2012 Vasario 21

Per penkerius metus iš šešėlio ištraukta 1,5 mlrd. Lt

veidas.lt


Kovą su šešėline ekonomika paskelbusi Vyriausybė po truputį imasi konkrečių darbų ir bando iš „šešėlio“ traukti turgaus prekeivius, taip pat taksistus. O kur slypi kiti „šešėlio“ židiniai?

Nuo kalbų apie milijardo ištraukimą iš „šešėlio“ Vyriausybė pagaliau perėjo prie konkrečių darbų ir ėmėsi naikinti vieša paslaptimi tapusius „šešėlio“ židinius, kuriems, atrodė, daugelį metų įstatymai neegzistavo, o pajamų slėpimas buvo tapęs norma – turgų ir taksi bendroves. Pernai įvesti kasos aparatai mėsos prekeiviams nuo šių metų gegužės bus privalomi ir visiems kitiems, nes, Finansų ministerijos skaičiavimais, su kasos aparatu prekiaujantys žmonės valstybei sumoka keturis kartus daugiau mokesčių.
Nepaisant rastų nuslėptų mokesčių turguose ar taksi įmonėse, visuomenė šią žinią sutiko prieštaringai. Dalis ekonomistų tvirtina, kad iš šešėlio ištraukti smulkūs verslininkai dėl didelių mokesčių paprasčiausiai nesugebėtų veikti legaliai. „Neabejotina, kad bedarbių eilė biržoje išaugs, o kartu padaugės ir emigrantų. Sumažės darbingų gyventojų lyginamasis svoris ir jų sukuriamas BVP. Kartu mažės gyventojų perkamoji galia ir pagrindinis biudžeto šaltinis – PVM“, – komentuoja Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos profesorius Arvydas Paškevičius.
Taip, Lietuvoje mokesčiai dideli ir ypač sunkiai pakeliami smulkiam verslui, o darbo jėgos apmokestinimas vienas didžiausių Europoje ir šią problemą politikai turėtų spręsti. Kita vertus, gal būtent dėl “šešėlyje” dirbančių kolegų sąžiningi verslininkai ir negali išgyventi?
Neatlaiko kritikos ir argumentas, kad taksistai ar turgaus prekeiviai mokesčius slepia ir kitose šalyse. Lietuvoje, kur vos 981 tūkst. privačiame versle dirbančių gyventojų išlaiko likusius du milijonus – pensininkus, vaikus, bedarbius, neįgaliuosius, studentus, valstybinį sektorių, paprasčiausiai negalime sau leisti prabangos nė į vieną „šešėlinę“ veiklą numoti ranka. Juo labiau, kad Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis, šiemet šešėlis sudarys 27 proc. BVP. Tad kokias dar sritis be turgaus ir taksi įmonių reikėtų traukti iš „šešėlio“?

Per penkerius metus iš “šešėlio” ištraukta 1,5 mlrd. Lt

Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad „šešėlinė“ veikla – beveik viso smulkaus ir vidutinio verslo sektoriaus problema, o ypač vengiama mokėti mokesčius paslaugų sektoriuje. „Tų paslaugų rūšių labai daug – ir automobilių taisymas, ir kirpyklos, ir smulkios remonto paslaugos, kur atsiskaitoma grynais pinigais ir veikiama vietinėje rinkoje“, – mano ekonomistas.
Mokesčių vengiančių mokėti paslaugų teikėjų santalka – interneto skelbimų portalai. Paskambinus skelbimuose nurodytais telefonų numeriais vargiai surasi verslo liudijimus turinčią auklę, statybininką, plytelių klojėją, korepetitorių, renginių vedėją ar manikiūrininkę. Vieša paslaptis ir ta, kad retas nekilnojamojo turto nuomotojas už gautas pajamas sumoka mokesčius. Tiesa, sunkmečiu mokesčių slėpimu suinteresuoti ir vartotojai, ieškantys pigesnių prekių. Pilnas internetas mirga skelbimų tiek siūlymų pirkti baltarusišką arba rusišką benziną, tiek užklausimų, kur jo galima įsigyti.
Vis dėlto smulkūs paslaugų teikėjai – tik nedidelė „šešėlinio“ verslo dalis, o didžiąją šios rinkos dalį atsigriebusios mokesčius slepiančios didelės įmonės. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas skaičiuoja, kad per pastaruosius penkerius metus VMI vykdytų patikrinimų rezultatas – 1,5 mlrd. Lt nesumokėtų mokesčių, įskaitant delspinigius.
Tiesa, ši statistika rodo, kad iki premjero Andriaus Kubiliaus svajonių milijardą litų atsikovoti iš “šešėlio” per metus, dar toloka.

