2012 Vasario 17

Lietuva po penkerių metų: perspektyviausios ir neperspektyviausios profesijos

veidas.lt

statybininkai2

Ir dabar, ir ateityje daugiausiai darbų Lietuvoje bus siūloma prekybininkams, vadybininkams, vairuotojams, medikams bei mokytojams.

Tai profesijos, kurių atstovams darbo bus daugiausiai, bet atlyginimai nebūtinai bus didžiausi. „Veidas“ domėjosi, kokios profesijos po penkerių metų turės didžiausią paklausą ir kurios jų garantuos ne tik darbą, bet ir gerą algą.

Kokias rinktis studijas, kad ne tik patiktų mokytis, bet ir baigus būtų darbo bei mokamas geras atlyginimas? Tai klausimas, kuris šiandien neduoda ramybės beveik 37 tūkst. abiturientų ir jų tėvų.
Atsakymą į jį rasti nelengva. Štai valstybė žengia dar tik pirmuosius žingsnius, skatindama moksleivius rinktis nebe humanitarinius ar socialinius, bet tiksliuosius mokslus. Juk būtent technologijų, fizikos bei gamtos mokslų specialistų jau dabar stinga ir vis labiau stigs ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Sykiu mažėja nemokamų humanitarinių bei socialinių mokslų studijoms skirtų krepšelių kiekis, o nemokamų vietų tiksliųjų mokslų studijose – daugėja.
Tačiau žadėto kvalifikacijų žemėlapio vis dar nėra, ir patarti, kokios profesijos po penkerių metų turės paklausą, o kokios tik nukreips į darbo biržą, valstybė negali, taigi abiturientams ir jų tėvams belieka mėginti susigaudyti patiems.
Tuo tarpu studijų, darbo rinkos ekspertai bei verslo lyderiai didžiausias perspektyvas po penkerių metų, kai studijas baigs dabartinė abiturientų karta, žada informacinių technologijų specialistams, biotechnologams ir įvairių sričių inžinieriams – šių specialistų paklausa vis didėja ir Lietuvoje, ir Vakaruose.
„Tiek lietuviai, tiek vakariečiai yra tinginiai – jie nenori studijuoti sunkių tiksliųjų mokslų, todėl Europoje jau dabar smarkiai trūksta inžinierių, elektronikos, mechatronikos specialistų. Lietuvoje nuo seno yra gana stiprus inžinerinis centras, tad net Vakarų šalių darbdaviai čia atvažiuoja inžinierių ieškoti“, – padėtį rinkoje komentuoja personalo paieškos, atrankos ir konsultacijų bendrovės „Alliance for recruitment“ vystymosi direktorius Andrius Francas.
Koncerno SBA strateginės plėtros viceprezidentas Egidijus Valentinavičius patvirtina, kad verslas jau kuris laikas jaučia inžinierių, kurie galėtų ne tik eksploatuoti įrenginius, bet ir kurti, trūkumą. „Tradicinės pramonės šakos – medžio, metalo apdirbimo, chemijos, maisto – sukuria ženklią nacionalinio produkto dalį, taigi visi, pasirinkę specialybes, reikalaujančias konkrečių šių sričių žinių, darbdaviams bus reikalingi ir po penkerių, ir po dešimties metų“, – neabejoja E.Valentinavičius.

