Čilinskas.

Oficialiai registruotų asociacijų ir visuomeninių organizacijų skaičius Lietuvoje jau pasiekė 14,5 tūkstančio. Lyg ir nemažai. Tačiau į vieną sąrašą patenka ir pilietiniai demokratiniai judėjimai, ir nedidelės susibūrusios piliečių grupės. Pavyzdžiui, pastaroji įregistruota – Tūjainių vietovės melioracijos statinių naudotojų asociacija.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...