2010 Rugsėjo 30

Kainos

Pažaboti kylančias kainas gali tik didesnė konkurencija

veidas.lt

Kylančios maisto kainos vien parduotuvėmis neapsiribos. Kai kurios kavinės ir restoranai jau pabrangino patiekalus, kiti tai ketina daryti artimiausiu metu. Ekonomistų nuomone, vienintelis būdas pažaboti kainų šuolį – mažinti maisto sektoriuje susidariusią koncentraciją ir didinti konkurenciją.

Vasaros pabaigoje pasklidusi žinia apie pabrangusius grūdus sukėlė maisto kainų kilimo laviną, kuri nė nežada sustoti. Parduotuvėse vienas po kito ėmė brangti daugelis produktų, o netrukus patiekalų kainas ims didinti ir kavinės bei restoranai.

“Kainos turės keistis ir restoranuose, nes maisto produktų kainų pokytis labai didžiulis – brangsta viskas ir labai greitai. Dalį sąnaudų prisiimsime ant savo pečių, bet dalį turėsime perkelti vartotojui, nes, mūsų skaičiavimais, per metus šis produktų brangimas mums atsieis iki 3 mln. Lt”, – prognozavo “Vičiūnų restoranų” grupės, valdančios 28 restoranus, direktorius ir valdybos pirmininkas Gediminas Balnis.

Kavinių tinklo “Fortas” atstovai taip pat neatmeta galimybės kelti kainas. “Kitą mėnesį nedidelis kainų pakėlimas galimas, bet bandysime tartis su tiekėjais, kad bendrai amortizuotume tą maisto produktų kainų didėjimą, nes dabar ne laikas jas kelti”, – informavo “Fortas” rinkodaros vadovas Kęstutis Markevičiaus.

Per artimiausią mėnesį patiekalų kainos restoranuose turėtų pabrangti apie 10–15 proc. Be to, restoranai ir kavinės ketina taikyti mažiau akcijų ir nuolaidų. O kai kuriuose kavinių tinkluose, pavyzdžiui, “Čili”, dalies patiekalų kainos jau pakilo.

Restoranai iš daugelio tiekėjų sulaukė įspėjimų apie brangstančią produkciją, bet labiausiai brangs miltai (iki 30 proc.) ir bulvės (iki 40 proc.). Dėl šios priežasties pakils lietuvių mėgstamiausių patiekalų – picų ir cepelinų kainos. Restoranų atstovai informavo, kad pieno ir jo produktų tiekėjai kainas bando kelti apie 10 proc., vaisių apie 20 proc., kiaušinių – 12–15 proc., morkų ir kopūstų – 10–15 proc. Beje, lietuviškos daržovės šiemet smarkiai brangsta dėl to, kad didžioji jų dalis iškeliaus į Rusiją, kurioje dėl prasto derliaus juntama didžiulė daržovių paklausa.

Kol kas nebrangsta tik mėsa. Mėsos perdirbėjų asociacijos tarybos pirmininkas Remigijus Petraitis pabrėžė, kad artimiausią mėnesį ar du realaus pagrindo mėsai brangti nėra, bet miltai sudaro didelę pašarų dalį, tad ateityje mėsos kaina reaguos į pasaulines grūdų kainas.

“Lietuva – maža rinka, todėl tiekėjai naudojasi padėtimi ir produktus brangina daug greičiau ir daugiau nei Europoje. Mums tiekėjai miltų kainas pakėlė 30 proc., bet pasitikrinome, kad Europoje miltai brango mažiau”, – į įtartinus Lietuvos gamintojų veiksmus atkreipė dėmesį G.Balnis. Tokia neteisybė “Vičiūnų restoranų” grupę privertė pradėti miltų tiekėjų žvalgytis užsienyje.

Kaip pažaboti kylančias kainas

Manančiųjų, kad maistas Lietuvoje pabrango anksčiau, nei tam atsirado pagrindo, kasdien daugėja. Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Jonas Čičinskas atkreipia dėmesį, kad duona brango, bet degtinės, kuri taip pat gaminama iš grūdų, kainos nesikeitė. “Degtindariai nedrįsta didinti kainų, nes toks žingsnis gali sumažinti jų apyvartą.