Svarbiausia – būti geriausiam

Aiškiai matyti ir kita tendencija – pasaulis vis labiau virtualėja, duomenų srautai didėja, todėl reikės daug specialistų šiai informacijai valdyti.
Kaip teigia bendrovės „Lietuvos draudimas“ generalinis direktorius Kęstutis Šerpytis, IT specialistų ir įvairių programuotojų poreikis tik didės, nes vis daugiau verslo pereina į informacinę erdvę.
„Omnitel“ prezidentas Antanas Zabulis taip pat neabejoja, kad vienu perspektyviausių ateityje išliks IT ir telekomunikacijų sektorius. „Šis sektorius itin dinamiškas, čia nuolat keičiasi technologijos, atsiranda naujų platformų, produktų, kyla sistemų suderinamumo iššūkių ir pan. Ši rinka pasaulyje dar turi didelį potencialą, tad darbo IT ir telekomunikacijų srityje turėtų užtekti daugeliui ir ilgam. Tą patį sakyčiau apie mediciną, o ekonomikos disciplina greičiausiai keisis, joje turėtų atsirasti naujų vertinimo dėsnių“, – svarsto A.Zabulis.
Su tuo, kad pasirinkusieji IT studijas neprašaus, sutinka ir A.Francas: „Tyrimas parodė, kad šiais laikais vien tik skaitydamas laikraštį „Financial Times“ žmogus per savaitę sužino daugiau nei per visą savo gyvenimą aštuonioliktame amžiuje.“
Šviesi ateitis ne pirmi metai žadama ir kitoms aukštųjų technologijų profesijoms, tokioms kaip biotechnologijos ir nanotechnologijos. Šias profesijas kaip perspektyviausias įvardija tiek Lietuvos, tiek Vakarų ekspertai.
Biotechnologijos instituto profesorius Arvydas Janulaitis tvirtina žinantis bent kelias Lietuvoje veikiančias įmones, kurioms šiandien trūksta maždaug penkiasdešimties biochemikų, biotechnologų, imunologų. A.Janulaičio įsitikinimu, šiuo metu aukštosios mokyklos šių specialistų rengia nepakankamai, be to, itin daug jų išvyksta dirbti į užsienį. „Artėjame prie tendencijos, kad išvažiuos pusė studijas Lietuvoje baigusių biotechnologų“, – neabejoja profesorius.
Beje, šias tendencijas, kad ar dėl sparčios emigracijos, ar dėl to, kad universitetai dabar rengia ne tuos specialistus, kokių reikia darbo rinkai, todėl jų trūksta, patvirtina ir tyrimai. Pavyzdžiui, praėjusią savaitę paskelbtas „The Grafton Employment Group“ tyrimas parodė, kad šiandien Lietuvoje darbo biržoje stovint 239 tūkst. bedarbių, sau reikiamų specialistų sunkiai randa net kas antra įmonė. „Darbo rinkoje tiek bedarbių turime todėl, kad jų gebėjimai labai prasti, tai yra neatitinka darbdavių reikalavimų. Nors ir turėdami aukštojo mokslo diplomą, jie nesugeba tinkamai atlikti užduočių, neturi įgūdžių“, – aiškina bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.
„Tiesiog daugelis Lietuvos universitetuose ir kolegijose esančių studijų programų tampa vis mažiau aktualios ir jų absolventų paklausa ateityje kris“, – antrina bendrovės TEO generalinis direktorius Arūnas Šikšta.
Iš tiesų geras specialistas darbo turės visais laikais, kad ir kas jis būtų – teisininkas, gydytojas ar suvirintojas. Pasak A.Franco, yra tokių aukšto lygio lietuvių suvirintojų, kurie išvažiuoja dvi savaites padirbėti į Norvegiją, užsidirba solidų atlyginimą, o po to Lietuvoje dvi savaites ilsisi.