Šešėlis apraizgęs transportą ir statybas

Tarp didžiųjų verslo sektorių pajamos dažniau nuslepiamos ten, kur cirkuliuoja daugiau grynų pinigų. Pasak Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir tarptautinės prekybos katedros vedėjo prof. Vytauto Snieškos, nuo seno “šešėlinis” verslas gana paplitęs statybos sektoriuje. Iš tiesų, šiame sektoriuje besislepiantį „šešėlį“ patvirtina ir tyrimai. Prieš keletą metų Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atlikta apklausa parodė, kad net pusė statybos įmonių vadovų, 47 proc. prekybos ir 45 proc. apdirbamosios pramonės atstovų teigė, kad jų verslo šakoje egzistuoja nelegali prekyba, neregistruota gamyba, kontrabanda, nelegalus darbas.
Ž.Mauricas mano, kad  pagal „šešėlio“ dalį  vienas lyderiaujančių sektorių išlieka transportas. Per šį sektorių į Lietuvą atkeliauja nemaža dalis kontrabandinių cigarečių ir alkoholio, įvežama pigesnio kuro iš kaimyninių šalių, kuris nelegaliai parduodamas šalyje.
“Darome prielaidą, kad kiekvienas lengvasis automobilis kirsdamas Lietuvos sieną bake atsiveža penkiasdešimt litrų benzino, o sunkusis – 600 litrų dyzelino“, – pabrėžia Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Lukas Vosylius, tvirtinantis, kad “šešėlis” nemažėja, nes oficiali benzino pardavimo rinka toliau traukiasi.
Nors VMI ir iškrėtė taksi firmas, keleivių vežimo bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas tvirtina, kad „šešėlio“ transporto sektoriuje dar daug, todėl dirbant pagal įstatymus gana sudėtinga konkuruoti. Šalia labiausiai išbujojusių nelegalių verslų tokių, kaip niekaip neišnaikinami prie autobuso stočių besisukinėjantys įžūlūs nelegalai, kuriasi ir nauji – tarptautiniai keleivių ir siuntų pervežimai. Skelbimų svetainėse gausu skelbimų apie vežimą mikroautobusais į įvairiausias Europos šalis už gerokai mažesnę kainą nei oficialių vežėjų – štai bendrovė „Kautra“ į Londoną siūlo vykti už 330-400 Lt, o internete ir laikraščiuose besiskelbiantys vežėjai – nuo 150 iki 300 Lt.
Iš tiesų, “šešėlinės” veiklos galima rasti visur, kur besi pirštu. A.Klerauskas tvirtina, kad viena iš išskirtinių sričių mokesčių vengimo požiūriu – vaisių ir daržovių prekyba, tiek gatvėje vasaros sezono metu, tiek kioskeliuose. Kitos sritys, kur didelė pajamų dalis neapskaitoma – didmeninė ir mažmeninė prekyba gėlėmis, naudotų automobilių prekyba. O FNTT pernai atliko kratas grybų supirkimo įmonėse ir nustatė dvi grupuotes, kurios preliminariais duomenimis, nuslėpė iš viso apie 800 tūkst. Lt mokesčių.
Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipia dėmesį į „šešėlinę“ veiklą maitinimo sektoriuje ir mano, kad kovojant su šia problema reikėtų panaikinti išankstinius (nefiskalinius) kasos kvitus kavinėse ir restoranuose. „Labai dažnai klientai gavę tokią sąskaitą ir ją apmokėję, fiskalinio kvito niekada negauna. Ši idėja jau buvo svarstyta, tačiau, kaip ir visos priemonės nukreiptos prieš šešėlinę ekonomiką, susilaukė suinteresuotų grupuočių pasipriešinimo“, – primena N.Mačiulis.
Tarp ryškesnių “šešėlinio” verslo pavyzdžių N.Mačiulis mini ir neskaidriai bei netiksliai apskaitomą ir privataus, ir valstybinio miško naudojimą. Pasak jo, kai kurie medžio apdirbimo pramonės atstovai užsimena, kad iki trečdalio šalyje parduodamos medienos žaliavos gali būti parduodama be dokumentų ir nemokant jokių mokesčių.

Kovoti baudomis ydinga

Vis dėlto ekonomistai mano, kad kovoti su “šešėliniu” verslu – ypač smulkiajame ir vidutiniame verslo segmente, reikia ne baudomis ir reidais. „Prieš tai siūlyčiau keisti mokesčių sistemą, formuoti gyventojų paskatas nedalyvauti šešėlinėje veikloje, pavyzdžiui, taikant Gyventojų pajamų mokesčio lengvatas nuomojantiems būstą, ir supriešinti darbdavį su darbuotoju, kad nebūtų abiems naudinga slėpti mokesčius. Jei ir tuomet šešėlis nesumažėtų, imtis baudžiamųjų veiksmų“, – siūlo Ž.Mauricas.
Tokios pat nuomonės laikosi ir A.Paškevičius, tvirtindamas, kad teisingiausią kovos su šešėliu metodą nurodęs Austrijos ekonomistas Friedrichis Schneideris: “Mokesčių naštos sumažinimas, supaprastinant fiskalinę politiką bei verslo reguliavimą yra geriausia politinė priemonė mažinant šešėlinę ekonomiką.“

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. vizitor vizitor rašo:

    Rytoj 12 val renkamės prie Prezidentūros palaikyti Dariaus Kuolio akciją už Prezidentę, dirbančią tautai.

    Kaip ir kodėl FNTT pareigūnai užlipo ant VSD pareigūno Aido Mieželio grėblio, tą turi išsiaiškinti atsakingi asmenys. Kuolio liudijimu, šie pareigūnai neįtiko “valstybininkams’ nuo tada kai tyrė Pociūno bylą.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...