2013 Gegužės 02

Pirmasis uostamiesčio aludarių auksas – prieš 130 metų

veidas.lt

 

Apie tai, kad Klaipėdos aludariai pelno tarptautinius apdovanojimus mūsų dienomis, ne kartą kalbėta. Tačiau ar žinoma, jog pirmąjį auksą uostamiesčio bravoras gavo prieš 130 metų? Pirmoji paroda, kurioje uostamiesčio daryklos gaminiai buvo apdovanoti aukso medaliu, įvyko 1883 m. Klaipėdoje.

Paroda vyko 1883-ųjų liepos 15-rugpjūčio 12 dienomis. Aikštėje prie Šaulių  namų buvo pastatytas specialus paviljonas, didžiausios bendrovės, tarp jų ir Klaipėdos akcinė alaus ir degtinės darykla, pasistatė savo paviljonus. Paroda buvo gausiai lankoma , iš pradžių buvo numatyta , kad ji vyks savaitę, tačiau dėl gausaus lankytojų antplūdžio iš visos Rytų Prūsijos Rusijos jos laikas buvo pratęstas iki vieno mėnesio.

1883 metais Klaipėda/ Mėmelis priklausė iš Prūsijos karalystės ir kitų dalių susiformavusiai Vokietijos imperijai (taip šalis vadinosi nuo 1871 m.), regiono centras buvo Karaliaučius. Buvo praėję jau beveik 30 metų nuo didžiojo uostamiestį nusiaubusio gaisro, tad miestas sparčiai plėtėsi ne tik Senamiestyje bei Frydricho priemiestyje, kuriame stovėjo alaus darykla, bet ir Naujamiestyje – dešiniajame Danės krante, kur jau veikė miesto rotušė, birža, buvo statomi Karališkojo pašto rūmai (išlikę iki šiol), miestą pasiekė ir geležinkelis iš Tilžės (1875 metais).

Parodos metu Mėmelyje – šiauriausiame ir labiausiai į rytus nutolusiame Vokietijos imperijos mieste – gyveno kiek daugiau nei 20 tūkst. žmonių (maždaug tiek, kiek dabar Kretingoje ar Šilutėje). Palyginimui, lygiai tokio pat dydžio buvo Tilžė, o Karaliaučiuje gyveno net 150 tūkst., Rygoje – 170 tūkst. žmonių.

Ilgai trukęs pasiruošimas

Po ilgo pasiruošimo – apie planus surengti parodą buvo pranešta jau prieš dvejus metus – 1883 metų liepos 15 dieną Mėmelyje buvo atidaryta paroda, kurioje dalyvavo daugiau nei 250 Mėmelio ir Tilžės amatininkų ir prekybininkų. Atidarymo dieną atvyko daug įžymių svečių, tarp jų ir verslo grupių bei lankytojų iš Karaliaučiaus. Parodoje buvo susirinkęs visas miestas – pilnas entuziazmo parodyti atvykėliams, kokiais gražiais bei aukštos kokybės pasiekimais gali pasigirti Mėmelio miesto pramonė ir prekyba.

Medžio meistras, patyręs to meto dailidė Hausleris, išbandęs keletą projektų, įrengė erdvų parodos paviljoną uždarame kieme. Į jį buvo galima patekti per gėlėmis išpuoštus parodos vartus. Stenduose buvo pristatytos visos Mėmelio ir Tilžės pramonės (amatų) šakos, visų pirmiausia, aišku, žuvininkystė, ir kiekviena bendrovė stengėsi išstatyti vis įspūdingesnius eksponatus, kad patrauktų lankytojų akį. Kai kurios iš jų prie pagrindinio pastato įsirengė savo atskirus paviljonus.

Daugelis iš parodoje dalyvaujančiųjų iki šiol buvo gerai žinomos bent jau Mėmelyje – tai Kastnerio sūnų ir paveldėtojų muilo fabrikas („Seifenfabrik Heinrich Kastners Sohne Nachfolger“), Klaipėdos akcijinis bravoras („Die Memeler Aktien-Brauerei“), Zyberto knygų spaustuvė („Buchdruckerei F. W. Siebert“), firma „Heinrich Gronau, Cohn und Eisenstadt“, pirštinių dirbtuvės „Hugo Huhn“, knygryšiai Polencas ir Šmitas (die Buchbindermeister August Pohlentz und Robert Schmidt), mėsininkas Šoirichas (Fleischermeister Scheurich), dažytojas Mazuchas (Malermeister Masuch) ir kiti.

Parodoje vyko koncertai, lankytojai su įsigytu bilietu dalyvavo loterijoje, kurios pagrindinis prizas buvo prabangus miegamojo kambario baldų kompleksas.

Pranoko lūkesčius

Ekspozicija buvo labai gerai lankoma, tad buvo pratęsta ilgesniam nei planuota laikui. Buvo suorganizuoti specialūs traukinių ir garlaivių reisai, taikomos nuolaidos, specializuotos Rytprūsių Pramonės ir prekybos rūmų bei Prūsijos žvejybos pramonės sąjungos dienos – visa tai pritraukė galybę lankytojų.

Šioje parodoje Klaipėdos jungtinis akcijinis bravoras, metus skaičiuojantis nuo žymių jūros pirklių Rainkės daryklos steigimo 1784-aisiais, iškovojo savo pirmąjį aukso medalį už verdamo alaus kokybę ir skonį. Pirmasis Klaipėdos akcinio alaus bravoro medalis – įrodymas, kad aukščiausios kokybės alus uostamiestyje verdamas kelis šimtmečius iki šių dienų.

Geriausi alaus meistrai – tai, kuo Klaipėda didžiuojasi ne vieną šimtmetį. Paskutinysis uostamiesčio aludarių tarptautinis pripažinimas – prestižiškiausių pasaulinių alaus varžybų, 2012 m. Pasaulio alaus taurės („World Beer Cup“), aukso medalis „Švyturio Ekstrai“, medalis suteiktas „Dortmunder / European Expert“ kategorijoje.

„Klaipėdos bravoras visada buvo uostamiesčio bendruomenės dalis ir prisidėjo prie miesto gerovės. Nuo seniausių laikų rėmėme miestą, tą nuosekliai vykdome ir toliau – šiais laikais prie miesto gerbūvio prisidedame Švyturio Klaipėdos kilmės fondo vardu. Praeities pasiekimai mus įpareigoja ir skatina aukščiausių įvertinimų siekti ir toliau – tai įrodo pernykštis Pasaulio alaus taurės auksas „Švyturio Ekstra“ alui“, – komentuoja „Švyturio“ rinkodaros vadovas Laimis Balčiūnas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...