Žmonės turi degtinės alternatyvų, o duoną, net jeigu ją pabranginsi, gyventojai vis tiek pirks”, – pabrėžė J.Čičinskas.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius piktinasi, kad duona ėmė brangti tada, kai jai kepti dar buvo naudojami seni grūdai, ir atkreipia dėmesį, kad net tuomet, kai grūdų supirkimo kainos Lietuvoje krito, duona vis tiek brango.Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto skaičiavimais, per dvejus metus išaugo būtent perdirbėjų ir prekybininkų gaunama dalis už parduodamus duonos bei pieno produktus. Vadinasi, būtent jų grandys ir lėmė brangimą.

Čia kyla klausimas, ar valstybė turi galimybių pažaboti kainų šuolį. Štai Rusijoje kainų kontrolė – valstybės rankose, tad valdžia stengiasi daryti įtaką net dėl objektyvių priežasčių galimam brangimui. Norėdama užkirsti kelią kainoms kilti dėl šiemet itin prasto derliaus, Rusijos valdžia rugpjūtį įvedė grūdų eksporto draudimą.

Tuo tarpu laisvojoje Europos Sąjungos rinkoje svertų, kaip pažaboti galbūt ir ne visai pagrįstai didėjančias kainas, nėra daug. Svarbiausias jų – skatinti konkurenciją. Didžiausia Lietuvos bėda, kad daugumoje sektorių susidariusi koncentracija ir veikia per mažai rinkos dalyvių: pieno perdirbimo rinką pasidaliję keturi stambūs žaidėjai, duonos kepimo pramonėje 70 proc. rinkos užima dvi įmonės – “Vilniaus duona” ir “Fazer Gardėsis”, o mažmeninės prekybos sektoriuje karaliauja keturi didieji prekybos tinklai. Maisto pramonės konkurencijos negali padidinti net užsienio gamintojai, nes Lietuvos vartotojai pirmenybę teikia lietuviškiems maisto produktams.

Ekonomisto J.Čičinsko manymu, būtent dėl to, kad nėra stiprios konkurencijos, Lietuvos perdirbėjai ir prekybininkai, žinodami, jog naujojo derliaus grūdai bus brangesni, matė progą užsidirbti ir anksčiau kilstelėjo kainas. “Taip elgtis rizikinga, kai daug gamintojų ir visi kovoja dėl didesnės rinkos dalies. O kai mažai gamintojų, jų veiksmai vieningesni, jie stebi vienas kitą ir gali didinti kainas be jokio susitarimo”, – aiškina J.Čičinskas.

Veiksmingiausiai konkurenciją galėtų užtikrinti smulkusis verslas, tačiau būtent jis sunkiausiai pakelia dabartinės Vyriausybės uždėtus mokesčius. Kita vertus, smulkųjį verslą galima paskatinti ir kitais būdais, pavyzdžiui, įpareigojimais, kad tiekėjai ar prekybos centrai nedelstų atsiskaityti. Seimo Ekonomikos komitetas praėjusią savaitę pritarė Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo pakeitimo projektui, pagal kurį tiek perdirbėjai, tiek mažmenininkai su žemdirbiais turės atsiskaityti per 30 dienų, priešingu atveju mokės delspinigius. Tokia praktika, kad su smulkiaisiais verslininkais būtų atsiskaitoma laiku, galėtų plėstis ir į kitas sritis. Stabilias pajamas gaunantys verslininkai būtų veiklūs ir pajėgūs konkuruoti rinkoje.

Žemės ūkio ministras K.Starkevičius priduria, kad Lietuvoje reikėtų labiau plėsti smulkius tiesioginės prekybos būdus – tokius kaip sunkmečiu pasirodę pieno automatai. “Duonos sektoriuje reikia kažko panašaus – laisvų prekybininkų, kuriems neturėtų įtakos nei kepėjų grandinė, nei pardavimo centrai, nes produkcijai patekus į prekybos tinklą kainos suvienodėja”, – “Veidui” tvirtino ministras. Nors K.Starkevičius pridūrė, kad tokį verslą būtų galima skatinti teikiant jam paramą, konkrečių Vyriausybės žingsnių, kuriais būtų didinama konkurencija maisto pramonėje, nematyti.

