2014 Rugpjūčio 18

Pietų Korėja tiesia kalbos, kultūros ir mokslo tiltą į Lietuvą

veidas.lt

Mykolo Romerio universitete steigiamas institutas puoselės korėjiečių kalbą, kultūrą  ir tradicijas.

 

Paklaustas apie kultūrinius skirtumus tarp žmonių ar valstybių, Kwan Um dzeno mokyklos įkūrėjas korėjietis dzeno meistras Seung Sahnas klausiančiajam suduodavo lazda. Dažniausiai pasigirsdavo: „Oi!“, o meistras pusiau rimtai, pusiau juokais pasiteiraudavo: ar „oi“ yra korėjietiškas, o gal – lietuviškas? Tokiu netikėtu paradoksu Seung Sahnas ragindavo klausiantįjį ne ieškoti išorinių skirtumų, o įžvelgti vidinius panašumus: juk visi esame tokie patys žmonės.

Šią istoriją papasakojęs Tarptautinės Kwan Um dzeno mokyklos Lietuvoje  koordinatorius Alvydas Turskis yra vienas tų žmonių, kurių veikla padeda užmegzti ryšius tarp, regis, tokių skirtingų valstybių – Pietų Korėjos ir Lietuvos.

Dvi atokiai viena nuo kitos esančias šalis jau antrą dešimtį metų it trapūs tiltai sieja daugialypė ir įvairi studentų, verslininkų, menininkų, vienuolių ir daugybės kitų atsidavusių žmonių veikla.

Tačiau šį rudenį Pietų Korėja tiesia Lietuvai tvirtą, įdomų, daug žadantį mokslinio bei kultūrinio bendradarbiavimo tiltą: Vilniuje, Mykolo Romerio universitete, drauge su Korėjos Dongseo universitetu steigiamas Karaliaus Sejongo institutas. Spalio 10 d. duris atversianti mokslo įstaiga plėtos kultūrinius ryšius tarp Lietuvos ir Korėjos.

Kultūros tiltu planuojamas intensyvus eismas

 

Karaliaus Sejongo instituto, kaip patikimo tilto tarp dviejų šalių, vaidmens tikisi ir Korėjos Dongseo universiteto rektorius prof. dr. Jekukas Changas. „Vilniaus Karaliaus Sejongo institutas bus pirmoji oficiali Korėjos mokslo įstaiga Baltijos šalyse, MRU jis atliks socialinį vaidmenį, teikdamas aukštos kokybės išsilavinimą. Tikimės, kad institutas taps Korėjos kalbų mokymo centru visose trijose Baltijos šalyse ne tik studentams, bet ir visiems besidomintiesiems. Institutas ne tik mokys korėjiečių kultūros – jis suteiks galimybių ir dalytis kultūra“, – veiklos galimybes apžvelgė Dongseo universiteto vadovas.

Kadangi Lietuvoje nėra Korėjos ambasados ar konsulato, Karaliaus Sejongo institutas galės teikti informaciją smulkiajam ir vidutiniam savo šalies verslui, ieškančiam rinkų Lietuvoje, taip pat ir mūsų šalies verslininkus informuos apie rinkos poreikius Korėjoje. Šioje įstaigoje bus galima mokytis verslui tinkamos korėjiečių kalbos, gauti apie šią šalį reikiamos informacijos.

Korėją ir Lietuvą prekybiniai santykiai sieja daugiau nei du dešimtmečius, tad mūsų šalies vardas šioje šalyje yra žinomas. Nemažai korėjiečių atvyksta į Lietuvą pasigėrėti gamta, seka šalies aktualijas žiniasklaidoje, tad susidomėjimas Lietuva Korėjoje tik didėja.

Rektoriaus J.Chango vertinimu, informacines technologijas Korėjoje studijavę ir pirmuosius dvejus studijų metus korėjiečių kalbos aktyviai mokęsi studentai galėtų padėti į Lietuvą pritraukti Korėjos informacinių technologijų įmonių, siekiančių įsitvirtinti Europos rinkose. „Taigi Karaliaus Sejongo institutas Vilniuje bus Korėjos kultūros Lietuvoje centras, kuris skatins šia šalimi domėtis, joje lankytis“,  – viliasi bendradarbiaujančio universiteto vadovas.