Kokių profesijų atstovams siūloma daugiausiai darbų

Tą patį galima pasakyti ir apie teisininko profesiją, kuri jau ne vienus metus ekspertų įvardijama kaip neperspektyvi, nes teisininkų aukštosios mokyklos parengia gerokai daugiau, nei rinkai iš tiesų reikia: geriausieji įsidarbina advokatų kontorose, prokuratūroje, teismuose ar teisininkų etatus turinčiose įmonėse, bet didžioji dalis nueina dirbti į kitas, dažnai su teise mažai susijusias sritis.
Vien 2010-aisiais universiteto bakalauro ar magistro diplomus gavo per 2300 teisininkų, dar 790 baigė kolegijas. O darbo vietų teisėjams, advokatams, prokurorams, notarams, antstoliams bei jų padėjėjams šalyje iš viso yra tik apie 5,5 tūkst., dar keli tūkstančiai darbo vietų teisininkams sukurta įmonėse ir viešajame sektoriuje. Dėl didžiulio teisininkų pertekliaus advokatų kontoros, priimdamos į darbą ką tik mokslus baigusius absolventus padėjėjais, turi tokį didelį pasirinkimą, kad nesunkiai randa norinčių dirbti už dyką arba sutinkančių už darbo vietą net primokėti.
Tai patvirtina ir Lietuvos teisininkų draugijos pirmininkas Tomas Davulis. „Konkurencija didelė, todėl ieškant darbo labai daug lemia, kokią aukštąją esi baigęs, kokie tavo diplome pažymiai, kas tave egzaminavo. Valstybė, leidusi universitetams „kepti“ teisininkus, paliko tai savieigai – tik pati darbo rinka gali viską sureguliuoti“, – teigia T.Davulis.
Tai reiškia, kad didžiajai daliai teisės absolventų nėra jokių šansų gauti darbo pagal specialybę. Nors Mykolo Romerio universiteto rektorius Alvydas Pumputis problemos čia neįžvelgia: pasak profesoriaus, teisė ir vadyba yra universalios profesijos, kurių žinias galima pritaikyti daug kur. „Tai patvirtina skaičiai – įsidarbina apie 95 proc. mūsų universiteto teisės absolventų ir daugiau nei 90 proc. baigusiųjų vadybos studijas. Universitetai pirmiausia suteikia išsilavinimą ir konkrečiai darbo vietai specialistų nerengia“, – primena A.Pumputis.
Užtat darbo rinkos ekspertas A.Francas įsitikinęs, kad artimiausią dešimtmetį universitetai teisininkų galėtų visai neberengti. „Susidaro įspūdis, kad teisininkas gali nors ir valytoju įsidarbinti, ir tai jau bus geras rezultatas, nes jis dirba, moka mokesčius“, – stebisi jis.
Darbui ne pagal specialybę pasmerkti ir dauguma vadybininkų, nors jiems darbo vietų visoje šalies rinkoje siūloma daugiau nei teisininkams – apie 48 tūkst. Tiesa, studijų ekspertas Vilniaus universiteto prof. Vytautas Daujotis pabrėžia, kad jų ir rengiama gerokai daugiau: „Iš maždaug dviejų šimtų tūkstančių studentų beveik keturiasdešimt tūkstančių studijuoja vadybą. Jie, aišku, rinkai reikalingi, bet dauguma jų vadybininkais tikrais nedirbs, o bus daugiausia biurų sekretoriai.“
Beje, žvelgiant į perspektyvias profesijas šiek tiek kitu kampu – panagrinėjus, kokių profesijų specialistų jau šiandien mūsų darbo rinkai reikia labiausiai, tampa aišku, kad tai nėra nei teisininkai, nei perspektyvieji IT ar biotechnologijų specialistai. Daugiausiai darbo vietų Lietuvoje yra sukurta prekybininkams, jau minėtiems įvairių sričių vadybininkams, vairuotojams, viešbučių darbuotojams, krovikams, mokytojams ir sveikatos priežiūros srities atstovams – gydytojams bei slaugytojams. Tai profesijos, kurių atstovams ir šiandien, ir po penkerių metų bus realiai siūloma daugiausiai darbo vietų.

Abiturientai – lemtingoje apsisprendimo kryžkelėje

Kaunietis abiturientas Martynas Sacevičius dar prieš kelerius metus nusprendė studijuoti architektūrą – vaikinas ketina stoti į Vilniaus Gedimino technikos universitetą. Jo brolis Augustinas Sacevičius, taip pat abiturientas, irgi rinksis tiksliuosius mokslus, nors dėl konkrečių studijų dar nėra apsisprendęs.
Tuo tarpu dauguma Martyno ir Augustino bendraklasių labiau linksta į humanitarinius bei socialinius mokslus. Rinkdamiesi populiarias teisės ar vadybos studijas abiturientai tiki, kad būtent jie gaus prestižinį advokato ar įmonės vadovo darbą, nors iš tiesų tokia sėkmė aplankys mažumą.
Martynas, kaip ir daugelis abiturientų, rinkdamasis studijas irgi mažai tegalvojo apie tai, kaip seksis įsidarbinti jas baigus. „Esu idealistas, man svarbu, kad studijos, o vėliau ir darbas patiktų“, – prisipažįsta M.Sacevičius.
Vaikino mama Kauno technologijos universiteto stažuotoja dr. Virginija Sacevičienė apgailestauja, kad numatyti, kokias studijas baigus tikrai pavyks gauti darbą, sudėtinga. Labai stinga ekspertų rekomendacijų ir tyrimų šia tema, o pati darbo rinka irgi sunkiai nuspėjama. Kita vertus, pasak V.Sacevičienės, universitetas suteikia išsilavinimą, praplečia akiratį, o gautas žinias visada atsiranda kur pritaikyti.
Profesijos, kurioms siūloma daugiausiai darbo vietų