Koncentracija maisto pramonėje neigiamai atsiliepia visai ekonomikai, nes pagrindiniai maisto produktai mažiau jautrūs branginimui – vartotojas vis tiek priverstas juos pirkti, tad jam lieka mažiau pinigų kitiems produktams ir paslaugoms įsigyti.

Konkurencijos tarybos sprendimai – pavėluoti

Svarbu ne tik skatinti konkurenciją, bet ir ją sergėti. “Vienintelis legalus svertas kovoti su nepagrįstu kainų kėlimu yra Konkurencijos tarybos įtarimai, kad pažeidžiamas antimonopolinis įstatymas ir konkurencija”, – mano J.Čičinskas.

Tiesa, dėl šio sverto efektyvumo kyla abejonių. Seimo narė socialdemokratė Birutė Vėsaitė mano, kad Konkurencijos taryba veikia nepakankamai aktyviai. “Antkainių reguliuoti laisvojoje rinkoje negalime, užsitrauktume ir Europos Komisijos sankcijų. Tik viešumas ir efektyviai bei greitai dirbanti Konkurencijos taryba gali pažaboti kainų augimą. Deja, Konkurencijos taryba veikia nepakankamai, nes kol niekas nepajudino maisto brangimo klausimo, ji pati nieko nedarė ir netyrė. Be to, kol ši taryba išnagrinėja klausimą, kol kreipiasi į teismą ir priimamas sprendimas, sulaukiame naujo kainų šuolio”, – kritikavo parlamentarė.

J.Čičinskas taip pat abejoja, kad Konkurencijos tarybos sprendimai galėtų padėti sumažinti šiuo metu padidėjusias kainas. “Šis kainų kilimas – laikinas grobuoniškumo pasireiškimas. Tačiau iš tiesų grūdai šį sezoną bus brangesni, nes supirkimo kainos didėja visame pasaulyje. Nepagrįstas pabrangimas truks porą mėnesių, po to iš tiesų reikės kelti kainas ir produktai nebeatpigs”, – galimą scenarijų piešė J.Čičinskas.

Neveiksmingą valstybės kovą su monopolijomis ir oligopolijomis mato ir akademikas Mykolo Romerio universiteto prof. Antanas Buračas. Jis primena, su kokia baime didieji pieno perdirbėjai pasitiko žinią apie stambių ūkininkų statomą naują pieno perdirbimo gamyklą. “Kiek skleidžiama demagogijos, esą tą gamyklą turės išlaikyti valstybė, neva ji suris ES paramą. Tačiau stambieji pieno perdirbėjai sūrius į užsienį eksportuoja daug mažesnėmis kainomis, negu juos parduoda Lietuvoje. Valstybė turėtų kovoti su vidaus vartotojų skriaudikais, bet kova vyksta labai vangiai. Lietuvoje silpnos vartotojų teises ginančios organizacijos”, – apgailestauja akademikas.

Kaip dar vieną priemonę, galinčią padėti kovoti su didėjančiomis kainomis, Seimo narė B.Vėsaitė mato PVM mokesčio lengvatas kai kurioms maisto prekėms. Gamintojams gerokai sumažinus mokesčių naštą, maisto produktai turėtų atpigti.

O galbūt išeitis būtų valstybinė kepykla, kuri parduotų produkciją sąžiningomis kainomis? Tačiau J.Čičinskas primena valstybinio banko idėją, kuri taip ir nebuvo įgyvendinta. “Steigti valstybinę įmonę – ne išeitis, nes tai būtų privilegijuota, valstybės apsaugota įmonė, kuri po truputį slystų į piktnaudžiavimą. Tai būtų blogas precedentas, kuris plistų į kitas sritis. Tai ne išeitis, tiesiog valstybė turi persekioti monopolizmo apraiškų turinčius reiškinius ir skatinti žmones steigti naujus verslus”, – apibendrino J.Čičinskas.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...