2014 Rugpjūčio 22

Danguolė Bičkauskienė

Pilietinė gynyba – prievolė ir galimybė

veidas.lt

Apie tai, koks yra nesmurtinio, nekarinio pasipriešinimo vaidmuo, kada Europos rytuose jau driekiasi karo šešėlis, „Veidas“ kalbasi su Pilietinės gynybos centro prie Krašto apsaugos ministerijos direktore Danguole Bičkauskiene.

 

VEIDAS: Kaip šiandien jaunimas yra įtraukiamas į pilietinę gynybą?

D.B.: Pirmiausia reikia gerai suprasti pilietinės gynybos sąvoką. Jeigu kalbame bendrąja prasme apie tai, kas yra pilietinė gynyba, kaip moralinė nuostata, tada mes kalbame apie ugdymo dalį ir apie bendravimą su mokyklomis, su jaunimo organizacijomis bei kalbėjimą apie tai, kad šalies gynyba yra kiekvieno piliečio prievolė. Bet tai yra ugdymas. Tačiau jeigu mes kalbame apie pilietinę gynybą kaip apie veiksmą, kaip apie pilietinį pasipriešinimą, tai yra tam tikrų formų mokymas. Ta dalis, trumpai tariant, yra lazda, turinti du galus. Tai reikštų piliečius mokyti, kaip taikiai protestuoti prieš valdžią, nesvarbu, ar ji yra teisėta, ar neteisėta, tai yra tos pačios formos. Tai gali daryti sąmoningi piliečiai per įvairias nevyriausybines organizacijas.

Konkrečiai tokio mokymo mes neorganizuojame. Bet yra ta ugdymo dalis, kai į mokymo programas, bendradarbiaujant su Švietimo ir mokslo ministerija, įtraukiama pilietinės gynybos sąvoka, kaip teigiama nuostata. Kad 18 metų jaunuolis ar jaunuolė būtų tokie brandūs, kad jiems atrodytų natūralu, jog reikalui esant aš ir į bazinius karinius mokymus eisiu pasimokyti, kaip laikyti ginklą, reikalui esant balsuosiu už tuos, kurie nusiteikę šalies gynybos finansus didinti, ir pan. Tai yra būtent ugdymo pasekmė, kai nuo mažų dienų žmogus įpranta galvoti. Tada jis renkasi teisingai.

VEIDAS: Ar sutiktumėte, kad būtent švietimas, ugdymas tiek mokykloje, tiek šeimoje nuo mažų dienų yra kertinis akmuo, nuo kurio prasideda pilietinio sąmoningumo pagrindu veikianti visuomenė?

D.B.: Taip, be abejo, jauno žmogaus, apskritai žmogaus tapatybė visada prasideda šeimoje. Labai svarbu, ką šeimoje tėvai kalba vaikui apie pasaulį ir savo aplinką, – paskui su tokiomis nuostatomis jis ateina į darželį, o vėliau į mokyklą. Žinoma, mes vis dar gyvename esant tokiai situacijai, kai labai dažnai vaikai iš mokyklos parneša tam tikrų žinių į šeimą ir tada šeima po truputį gali persiorientuoti, jeigu iš tiesų yra lanksti ir jeigu nėra labai atsainaus požiūrio į viską ar labai kraštutinių pažiūrų.

Mokykla Lietuvoje labai svarbų vaidmenį galėtų atlikti per įvairias mokymo programas moksleiviams pristatydama šalies gynybos būtinumą, nes visi tarptautiniai įvykiai mums rodo, kad pasaulis toli gražu negerėja.

Ne tik visą šį tekstą, bet ir visus kitus šios savaitės “Veido” straipsnius galėsite perskaityti išsiuntę žinutę numeriu 1390 ir įrašę “veidas 322014″ bei įvedę gautą kodą.

Žinutės kaina 4 Lt. Plačiau http://www.veidas.lt/veidas-nr-32-2014-m

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar jau esate apsisprendę, už kurią partiją ir politiką balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...