Profesija     Dabartinis darbo vietų skaičius     Prognozuojama, kad bus darbo vietų 2016 m.*

Prekybininkai    55 tūkst.     Apie 70 tūkst. Didieji prekybos tinklai po penkerių metų planuoja turėti daugiau darbo vietų. Pavyzdžiui, vien per 7500 darbuotojų turintis prekybos tinklas “Iki” per artimiausius penkerius metus darbuotojų skaičių ketina didinti 20-25 proc. Kelis šimtus naujų darbo vietų žada ir į Lietuvą 2013-aisiais ateinanti milžinė “Ikea”, bandomąsias parduotuves ketina atidaryti ir garsus Europos prekybos tinklas “Lidl”.
Įvairių sričių vadybininkai    48 tūkst.    Apie 51 tūkst. Prognozuojama, kad paslaugų sektorius plėsis, dėl to bus sukurta naujų darbo vietų šios profesijos atstovams. Nežymų darbo vietų didėjimą lems ir šalies ūkio plėtra.
Viešbučių ir biurų pagalbiniai darbininkai, valytojai bei kambarinės     40 tūkst.     Apie 38–40 tūkst. Vėl padidėjus mokesčiams vien 2012 m. viešbučiai ketina atleisti iki pusantro tūkstančio darbuotojų. Pagal viešbučių skaičių Lietuva dar gerokai atsilieka nuo Vakarų, tačiau lėtas ūkio atsigavimas ir permaininga mokesčių politika stabdys šio sektoriaus plėtrą.
Gydytojai ir slaugos specialistai     38 tūkst.     Apie 36–37 tūkst. Darbo vietų medikams ir slaugos specialistams gali šiek tiek sumažėti dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus, bet pokytis nebus žymus, nes dalis gydytojų ir slaugytojų emigruoja, o provincijoje tebejaučiamas šių specialistų stygius.
Krovikai     35 tūkst.     37 tūkst. Tai profesija, kuriai išsilavinimas nebūtinas, bet darbų jos atstovams niekuomet nestinga. Prognozuojama, kad krovikų paklausa gali dar padidėti dėl paslaugų sektoriaus plėtros ir žadamo vartojimo atsigavimo.
Mokytojai     34 tūkst.     30–32 tūkst. Mažėjant mokinių skaičiui, toliau mažės ir darbo vietų mokytojams, tačiau traukimasis jau nebus toks didelis kaip pastarąjį penkmetį. Vien dėl į pensiją išeinančių mokytojų atsiras apie tūkstantį darbo vietų naujiems specialistams.
Lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai     34 tūkst.     Apie 32–33 tūkst. 2008–2011 m. įmonės aktyviai optimizavo veiklą, todėl darbo neteko keli tūkstančiai vairuotojų. Šios tendencijos išliks ir ateityje: Lietuvos logistikos asociacijos prezidento Vytauto Kudzio prognozėmis, kurjerių paslaugomis naudosis vis daugiau įmonių, nes pirkti transporto paslaugas dažnai būna pigiau, nei išlaikyti vairuotojo darbo vietą įmonėje. Kita vertus, toliau plėsis internetinė prekyba, tad pervežimų poreikis tik didės. Taigi darbų vairuotojams iš esmės bus tiek pat, kaip ir anksčiau – galimas tik tam tikras persiskirstymas rinkoje.

