2011 Lapkričio 15

Per metus Baltarusija pasikeitė neatpažįstamai

veidas.lt


Baltarusijoje – rekordiniai infliacijos tempai, rekordinė valiutos devalvacija ir rekordinių permainų nuojauta.

Minsko priemiestyje gyvenanti Liudmila Isajeva visuomet gyveno taupiai: į darbą važinėjo visuomeniniu transportu, nes taip buvo pigiau nei automobiliu, per pietus valgydavo iš namų atsineštą maistą, nes sostinės kavinėse užkandžiauti atrodė tikra prabanga. Savo ketverių metų sūnui Aleksandrui ji pati numegzdavo megztinį – kam pirkti parduotuvėje?
Tačiau dabar moteris nebesupranta, kas yra brangiau, o kas pigiau, kada ji tikrai taupo, o kada kaip tik išlaidauja ir ar apskritai Baltarusijoje šiuo metu žodis „taupymas“ tebeturi kokią nors prasmę. Moteris teigia kone kasdien pašiurpstanti dėl kokios nors per naktį pabrangusios prekės, kuri dar vakar buvo įperkama, o šiandien jau tapo prabangos dalyku.
Liudmila teisi – Baltarusijoje permainos stulbinamos, o kainų kaita nebesuvokiama. Finansų krizė, kurią šalis vis dramatiškiau išgyvena nuo kovo, 65 proc. nuvertino nacionalinę valiutą, o infliacija (kainų didėjimas) per devynis mėnesius pasiekė net 75 proc.

Infliacija nebevaldoma

Prekių ir paslaugų brangimo pabaigos vis dar nematyti. Štai važiavimas traukiniais ir visuomeniniu transportu Minske nuo lapkričio 1-osios pabrango 36 proc., elektra gyventojams – 7 proc., šiluma – 9 proc. Branginančios paslaugas paskelbė ir didžiosios telekomunikacijų bendrovės.
Visa tai dėl to, kad nuo lapkričio pirmosios Finansų ministerija padidino akcizo tarifus įvairiausioms paslaugoms ir prekėms, pradedant degalais, baigiant alkoholiu ir mobiliojo ryšio paslaugomis. Pavyzdžiui, dyzelino akcizo mokesčiai padidėjo 2,9 proc., alaus ir alkoholio – vidutiniškai 30 proc. (priklauso nuo gėrimų stiprumo), o cigarečių – 8,5–12 proc. (priklauso nuo jų kainos).
„Vyriausybė prisipažino iki metų pabaigos norinti maksimaliai padidinti kainas, kad kitais metais jos taip smarkiai nekiltų. Taigi, įvertinus metų rezultatus, infliacija pasieks 100–110 proc.“, – prognozuoja nepriklausomas finansų ekspertas Sergejus Čalas.
Nuo spalio 20 dienos paskelbęs laisvą rublio kursą, tokią pat metinę infliaciją žada ir Baltarusijos nacionalinis bankas. Jo atstovai tikina, kad, spalį siekusi 10 proc., tokia pat infliacija turėtų likti ir lapkritį, ir gruodį.
Beje, brangsta ne tik akcizinės prekės – lygiai taip pat didėja maisto produktų, drabužių, pramoninių prekių kainos, ypač sparčiai brangsta importuojamos prekės ir produktai. L.Isajeva, kaip ir dauguma baltarusių, įprato gyventi šia diena, parduotuvėse ji lankosi rečiau, o pas tėvus į kaimą važiuoja dažniau, iš ten parsiveža daržovių ir vaisių – vis lengviau.