MRU dėmesys krypsta į Azijos mokslo potencialą

Susidomėjusiems Korėja Karaliaus Sejongo institutas suteiks galimybę mokytis korėjiečių kalbos, išplėsti žinias tradicinių Korėjos menų, sporto ir kovos menų, pramogų, tradicinės virtuvės srityse, pagilinti suvokimą apie šalies ekonomiką ir politiką. Vienas Karaliaus Sejongo instituto tikslų – parengti jaunuolius Lietuvoje taip, kad jie galėtų vykti studijuoti į Korėją. Įstaiga taip pat teiks įvairią pagalbą į Lietuvą atvykusiems korėjiečiams.

Instituto veiklą finansuoja Pietų Korėjos vyriausybė, prieš dvejus metus įkūrusi Karaliaus Sejongo instituto fondą, skirtą visame pasaulyje populiarinti Korėjos kalbai ir kultūrai. Pasaulyje jau esama 120 tokių Korėjos kalbos ir kultūros sklaidos centrų, tačiau šis, įsteigtas MRU, – pirmasis Karaliaus Sejongo institutas Šiaurės Europoje.

Sejongas buvo ketvirtasis Joseon dinastijos Korėjoje karalius, 1446 m. sukūręs šios šalies abėcėlę.

Dviejų aukštųjų mokyklų įkurta įstaiga Vilniuje oficialiai duris atvers spalio 10-ąją, tačiau nuosekli ir kryptinga MRU veikla, bendradarbiaujant su Azijos mokslo institucijomis ir ypač su Korėja, tęsiasi jau ne vienus metus.

Pernai MRU ir Dongseo universitetai pasirašė akademinio bendradarbiavimo sutartį, o šį rudenį MRU pakvies pirmuosius studentus į drauge su Dongseo universitetu parengtą dviejų diplomų bakalauro studijų programą informatikos ir skaitmeninių technologijų srityse.

– Vis dėlto kodėl būtent Korėja? Juk didžiumos šalies universitetų dėmesys krypsta bendradarbiavimo su Vakarų mokslo įstaigomis link? pasiteiravome MRU rektoriaus prof. dr. Alvydo Pumpučio.

– Todėl, kad esame įsijungę į Azijos ir Eurazijos universitetų megatinklus ir juose įžvelgiame didžiulę pažangą bei milžinišką augimo potencialą. Kai kuriais atžvilgiais Europos universitetų asociacijos tinklo nėra kaip nė lyginti su Azijos universitetų tinklais, kurių, beje, ir studentų skaičius įspūdingas – keletas milijonų, ir jų žodynas visiškai kitoks. Azijos universitetų dėmesys sutelktas į ateitį, pažangą, tobulėjimą. Pietų Korėja pastaruoju metu kyla itin sparčiai, drauge su Japonija – tai tikri pasaulinio lygio mokslo pažangos centrai.

Be to, plėtodami akademinius santykius su Azija šiemet pavasarį įsteigėme neformalų Eurazijos konsorciumą, į kurį pakvietėme Bolonijos (Italija), Zagrebo (Kroatija) Midlsekso (Jungtinė Karalystė), Kinijos (Honkongas), Dongseo (Pietų Korėja) ir Džio Sai (Japonija) universitetus. Konsorciumo dalyviai studentams teiks jungtinius – dviejų ar trijų universitetų diplomus, o jo veiklą veikiausiai rems tarptautiniai finansavimo šaltiniai.

Siekėme, kad bendradarbiavimas tarp universitetų mokslo sričių sąveikos pagrindu susiklostytų visose srityse, kuriose tik aukštosios mokyklos stiprios: ekonomikos, teisės, politikos, tačiau pirmenybė bus teikiama socialinėms technologijoms. Taigi bendradarbiavimas su Korėjos Dongseo universitetu, Karaliaus Sejongo instituto steigimas – ypatinga, puiki plačios MRU veiklos su Azijos mokslo įstaigomis dalis.

– Kokias viltis siejate su šio instituto veikla?

– Pažinti kitos, juolab tokios senos, bet veržliai augančios šalies, kaip Korėja, kultūrą – be galo svarbu. Norėtume savo studentą išleisti studijuoti į šią šalį itin gerai pasirengusį, antraip, nesuvokdamas jos kultūros, jis parsiveš tik dalį žinių ir sėkmės. Be abejo, studentams teks išmokti korėjiečių kalbos, bet vien jos neužteks. Privalu susivokti valstybės papročiuose, kurie gerokai skiriasi nuo mūsų, išmokti kitoniško gyvenimo kasdienybės. Štai tokiam pasirengimui bus labai naudingas Karaliaus Sejongo institutas.