* Prognozė, sudaryta remiantis darbo rinkos ekspertų, šių sektorių asociacijų, pirmaujančių įmonių bei ministerijų duomenimis

Šaltinis: Statistikos departamentas, Švietimo ir mokslo ministerija, asociacijų duomenys

Kokios profesijos Lietuvoje po penkerių metų bus perspektyviausios
(šių sričių specialistų stigs, jiems bus lengva įsidarbinti jei ne Lietuvoje, tai užsienyje, bus siūlomi geri atlyginimai)

Įvairių sričių informacinių technologijų specialistai
Biotechnologijos specialistai
Biochemikai
Nanotechnologijų specialistai
Įvairių sričių inžinieriai
Branduolinės energetikos, atsinaujinančių elektros šaltinių specialistai
Gydytojai
Slaugytojai
Odontologai

Kokios profesijos Lietuvoje po penkerių metų bus neperspektyviausios
(bus šių specialistų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, perteklius, todėl jiems bus sunku įsidarbinti pagal specialybę ir (arba) įsidarbinus bus mokami santykinai nedideli atlyginimai)

Teisininkai
Vadybininkai
Ekonomistai
Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo specialistai, socialiniai pedagogai
Statybininkai
Viešojo administravimo specialistai
Socialiniai darbuotojai
Bibliotekininkai
Miškininkai

Šaltinis: „Veidas“; profesijų sąrašai sudaryti remiantis didžiųjų šalies darbdavių ir geriausią reputaciją turinčių įmonių vadovų, studijų ir darbo rinkos ekspertų, įvairių sektorių asociacijų vadovų prognozėmis

Bedarbių pasiskirstymas pagal išsilavinimą (proc.)

Vidurinis 52,8
Be profesinės kvalifikacijos 39,1
Pagrindinis 17,2
Aukštasis 15,2
Aukštesnysis 8,8
Pradinis 5,8
Be pradinio 0,1

Šaltinis: Lietuvos darbo birža

Kokių profesijų atstovai – geriausi specialistai – gauna didžiausius atlyginimus (tūkst. Lt per mėnesį, atskaičius mokesčius)

Finansininkai (finansų vadovai) 6,8–11 (vidutinių įmonių); iki 19 (didelių įmonių)
Bankininkai (vadovai) 10–20
Advokatai (advokatų kontoros partnerio lygmens) 7–15; įmonių teisininkai 5–8
Auditoriai 8–15
Gydytojai 7–10
Pardavimo specialistai (pardavimo vadovai, didžiųjų klientų vadybininkai, produkto vadovai) nuo 4–5 iki 13–15
Rinkodaros vadovai 4,5–7,6 (mažų ir vidutinio dydžio įmonių); 13–15,2 (didelių įmonių)
IT specialistai / vyriausieji programuotojai 6–9
Lazerių pramonės projektavimo inžinieriai 4,5–5

Šaltinis: „Veidas“; sąrašas sudarytas konsultuojantis su personalo atrankos ir vadovų paieškos įmonių konsultantais, tuose sektoriuose dirbančių įmonių vadovais ir darbuotojais; tiek uždirba itin geri šių sričių darbuotojai