Skolinsis net iš Irano

Šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka, kaip įprasta, dievažijasi, kad krizė bus suvaldyta, ir net guodžia, esą kainos tuoj tuoj ims mažėti. Valdžia net žada, kad 2012-aisiais metinė infliacija tebus 20 proc. Tiesa, užmiršta pridurti, kad infliacija tokia bus, palyginti su beprotiškomis šių metų kainomis.
Šiuo metu Baltarusija desperatiškai ieško būdų, kaip sustabdyti šį riedėjimą žemyn. Didžiausia kaimyninės valstybės viltis – valiutinės paskolos, kurių reikia biudžeto skylėms užkaišioti. Priminsime, kad, TVF vertinimu, metų pabaigoje Baltarusijos einamosios sąskaitos deficitas sieks 8,9 proc. Tačiau Baltarusija beveik neturi galimybių pritraukti lėšų atviroje rinkoje užsienyje, pavyzdžiui, išleisdama obligacijas. Pernai valstybė pirmą kartą užsienyje išplatino obligacijų už 600 mln. dolerių, bet nuo tada jos ekonomikos padėtis smarkiai pablogėjo. Tad Baltarusijos vadovai ketina kreiptis ir į įvairius fondus, ir į kai kurių šalių vyriausybes visame pasaulyje.
Priminsime, kad 440 mln. dolerių spalį Baltarusija gavo kaip dalį Antikrizinio fondo EurAzES paskolos, dėl kurios Minskas su Rusija ir kitomis Sandraugos narėmis susitarė dar pirmąjį šių metų pusmetį.
Maždaug 7 mlrd. dolerių Baltarusija ketina paprašyti ir Tarptautinio valiutos fondo. Na, o Baltarusijos vicepremjeras Anatolijus Tozikas pranešė, kad šalis siekia gauti naują 3 mlrd. dolerių paskolą iš Kinijos, kuri būtų panaudota ne tik infrastruktūros projektams, bet ir Astravo atominės elektrinės statybai. „Mes apsisprendėme dėl projektų, kurie bus finansuojami pagal šią paskolą, ir siūlome lėšas skirti nacionalinei palydovinio ryšio sistemai sukurti, aukštos įtampos linijoms atominei elektrinei statyti, automobilių keliams tiesti, Minsko nacionaliniam oro uostui modernizuoti“, – vardija A.Tozikas.
Beje, tartis su Kinija dėl didžiulių sumų Baltarusijai sekasi gana neblogai. Nors TVF ar Europos Sąjungos kreditoriai Baltarusiją laiko labai rizikinga skolininke, Azijoje vertinimo kriterijai kitokie. Kinijos požiūriu, Baltarusija – ypač greitai auganti ekonomika, kuriai jau ne kartą sėkmingai buvo suteikta paskolų. Pavyzdžiui, pirmąjį 2011 m. pusmetį Kinija Baltarusijai skyrė lengvatinę milijardo dolerių paskolą.
Šios kreditorės požiūriu, Baltarusijos pranašumas – sparčiai augantis BVP, kurio didžiulė infliacija beveik nepaveikė. Štai to paties TVF duomenimis, Baltarusijos ekonomikos augimas šiemet sieks 5 proc. ir bus vienas didžiausių pasaulyje. Tiesa, augimas artėjant metų pabaigai sparčiai lėtėja, mat per pirmus devynis šių metų mėnesius Baltarusijos BVP išaugo 7,9 proc., o lapkritį bei gruodį jis bus jau gerokai mažesnis. Vyriausybė prognozuoja, kad pesimistinio scenarijaus atveju per paskutinius du metų mėnesius BVP ūgtelės 1–3 proc., optimistiniu atveju – iki 6 proc. 2012 m. žadamas dar mažesnis BVP augimas, kuris, TVF ekspertų nuomone, tik šiek tiek viršys 1 proc. Bet Kinijai ir to pakanka.
Nesipurto Baltarusijos ir Iranas. Pasak Baltarusijos nacionalinio banko valdybos pirmininkės Nadeždos Jermakovos, beveik neabejojama, kad iš šios šalies Baltarusijos vyriausybė gaus per 400 mln. dolerių paskolą, tačiau nei kam pinigai bus naudojami, nei kokiomis sąlygomis ši paskola bus suteikta, kol kas neatskleidžiama.

Odė privačiam sektoriui
Prie didžiausių pokyčių Baltarusijoje galima priskirti privataus sektoriaus išaukštinimą. Mat, nukentėjusi nuo finansų krizės, Baltarusijos valdžia pagaliau pripažino privatų sektorių „vieninteliu galimu varikliu“, tad ketina iš naujo apsvarstyti valstybės nuosavybe pagrįstą ekonomikos modelį ir galbūt ryžtis jį iš esmės pakeisti.
„Iki šiol Baltarusija vystėsi daugiausia dėl galingo pramonės sektoriaus. Mes nesiekėme didinti privataus ekonomikos sektoriaus, nes tam nebuvo būtinybės – ekonomikos augimo tempai ir taip buvo gana dideli“, – per vyriausybės posėdį prabilo šalies ekonomikos ministras Nikolajus Snopkovas.
Jo teigimu, pasikeitus situacijai, galima keisti ir požiūrį į privataus sektoriaus didinimą. „Dabartinį ekonomikos modelį būtina keisti. Vienintelis galimas galingas variklis dabar – privatus sektorius“, – pripažino ministras, paaiškindamas, kad Baltarusija ketina plėsti smulkųjį ir vidutinį verslą.
Beje, prezidentas A.Lukašenka pats tokių žodžių tarti vis dar nesiryžta. Matyt, nelengva pripažinti, kad valstybė kryps visai kita linkme, nei jis aiškino vos prieš kelis mėnesius, Baltarusijos tvarką vadindamas „pasiteisinusiu rinkos socializmu“. Juk nepraėjo nė pusmetis nuo tada, kai gegužę jis paskelbė, esą Baltarusijai pavyko išsilaikyti vien dėl galingo valstybės sektoriaus. „Nesakau, kad esu prieš privatų sektorių. Bet aš už tokią privačią nuosavybę, kurią žmogus sukuria pats, o ne nusiperka iš valstybės“, – tuomet pamokomu tonu dėstė „batiuška“ (tėveliu) dažnai vadinamas Baltarusijos diktatorius.
„Rinkos socializmas tinkamas ne visomis aplinkybėmis. Baltarusijos laukia dideli pokyčiai. Dideli pokyčiai laukia mūsų visų“, – dideles ir galbūt net lemiamas naujoves pranašauja Baltarusijos finansų ministerijos atstovai.

Baltarusijos ekonomika
2010 m.    2011 m.
Oficialus BVP augimas    7,6 proc.    5 proc.
Infliacija    9,9 proc.    110 proc.*
Einamosios sąskaitos deficitas    15,9 proc. BVP    8,9 proc. BVP
* prognozė
Šaltinis: „Reuters“, TVF

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Agnieska Agnieska rašo:

    Koks nemoksa siame zurnale (straipsniu pabaigoje) sudarineja lenteles? Akis galima issinarinti!Septintokas per pusdieni Jus ismokytu, kaip turi atrodyti tvarkingai lenteleje pateikiami duomenys. Liaukites kaskart nemoksiskuma demonstruoti. Geda!


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...