2016 Birželio 27

Karas su terorizmu

Po teroro išpuolių Europa ima kovoti su žmonių radikalizacija

Veidas.lt

"Scanpix" nuotr.

Europą ėmę purtyti teroristiniai išpuoliai atskleidė niūrią realybę: jauni žmonės vis dažniau tampa mirties ir destrukcijos ideologijos aukomis, nusigręžia nuo šeimų ir draugų, pradeda priešiškai žiūrėti net į savo pačių visuomenę. Siekdama užkirsti tam kelią, Europos Komisija (EK) imasi padėti Bendrijos narėms užkirsti kelią ir kovoti su radikalizacija bei galima jos pasekme – terorizmu.

Tai – jau ne pirma panaši priemonė, kurios EK imasi kovodama su neapykantos skatinimu. Neseniai ji su socialiniais tinklais „Facebook‟ ir „Twitter‟, vaizdo įrašų talpinimo tinklalapiu „YouTube‟ bei kompanija „Microsoft‟ pasirašė Kovos su neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksą, kuriuo internautams pasiuntė žinią, kad Europoje nėra vietos neapykantai virtualioje erdvėje.

Neseni teroristiniai išpuoliai parodė, kaip jauni europiečiai tampa mirties ir destrukcijos ideologijos aukomis, nusigręžia nuo savo šeimų ir draugų ir pradeda priešiškai žiūrėti į savo pačių visuomenę.

„Neseniai įvykdyti teroristiniai išpuoliai priminė, kad turime skubiai imtis veiksmų prieš neapykantos kurstymą, – pažymėjo už teisingumą, vartotojų reikalus ir lyčių lygybę atsakinga EK narė Vĕra Jourová. – Socialinė žiniasklaida – viena iš tų priemonių, kuriomis naudodamosi teroristinės grupės radikalizuoja jaunuolius, o rasistinės grupuotės skleidžia smurtą ir neapykantą. Todėl šis susitarimas – svarbus žingsnis užtikrinant, kad internetas ir toliau būtų laisvos ir demokratiškos raiškos erdvė, kurioje gerbiamos Europos vertybės ir teisės normos.“

Valstybių nebepaliks kovoti vienų

Už kovą su smurtine radikalizacija, dėl kurios kyla terorizmo pavojus, pirmiausia atsako pačios valstybės, vietos, regioninio ir nacionalinio lygmens veikėjai. Tačiau radikalizacija ir terorizmas nepripažįsta jokių sienų – tai patvirtino išpuoliai Paryžiuje ir Briuselyje. Todėl EK pristato kelių politikos sričių iniciatyvas, kuriomis bus prisidedama prie Europos Sąjungos narių pastangų siekiant, be kita ko, puoselėti integracinį švietimą ir bendras vertybes, kovoti su ekstremistine propaganda internete ir kalėjimuose.

„Neseni teroristiniai išpuoliai parodė, kaip jauni europiečiai tampa mirties ir destrukcijos ideologijos aukomis, nusigręžia nuo savo šeimų ir draugų ir pradeda priešiškai žiūrėti į savo pačių visuomenę, – pranešime spaudai cituojamas EK pirmininko pirmasis pavaduotojas Fransas Timmermansas. – Kad būtų užkirstas kelias radikalizacijai ir sustiprinti žmonių ryšiai, reaguoti turi visa visuomenė. O ES turi prisidėti ten, kur gali.“

EK išskyrė septynias konkrečias sritis, kuriose bendradarbiavimas Bendrijos lygiu gali duoti papildomos naudos:

  • Kova su teroristine propaganda ir neapykantos kurstymu internete. Bendradarbiauti su IT pramone, kad būtų sustabdyta smurtą skatinančio turinio sklaida, remti pilietinės visuomenės kuriamą teigiamą alternatyvų naratyvą ir didinti gebėjimą naudotis žiniasklaidos priemonėmis, kad jaunimas sugebėtų vertinti informaciją kritiškai.
  • Kova su kalėjimuose vykdomu radikalizavimu, kalinių reabilitacija ir reintegracija.
  • Integracinio švietimo ir bendrų ES vertybių puoselėjimas. Programos „Erasmus+“ lėšomis remti projektus, kuriais skatinama socialinė įtrauktis, mūsų bendros vertybės ir kitų kultūrų supratimas.
  • Integracinės, atviros ir atsparios visuomenės kūrimas, jaunimo informuotumo didinimas. EK parengs specialias priemones, kurios padėtų su jaunimu dirbantiems žmonėms nustatyti smurtinės radikalizacijos apraiškas ir užkirsti jai kelią.
  • Tarptautinio bendradarbiavimo stiprinimas. ES padės trečiosioms šalims, patiriančioms panašių problemų, spręsti radikalizacijos problemas per teisėsaugą ir žmogaus teisių stiprinimą.
  • Tyrimų rėmimas, duomenų kaupimas, stebėsena ir tinklaveika.
  • Daugiau dėmesio saugumui. Užkirsti kelią radikalizacijai taikant saugumo priemones (pavyzdžiui, drausti keliauti, išvykimą į trečiąsias šalis terorizmo tikslais laikyti nusikaltimu), padedančias kovoti su tiesioginėmis ir netiesioginėmis grėsmėmis. Valstybės turėtų aktyviau dalytis informacija ir bendradarbiauti, visapusiškai naudotis informacinėmis priemonėmis.

Radikalėja vis daugiau moterų ir vaikų

Skaičiuojama, kad teroristinių organizacijų nariais tokiose konfliktus patiriančiose šalyse, kaip Sirija ir Irakas, yra tapę maždaug 4 tūkst. ES piliečių. Dauguma įtariamų teroristų, dalyvavusių pastaraisiais metais Bendrijos valstybėse įvykdytuose teroristiniuose išpuoliuose, buvo Europos piliečiai, gimę ir augę mūsų visuomenėje.

Pastebima, kad radikalėja ir į teroristų tinklą įkliūna vis daugiau moterų bei vaikų. Be to, tam naudojami vis modernesni komunikavimo įrankiai.

Įžvelgiama nemažai radikalizacijos priežasčių: susvetimėjimas, socialinės marginalizacijos nulemti neteisybės ar pažeminimo jausmai, ksenofobija, diskriminacija, ribotos švietimo ir užimtumo galimybės, kriminalinės ir psichologinės problemos. Verbuotojai aktyviai manipuliuoja šiomis aplinkybėmis, tik dar labiau sustiprindami pažeidžiamumą ir skaudulius. Pastebima, kad radikalėja ir į teroristų tinklą įkliūna vis daugiau moterų bei vaikų. Be to, tam naudojami vis modernesni komunikavimo įrankiai.

ES savo narių veiksmus kovojant su radikalizacija remia jau ilgiau nei dešimtmetį. Stiprindama bendradarbiavimą tokiose srityse, kaip švietimas ir visuomenės atsparumo didinimas, Bendrija padeda valstybėms parengti tvirtą atsaką į smurtinį ekstremizmą. Nuo 2005-ųjų kova su radikalizacija vykdoma vadovaujantis ES strategija dėl kovos su radikalizacija ir verbavimu teroristinei veiklai.

Pernai pavasarį EK priėmė Europos saugumo darbotvarkę, kurioje nurodė pagrindinius 2015–2020 m. veiksmingo ES reagavimo į terorizmą ir saugumo grėsmes veiksmus. Rudenį įsteigus Informacijos apie radikalizaciją kompetencijos centrą, buvo sustiprintas ES informacijos apie radikalizaciją tinklas (RAN).

ES narių teisingumo ministrai paragino dalytis deradikalizavimo kalėjimuose, reabilitacijos programų, mokymo ir finansavimo gerąja patirtimi. Dar pernai pavasarį EK ir narių švietimo ministrai pasirašė Paryžiaus deklaraciją dėl pilietiškumo ir bendrų vertybių skatinimo.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...