2010 Lapkričio 08

Spaudos aktualija

Pernelyg optimistinis biudžetas

veidas.lt

Premjeras A.Kubilius trykšta optimizmu, kad Seimas galiausiai jam pritars, nors valdančioji koalicija ir neturi jame daugumos. Bet finansų specialistai abejoja premjero planais kitąmet surinkti 2 mlrd. litų daugiau pajamų mažinant šešėlinę ekonomiką.

„Lietuvos rytas“ rašo:

Ar kitų metų biudžetas atspindi realias šalies ūkio galimybes? Apie tai – „Lietuvos ryto” pokalbis su finansų analitiku Stasiu Jakeliūnu.

– Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas K.Glaveckas kitų metų biudžeto nelaiko nei per daug optimistiniu, nei per daug pesimistiniu. O kaip šį biudžetą apibūdintumėte jūs?

– Sakyčiau, kad biudžetas labiau optimistinis nei realistinis. Šių metų biudžetas buvo konservatyvus.

O štai kitąmet numatytas labai didelis nacionalinio biudžeto pajamų augimas – apie 2 mlrd. litų, arba maždaug 13 proc. Valstybės biudžeto įplaukas tikimasi padidinti dar labiau – beveik 20 proc. Vargu ar tai realu.

– Kas labiausiai nerealu?

Ar realu tikėtis surinkti milijardą litų papildomai iš šešėlinės ekonomikos?

– Nėra žinoma, ką sumaniusi Vyriausybė.

Kai kurios priemonės minimos, bet neįtikėtina, kad jos būtų tokios veiksmingos.

Šešėlinei ekonomikai sumažinti reikia daug laiko ir daugybės priemonių, bet kol kas nematyti, kad kas nors jau vyktų.

– Tuomet kodėl Vyriausybė save apgaudinėja, skelbdama, kad surinks daug pajamų iš šešėlinio verslo?

– Matyt, turi įtakos politiniai išskaičiavimai.

Neatsitiktinai Vyriausybė numato kitų metų viduryje, jeigu paaiškėtų, kad nepavyksta surinkti planuotų pajamų, Seimui teikti patikslintą biudžetą.

Vadinasi, galvojama, kad reikia kaip nors išgyventi iki pavasario, o tuomet po savivaldos rinkimų jau bus galima ir mažinti išlaidas.

Biudžete numatyta daugiau pinigų socialinėms išlaidoms.

Tai rodo, kad valdžia rūpinasi, jog savivaldybėms dabar nepritrūktų lėšų socialinei rūpybai, o vėliau jau žiūrės, kaip suktis.

Turbūt siekiama bent iki savivaldos rinkimų nenervinti socialiai remtinų žmonių.

– Tačiau po savivaldos rinkimų, paaiškėjus, kad biudžetas negauna šešėlinio verslo sąskaita planuotų pajamų, išlaidos jau bus mažinamos?

– Yra dar vienas biudžeto pajamų šaltinis, apie kurį valdžia nekalba, – infliacija. Kyla maisto, komunalinių paslaugų kainos. Tai garantuoja ir didesnes pridėtinės vertės mokesčio pajamas. Kainų padidėjimas 2–3 proc. papildo biudžetą keliais šimtais milijonų litų.

Be to, padidinti akcizai degalams, tabako gaminiams. Planuojama surinkti 100 mln. litų daugiau pajamų. Šis šaltinis realus.

– O ar realu planuoti milijardą litų daugiau pajamų iš ekonomikos augimo?

– Pagal Finansų ministerijos prognozę, kitais metais bendrasis vidaus produktas turėtų augti 2,8 proc. Tad akivaizdu, kad galai nesueina – biudžeto pajamas tikimasi padidinti gerokai labiau nei 2,8 procento.

Galbūt skaičiuojama, kad, pridėjus dar ir infliacijos išaugintas biudžeto pajamas, pavyks jas padidinti milijardu.

– Kitaip sakant, milijardą litų daugiau nei šiemet dar gali pavykti sukrapštyti, bet antrasis papildomas milijardas – jau tik svajonė?

– Nesakau, kad iš viso neįmanoma milijardo surinkti verslo šešėlio sąskaita, bet tam reikia laiko, o juk nieko nedaroma. Nėra net visuotinio turto ir pajamų deklaravimo. Tai labai svarbus instrumentas mažinant šešėlį, bet mūsų valdžia jo neturi.

Kitas instrumentas – daug efektyvesnė pasienio kontrolė. Bet tik dabar pradėta kalbėti apie kelių rentgeno aparatų įsigijimą.

Nors tai reikalinga įranga, naivu tikėtis, kad biudžetas dėl to gaus papildomą milijardą litų.

Todėl planai padidinti biudžetą mažinant šešėlinio verslo mastą greičiau yra pažadai rinkėjams ir valdžios saviguoda.

– Gal dalį iš šešėlinio verslo neištrauktų biudžeto pajamų gali kompensuoti didesnės įplaukos iš valstybės valdomo turto?

– Biudžete numatyta iš valstybės valdomų įmonių gauti tik 34 mln. litų dividendų.

Dar 70 mln. litų daugiau tikimasi surinkti iš miškų ūkių.

Žinoma, iš valstybės valdomų įmonių nesunkiai galima surinkti ir pusę milijardo litų papildomai. Tereikia jas priversti paimti daugiau paskolų ir išsimokėti didesnius dividendus. Bet tai būtų akių dūmimas, valstybės skolą pakeičiant valstybinių įmonių skola.

„Verslo žinios“ praneša:

“Šalies biudžetas pirmiausia yra politinių tikslų įgyvendinimo priemonė. Tiek biudžeto išlaidų struktūra, tiek apmokestinimas turėtų rodyti, kokius tikslus kelia jo autoriai, kokie Vyriausybės prioritetai. Žinoma, prognozės, kuriomis grindžiamas biudžetas, atotrūkis tarp įplaukų ir išlaidų bei jo dengimo būdai yra svarbūs klausimai. Tačiau diskutuojant Seime ir svarstant biudžetą esminis klausimas turėtų būti apie prioritetus. Ką šiuo požiūriu galima pasakyti apie Vyriausybės pateiktą kitų metų Lietuvos biudžetą?
Pirmiausia galima konstatuoti, kad jis ir toliau orientuotas į pastarųjų dvejų metų pagrindinį šios Vyriausybės prioritetą – šalies finansų stabilumo išlaikymą.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...