2013 Kovo 19

Perspektyviausios ir neperspektyviausios profesijos

veidas.lt


Saugią ateitį garantuoja tik tos studijos, kurias baigus galima dirbti bet kuriame pasaulio krašte. O tai užtikrina tik gamtos ir technologijos mokslų studijos.

Šiandien daugiausiai uždirbantys socialinių mokslų krypties specialistai po 10–20 metų darbo rinkai bus mažai reikalingi. O jų atlyginimai, jei ir nekris, tai ir nebedidės. Užtat konkurencija ir darbo krūvis pasieks sveikatai pavojingas ribas.
Tie, kurie akylai seka tiek Europos, tiek JAV, tiek Azijos šalių mokslo, verslo bei darbo rinkos analitikų prognozes, ir šiandien sako, kad pažangiausiose šalyse jau dominuoja ir daugiausiai uždirba visai kitų mokslo krypčių atstovai – pirmiausia gamtos bei technologijos specialistai.
„Tiek organizuodami studijas, tiek rinkdamiesi, ką studijuoti, mes turime dairytis, kuo gyvena Vakarų Europa, JAV ir Azija, nes ten pirmiausia pamatomos naujos šakos, – teigia Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas profesorius Petras Baršauskas. – Šitaip, beje, elgiasi visi didieji mokslo lyderiai. Tiesa, Lietuvą inovatyviausių šalių tendencijos pasiekia vėluodamos 10–15 metų. Tarkime, tai, ką mes dabar darome Kauno technologijos universitete (KTU), būdami pirmeiviai Lietuvoje, kurdami inovacijų ir verslo centrus, “startup” bendroves, pažangiausi pasaulio universitetai padarė dar prieš 10–15 metų.“
Panašiai galima kalbėti ir apie darbo rinką. Tai yra profesijos, kurios dabar paklausiausios JAV, Vakarų Europoje ar labiausiai pažengusiose Azijos šalyse, po 8–10 metų vienos paklausiausių bus ir Lietuvoje.
„Kai labai išmintingo žmogaus, Izraelio prezidento Shimono Pereso paklausė, ką verta studijuoti šiandienos jaunuoliams, jis atsakė, kad reikia rinktis tas specialybes, kurios turi globalų panaudojimą, – į klausimą, ką verta studijuoti, atsakė Lietuvos mokslo premijos laureatas pramonininkas Vladas Algirdas Bumelis. – Kitaip tariant, derėtų rinktis specialybes, kurios garantuoja darbą bet kurioje pasaulio šalyje.“
Tad žvilgtelėkime atidžiau, kokių specialistų šiandien trūksta labiausiai išsivysčiusių pasaulio šalių darbo rinkoms ir kokios profesijos turi garantuotą ateitį.

Ateities mokslas ir pramonė susiję su „bio“ ir „nano“
Įvairių reitingų sudarymo srityje besispecializuojantis JAV interneto žurnalas „US News & World Report“ ką tik paskelbė du reitingus: šimto reikalingiausių ateities (iki maždaug 2020-ųjų) specialybių sąrašą bei darbo vietų dešimtuką 2013-aisiais. Pastarajame dominuoja odontologai, medicinos slaugytojos, farmacininkai, kompiuterinių sistemų analitikai, gydytojai, duomenų bazių administratoriai, programinės įrangos kūrėjai, kineziterapeutai, interneto plėtotojai ir dantų higienistai.
O ateities specialybių šimtuko pirmosiose pozicijose – vėlgi gamtos ir techninių mokslų specialybės.
„XX a. buvo fizikų amžius, o XXI a. variklis – biologija, – paaiškina V.A.Bumelis. – Be to, šiame amžiuje itin svarbu dar ir technologijos, tad svarbu išmanyti biologiją, chemiją, matematiką ir logiką. Kita šiame amžiuje dominuosianti sritis – nanotechnologijos ir technikos mokslai, inžinerija bei procesų pažinimas.“
K.Baršauskas paantrina: „Iš tikrųjų pasaulis plėtoja „bio“ bei „nano“ mokslo ir verslo šakas. Todėl, jei nenorime atsilikti, privalome būti atviri pasaulio tendencijoms.“
Personalo paieškos ir atrankos įmonės UAB „Indigroup” vadovas Karolis Blaževičius priduria, kad IT vis dar yra viena tų sričių, kurią pasirinkęs darbo rasi tiek Lietuvoje, tiek bet kurioje kitoje pasaulio šalyje. „Viena vertus, daugelis tarptautinių kompanijų ganėtinai noriai perkelia savo padalinius į Lietuvą dėl santykinai pigios mūsų darbo jėgos, antra vertus, daug šios srities darbo pasiūlymų galima rasti ir ne Lietuvoje“, – aiškina pašnekovas.
KTU rektorius P.Baršauskas neslepia, kad jau antrame trečiame kurse praktiškai visi jų informatikos specialybės studentai dirba. Darbdaviai juos išgraibsto, dar net neįpusėjusius kelio diplomo link. Beje, kai kurie ekspertai retkarčiais pasišaipo, esą IT baigę vidutiniokai darbą randa greičiau ir geriau mokamą negu vadybą ar teisę studijavę genijai.
Deja, sprendžiant pagal tai, kad pernai, kaip primena Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis, informatikos egzaminą laikė tik apie 2800, o fizikos – apie 2600 moksleivių, IT studijos jų nevilioja.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją internete http://www.veidas.lt/veidas-nr-12-2 arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...