2012 Balandžio 01

Per jūros bangas – baidare

veidas.lt


Ką norėjo įrodyti Lietuvos keliautojai, pasiryžę baidarėmis įveikti tūkstantį kilometrų nuo Vilniaus iki Talino ar užsibrėžę tikslą perplaukti Baltijos jūrą?

Mėgstantiems gamtą ir aštresnius pojūčius plaukimas baidarėmis Lietuvos upėmis – gana įprastas laisvalaikio leidimo būdas, tačiau taip keliauti, pasirodo, galima ne vieną šimtą kilometrų. Tai įrodė trys klaipėdiečiai prieš pora metų perplaukę Baltijos jūrą ir per keturias paras įveikę daugiau kaip tris šimtus kilometrų.
Paulius Paulionis, Marius Norvaišas ir Domantas Laukevičius plaukti baidarėmis iki Švedijos nusprendė norėdami pagerbti P.Paulionio tėvą, kuris 1995 m. perplaukė Baltijos jūrą su valtele, tačiau netoli Lietuvos krantų žuvo. Žygį jie taip pat skyrė lietuvių keliautojams anksčiau įveikusiems Baltiją – Vidmantui Urbonui,Vytautui Žaliui, Audriui Skurvydui ir kitiems.
Prieš septynerius metus kilusią mintį vaikinai bandė įgyvendinti 2009 m., norėdami tokiu būdu paminėti dar ir Lietuvos vardo tūkstantmetį. Deja, tąkart kelionę teko nutraukti net neįpusėjus. Mat prasidėjo audra, o bangos siekė apie keturis metrus. Nors vyrai irklavo net ir esant dideliam bangavimui, tačiau juos lydinčios jachtos kapitonas nenorėdamas rizikuoti keliautojų gyvybėmis ir matydamas, kad bangos vis didėja, be to, artinasi naktis, liepė žygį nutraukti. „Fiziškai buvome gerai pasiruošę, todėl apmaudu, kad nepavyko. Grįžę į krantą du mėnesius tarpusavyje visai nebendravome, nes jautėmės nusivylę. Vis dėlto, džiaugiuosi, kad kapitonas taip nusprendė, nes neturėjome tinkamos įrangos ir aprangos. Naktį mūsų kelionė galėjo baigtis tragiškai“, – nepavykusį žygį prisimena M.Norvaišas.

Pasaulis susitraukė iki bangos ir kompaso

Tiesa, nesėkmė užkietėjusių keliautojų neatbaidė nuo minties perplaukti baidarėmis Baltijos jūrą. Užgniaužę nuoskaudas ir apmaudą, kad nepavyko pergudrauti gamtos stichijos, klaipėdiečiai pradėjo ruoštis antram žygiui. „Vienas komandos draugas dėl šeimyninių priežasčių atsisakė dar kartą plaukti, tačiau prisijungė dvidešimtmetis studentas Domantas. Atsidūrus vidury jūros komanda labai svarbi, tad su bet kuo negalėtum dalyvauti tokiam žygyje“, – dėsto Marius.
Be to, šį kartą jie geriau pasiruošė kelionei. Atidžiai išstudijavo orų prognozes, jau susiruošę žygiui dar beveik savaitę laukė kol, meteorologai praneš, kad artimiausiomis paromis neturėtų kilti audra ir nepūs stiprus vėjas. Taip pat nusipirko ilgesnes ir lengvesnes baidares su integruotais kompasais, apsirūpino specialia įranga, nuo šalčio saugančiais ir vandens nepraleidžiančiais kostiumais, navigacijomis, turėjo geresnius irklus. Visai tai klaipėdiečiams kainavo 52 tūkst. Lt.
Be to, jie įdėjo ir daug pastangų, kad tinkamai pasiruoštų fiziškai. Marius devynis mėnesius kasdien treniravosi baseine, kūną stiprino sporto salėje ir kartą per savaitę žaidė tenisą. Taip pat visi daug treniravosi jūroje. „Ilgiau nei pusę metų be darbo ir treniruočių nieko nemačiau, tačiau turėjau tikslą, todėl nebuvo labai sunku“, – teigia 33-erių metų vyras.
Taigi vardan ko klaipėdiečiai taip stengėsi ir suvokdami, kad rizikuoja gyvybėmis nėrė į Baltijos bangas? „Antrą kelionės dieną pagalvojau, ką aš čia veikiu? Pasaulis sumažėjęs iki bangos ir kompaso – nieko daugiau aplinkui nematau. Klaipėdoje draugai linksminasi džiazo festivalyje, o aš sėdžiu nutirpusiais kojų pirštais ir geliančiu kūnu. Tačiau jausmas, kai žinai, kad judi link tikslo labai malonus ir atperka visus sunkumus“, – atskleidžia Marius.
Jis sako, kad sau nieko nenorėjęs įrodyti, nesiekė ir pasitikrinti savo fizinių galimybių. Tiesiog norėjo parodyti, kad lietuviai iki galo neišnaudoja Baltijos ir visai be reikalo neplaukioja jūra baidarėmis.
Po tragiškos tėvo žūties Paulius buvo prižadėjęs mamai, kad niekada neplauks per jūrą su baidare, tačiau norėjo pagerbti tėvo atminimą. O Domantas stengiasi išbandyti kuo daugiau ir įvairesnių ekstremalių pramogų.