Per „Sodrą“ bus aiškinamasi, kiek lietuvių dirba pagal specialybę

Valstybė kol kas niekaip negali padėti abiturientams ir jų tėvams susiorientuoti, kokios profesijos ateityje bus paklausios: iš atliktų pavienių studijų maža naudos, o žadėto kvalifikacijų žemėlapio, kurį rengia Švietimo ir mokslo bei Ūkio ministerijos, kaip nėra, taip nėra.
Kodėl šios rimtos analitinės studijos, svarbios ne tik abiturientams, jų tėvams ir universitetams, bet visai darbo rinkai, rengimas taip įstrigo?
Viena vertus, kaip teigia švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė, šiai studijai parengti suburtą darbo grupę įklampino elementarių duomenų apie šalies ūkyje dirbančių specialistų struktūrą stygius, todėl dabar apsistota ties galvosūkiu, kaip tuos duomenis gauti, o tik po to esą bus galima kalbėti ir apie konkretesnę kvalifikacijų žemėlapio parengimo datą.
Antra vertus, N.Putinaitė pabrėžia, jog iš šios studijos nuo pat pradžių pernelyg daug tikimasi, nes konkrečių atsakymų, kokią studijų programą ar specialybę rinktis, kad tavo profesinė karjera būtų sėkminga, kvalifikacijų žemėlapis vargu ar pateiks. Pasak viceministrės, sunku prognozuoti net ir tai, kaip toliau plėtosis Lietuvos ūkis, ką jau kalbėti apie konkrečias profesijas, kurios turėtų didžiausią paklausą, tuo labiau kad šias prognozes esą stipriai apsunkina sunkiai nuspėjama mūsų darbo jėgos migracija.
Tad kiek naudos bus iš šio tyrimo? „Nauda bus didelė, – neabejoja N.Putinaitė, – nes turėsime išsamią analizę, kiek kokių specialistų yra, kiek ir kur jie įsidarbina, kokia jų dalis dirba pagal specialybę ir ne pagal specialybę. Identifikuosime, koks realiai yra atitikimas tarp kvalifikacijų ir darbo: pamatę, kad, tarkime, kažkurie specialistai įsidarbina tik kasininkais prekybos centruose, galėsime imtis atitinkamų veiksmų. Dabar mums svarbiausia – turėti išsamią informaciją įvairiais pjūviais.“
Pasak švietimo ir mokslo viceministrės, tokių duomenų, kurie parodytų aiškų vaizdą, kaip aukštųjų mokyklų specialistams sekasi prisitaikyti šalies darbo rinkoje, šiuo metu beveik nėra, nes jų jokia institucija nerenka. Kaip sako N.Putinaitė, gali būti, kad nemaža dalis specialistų dirba ne pagal specialybę, bet kol tokios statistikos nėra, apie tai galima tik spėlioti.
Bent tai, kiek lietuvių dirba pagal specialybę, ketinama išsiaiškinti jau netrukus: nuspręsta pasinaudojant „Sodros“ duomenų rinkimo sistema įvesti kelis papildomus klausimus darbdaviams ir taip pradėti rinkti šiuos duomenis apie visus dirbančiuosius. Šiuo metu svarstoma, kokių teisės aktų pataisų reikės šiai naujovei įdiegti, – tai turėtų paaiškėti iki balandžio 1-osios. Jei viskas klostysis sėkmingai, pasak N.Putinaitės, papildomi duomenys apie dirbančiuosius bus pradėti rinkti jau metų pabaigoje.
Taigi kvalifikacijų žemėlapio teks palūkėti dar bent kelerius metus.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (9)

  1. gabija gabija rašo:

    galetumet i kelti kokios profesijos naudoja kompasus :)

  2. laura laura rašo:

    Kam tau tie kompasai? Ne pagal tai profesiją rinktis reikia.

  3. Dovilė Dovilė rašo:

    Jei as negabi tisliesiems mnokslams o perspektyviausiu specialybiu pagrindas ir yra jie. Ka tokiems zmonems daryti juk tokiu ne vienas ir ne du.

  4. L L rašo:

    Pritariu Dovilei, man tikslieji mokslai visada buvo silpniausia mokslų dalis, o humanitariniai stiprioji.. tai ką siūloma pasirinkti?…

  5. :D :D rašo:

    Sakote nesiseka tikslieji mokslai, tai ir nesirinkit, įsidarbinkit šlavėjomis :D kokio velnio rinktis darba kurio nemoki dirbti?!

  6. Vaiva Vaiva rašo:

    Reikia lauztis, kol esate jauni. Paskaoi jaunesniems broliams ir seserims, kad nesvajotu vadybininkais ir dar firmu vadovais buti besimokant humanitarinius mokslus. Tai mokslai kurie nereikalingi. Visi gali kazka parasyti, parimuoti, padainuoti. |Reikai matematika, isorija, izika chemija mokytis.

    Paziurekit kiek odotologo paslaugos kainuoja, kiek gydytojo. tokias reikia specialybes isigyti. Gyvensit andt pinigu maiso.

  7. Wikipedija Wikipedija rašo:

    Ummmm Isorija ir yra humanitarinis mokslas…..

  8. as as rašo:

    Istorija yra socialinis mokslas, o ne humanitarinis.

  9. Lol Lol rašo:

    Gal zinote tinklapiu kur galima suzinoti daugiau profesiju :)


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...