Planuojamas pensinio amžiaus ilginimas – neišvengiamas procesas sparčiai senstant visuomenei ir ilgėjant gyvenimo trukmei. Vis dėlto, pasak “Swedbank” Asmeninių finansų instituto specialistų, sprendimas tai daryti valstybei ką tik išgyvenus didžiulę recesiją, gali privesti prie smarkaus daugelio labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių didėjimo, žinoma, nė kiek nenaudingo ir šalies ūkiui.

Jei patvirtins Seimas, Vyriausybės siūlymas, pagal kurį moterų išėjimas į pensiją būtų kasmet atidedamas po 4 mėnesius, o vyrų – po 2 mėnesius, kol pasieks 65 metų ribą, turėtų įsigalioti nuo 2012 m. “Daugelio dirbančiųjų darbo užmokestis yra didesnis nei pensija, kurią jie gautų. Tai leidžia ilgesnį laiką palaikyti aukštesnę gyvenimo kokybę. Vis dėlto sunku tikėtis, kad šalies ekonomika, o tuo pačiu ir jos gyventojų finansinė padėtis per likusius pusantrų metų pagerės tiek, kad tokio sprendimo įgyvendinimas neturėtų neigiamos įtakos didelės visuomenės dalies situacijai: pradedant, žinoma, jau visai arti pensinio amžiaus ribos atsidūrusiais asmenimis ir baigiant jaunimu,” – sakė “Swedbank” Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Ekspertė pabrėžė, kad susirasti darbą priešpensinio amžiaus žmonėms, ypač nekvalifikuotiems, labai sudėtinga visais ekonominiais laikotarpiais. Tad prailgintas pensinis amžius, įvertinus šiandieninį nedarbo mastą Lietuvoje, gali lemti, kad šie asmenys susidurs su dar didesniais sunkumais bandydami įsidarbinti. Be to, tokiu būdu padidėjusi konkurencija labiau apsunkins ir jaunimo padėtį darbo rinkoje.

“Šis ir kiti gyventojams naudos neatnešantys pakeitimai, tokie kaip pervedimų į antrosios pakopos pensijų fondus mažinimas ar socialinių išmokų reforma, ne tik stiprina gyventojų nepasitikėjimą ir socialinę įtampą, bet ir didina jautriausių socialinių grupių atskirtį, – atsižvelgti į jau dabar egzistuojančias problemas siūlė O. Bložienė. – Turime būti pasiruošę tvarkytis su kylančiomis grėsmėmis. Pavyzdžiui, pensinio amžiaus ilginimas dėl galimai augsiančio nedarbo gali pareikalauti daugiau lėšų skirti kitoms socialinėms išmokoms.”

“Swedbank” Asmeninių finansų instituto pastebėjimu, tai, kad daugelyje Europos šalių pensijos jau dabar mokamos tik nuo 65 metų, dar nereiškia, kad galime laisvai su jomis lygintis, mat dirbančiųjų pajamos, pensijos dydis, galiausiai – sveikatos apsaugos sistemos ypatumai įvairiose šalyse gerokai skiriasi. Planuojama, jog lietuviai 65-erių į pensiją išeis po 16-17 metų, tad šiek tiek laiko turime. Per jį vertėtų užtikrinti lankstaus pasitraukimo anksčiau laiko galimybes, galbūt apsvarstyti ir kai kuriose Europos šalyse taikomos sistemos, kuomet pensijos amžius diferencijuojamas pagal profesiją, jos sudėtingumą ar nepalankias sąlygas sistemos, privalumus ir trūkumus.

“Svarbiausia, kad pensinio amžiaus ilginimas netaptų dar vienu bandymu rasti stebuklingą biudžeto skylių kamšymo įrankį. Tai turi būti ilgalaikių reformų, kurias turime įgyvendinti, dalis, vykdoma įvertinus tokio sprendimo efektą įvairioms socialinėms grupėms bei numačius, kaip bus išlaikoma bent dabar esama gyventojų gyvenimo kokybė,” – apibendrino O. Bložienė.

Priminsime, kad vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą 2010 m. balandžio mėn. buvo 764,6 Lt per mėnesį. Moterų senatvės pensijos amžius šiuo metu yra 60 m., vyrų – 62 metai ir 6 mėnesiai.