Baidare – iš Vilniaus į Taliną

Nors visi trys vaikinai aistra baidarėm užsikrėtė dar vaikystėje ir yra išbandę daugelį ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių upių, tačiau plaukiant per Baltiją susidūrė su dar nepatirtais iššūkiais. Jiems grėsė dehidratacija, galėjo sušalti, išsekti fiziškai ir apsiversti, o esant dideliam bangavimui atversti baidarę sudėtinga. Be to, oras gerokai pakoregavo kelionę. 210 km ruožą iki Gotlando salos klaipėdiečiai tikėjosi įveikti per dvi paras ir pailsėję dar per 24 valandas nuplaukti likusią kelio dalį iki Švedijos. Tačiau per dvi dienas pavyko nuirkluoti tik pusę maršruto. „Pasikeitė vėjas, paskui prasidėjo stiprus bangavimas, pritrūkom vandens, tad antrą naktį praleidome mus lydinčioje jachtoje. Likus vos 30 kilometrų iki Gotlando vėl kilo audra, viena baidarė apsivertė, todėl laukti kol nurims bangavimas taip pat teko jachtoje“, – prisimena M.Norvaišas.
Vis dėlto nemalonumai neatbaidė vaikinų nuo kelionių jūra. Šią vasarą Marius su Domantu planuoja išbandyti kitą ilgą maršrutą – iš Vilniaus baidarėmis nuplaukti iki Talino. Šią atkarpą prieš trejus metus baidare jau įveikė kėdainietis Darius Plėštys. 500 km Lietuvos bei Latvijos upėmis ir dar tiek pat jūra iki Talino Darius mėnesį plaukė norėdamas netradiciškai paminėti Baltijos kelio dvidešimtmetį. Be to, siekė parodyti, kad kaimynines šalis galima aplankyti ir tokiu būdu. „Daug kas sakė, kad neįmanoma baidare įveikti tūkstančio kilometrų. Pakeliui sutikti laivų kapitonai nesuvokdavo, kaip galima jūra plaukti baidare, juokėsi, kad su saulėgrąžos lukštu iriuosi. Žvejai Latvijoje, paskui ir estai negalėjo patikėti, kad tokį atstumą atplaukiau su baidare“, – žmonių reakcijas prisimena Darius.
Šiandien 36-erių vyrui malonu prisiminti ir svetingą mūsų kaimynų sutikimą. Estijoje jam nei karto neteko nakvoti palapinėje, nes pamatę jo baidarę ir sužinoję kelionės tikslą visi sutikti žmonės kvietė pernakvoti jų namuose, o kai kurie net ir pirtį užkurdavo. Užtat kai plaukė Lietuvos upėmis, prieš norėdamas krante įsikurti stovyklavietę pirmiausia turėdavo iškuopti kalnus šiukšlių.
Darius tikina, kad kelionėje patyrė labai daug nuostabių įspūdžių, įsitikino, kad lietuviai visai be reikalo latvius ne visada gražiai vadina, o estams klijuoja lėtapėdžių etiketes, nes iš tiesų jie visi puikūs ir draugiški žmonės. Tačiau vyrui teko iškęsti nemažai ir nepatogumų. „Nors buvau visai šalia Saremo salų kranto, tačiau užėjo labai stiprus rūkas, tad dvi valandas irklavau nematydamas krantų, nežinodamas, kur plaukti. Irkluoti trukdė žvarbus vėjas, kelis kartu apvirtau. Kaip elgtis apvirtus jūroje neturėjau patirties, tačiau kelionėje sutiktas estas pamokė specialios irklavimo per bangas technikos, taip pat kaip atversti baidarę“, – pasakoja D.Plėštys.