Norėčiau, kad kuo daugiau studentų išvyktų trumpų studijų į Japoniją, Pietų Korėją vidinei, dvasinei brandai – kad suvoktų paprastus dalykus: kas yra duotas žodis, kokia jo vertė. Juk vien į duotą žodį, jo laikymąsi remiasi ištisas kultūros klodas. Tai labai svarbu studento asmenybei ugdyti: kad jis nebūtų manipuliuojamas, tvirtai suvoktų valstybės vertybes, jas stiprintų ir gausintų.

Būtina pridurti, kad Karaliaus Sejongo institutui atsirasti neabejotinos įtakos turėjo ir pernai vykęs Prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitas į Korėją: po jo instituto steigimo procesas itin paspartėjo.

Iš pradžių, pasirengę Karaliaus Sejongo institute, į Korėją vyks MRU profesoriai ir studentai, tikimės, kad po kurio laiko Korėjoje atsiras ir lietuviškos kultūros sklaidos centras.

Ar studentai tokioje perspektyvioje srityje gali tikėtis nemokamų studijų?

– Mums šis konsorciumas – būdas pritraukti tarptautinį finansavimą. Kol kas galima pasakyti tik tiek, kad šalies biudžeto lėšos šiam tikslui nebus naudojamos. Bendradarbiaudami su Korėjos Dongseo universitetu, išduosime dvigubo laipsnio magistro diplomus, tikimės, kad plėtosis ir studentų mainų programos. Vis dėlto kol kas dar daug nežinomųjų – tikimės dalies finansavimo iš naujojo instituto, dalies – galbūt iš Europos Komisijos. Šiaip ar taip, net jei studijos bus mokamos, naštą studentams kiek įmanydami stengsimės palengvinti.

Sąlyčio taškas: kai susipina kultūros

 

Lietuvoje gyvena palyginti nedaug Pietų Korėjos atstovų. Bene daugiausiai – iš šios šalies pas mus atvykusio studijuoti jaunimo. Mūsų studentai savo kolegas korėjiečius dažniausiai apibūdina kaip itin stropius, disciplinuotus, pratusius labai daug mokytis jaunuolius.

 

Dalis atvykusių į Lietuvą korėjiečių lankosi Kwan Um dzeno mokyklos centruose. Mokyklos koordinatorius A.Turskis tarp lietuvių ir korėjiečių įžvelgia ne vieną kultūros ir charakterio paralelę: „Abi šalis sieja okupacijos patirtis, į korėjiečius esame šiek tiek panašūs darbštumu. Vis dėlto Korėja – labai veržliai atsistačiusi valstybė, ir tai daug pasako apie šiuos žmones: jie stiprūs, ištvermingi, labai visuomeniški, ganėtinai spontaniški – labai jautriai reaguoja į gamtosaugos pažeidimus, aktyviai buriasi prieš juos protestuoti.

 

Kita vertus, kiek teko girdėti, valstybėje didelė konfucianizmo įtaka, tad visuomenės struktūra Korėjoje griežtai apibrėžta, laikomasi daugybės nerašytų taisyklių, visi žino savo pareigas ir statusą. Tarkime, kompanijoje etiketas reikalauja elgtis griežtai pagal amžių, tarnyboje nederamu laikoma prieštarauti vyresniems pagal pareigas. Tokia visuomenės struktūra, kai viskas griežtai sustyguota, vakariečiui sunkokai pakeliama.“

 

O kaip jaučiasi korėjiečiai, atvykę pas mus? „Jie niekada nesiskundžia ir nebando kritikuoti, esą pas jus kažkas kitaip, neįprasta. Jausdamiesi pas mus svečiais, jie niekada neleis sau pasakyti, esą Korėjoje geriau. Gal viduje kuo ir nusistebi, bet kitiems nebando primesti elgesio ar požiūrio, veikiau prisitaiko patys“, – vertina dzeno centrų koordinatorius.

 

Vieną didžiausių įspūdžių Alvydui padarė su Korėja ir Lietuva susijęs kultūrinis įvykis, kai jauna talentinga klasikinio Korėjos muzikos stiliaus ~pansori~ dainavimo atlikėja Park In Hye, pakviesta į Lietuvą dzenbudistų vienuolio Kęstučio Marčiulyno-Bo Haeng Sunimo, korėjietiškai atliko „Anykščių šilelį“.

 

„Tai išgirdęs, supranti, kad pasaulyje daug kas susipina į įdomią vienovę, o skirtumai tarp tautų neretai yra iliuzija. Koncertas nepaliko abejingų ir ne vieną paskatino vėl perskaityti „Anykščių šilelį“, – neabejoja pašnekovas.

 

 

 

 

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Koks kriterijus Jums yra svarbiausias, renkantis partiją, už kurią balsuosite Seimo rinkimuose?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...