Tūkstantį kilometrų įveikė su paprasčiausia baidare

Darius įsitikino, kad jūra yra neprognozuojama, čia visko gali atsitikti ir visų gresiančių pavojų numatyti neįmanoma. Tad norint pasiekti užsibrėžtą tikslą belieka rizikuoti. Beje, rizikuojant gautas adrenalino pliūpsnis vienas iš tokių kelionių malonumų.
„Kelionei ypatingai nesiruošiau, plaukiau paprasta dviviete baidare, be jokių patobulinimų. Tik sėdynes paminkštinau, kad nugaros netrintų ir kompasą pritvirtinau“, – kaip ruošėsi ekstremaliam žygiui atskleidžia keliautojas.
Kompanijos visai kelionei jis taip pat neieškojo. Didesnę dalį maršruto nuplaukė vienas, nes draugai su savo baidarėmis prisijungdavo tik keliom dienom. „Plaukti iki Talino daugiau niekas nesiryžo. Vieni negalėjo mėnesiui iš darbo išeiti, kiti galbūt neišdrįso rizikuoti“, – svarsto Darius.
Ir priduria, kad jam ši kelionė buvo puiki galimybė atitrūkti nuo kasdienybės. „Kad atsijungčiau nuo civilizacijos ir organizmas prisitaikytų gyventi kitu ritmu, reikėjo kelių dienų. O paskui tiesiog irkluoji ir mėgaujiesi gamta. Nebuvo nei dienos, kad irkluočiau sukandęs dantis, nes nesiekiau nei sau, nei kitiems kažką įrodyti. Man tai malonumas“, – tvirtina Darius.
Beje, kitos kelionės jūra maršrutą jis nusibraižė dar neatplaukęs iki Talino. „Noras neišblėso, jėgų taip pat yra. Trūksta tik patogesnės jūrinės baidarės ir vėl plauksiu“, – planais dalinasi D.Plėštys.
Jis sako, kad be baidarės neįsivaizduoja laisvalaikio. Mat tik plaukiant, vyro nuomone, galima patirti tiek įvairiausių įspūdžių, iš arti stebėti gamtą, matyti kaip ji keičiasi.
M.Norvaišas pabrėžia, kad kartu su draugais perplaukęs Baltiją, jos nenugalėjo ir neįveikė gamtos stichijų. Tikslą klaipėdiečiams pavyko pasiekti tik todėl, kad susidraugavo su jūra. „Po tokios kelionės visos problemos, kurios iškyla gyvenime, sprendžiasi labai lengvai ir paprastai, atsakymai tarsi savaime ateina“, – apibendrina M.Norvaišas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...