Jau keletą metų iš eilės Lietuva atsiduria tarp valstybių, kuriose fiksuojama daugiausiai patyčių: juk būtent mūsų šalyje gyvena didžiausias procentas mergaičių, patiriančių patyčias, o lietuviai berniukai sulaukia vos dešimtadaliu procento mažiau užgauliojimų ir patyčių nei turkai, iš kurių tyčiojamasi daugiausiai.
Beje, nors manoma, kad patyčios labiausiai paplitusios tarp vaikų, gana daug jų pasitaiko ir kitose amžiaus grupėse. Tyrimų duomenimis, daugiau nei 70 proc. aukštųjų mokyklų studentų yra matę tyčiojimosi atvejų, o beveik 50 proc. girdėjo, kaip dėstytojai tyčiojasi iš studentų. Pastebėta, kad nėra nė vienos socialinės grupės, apie kurias studentai nebūtų girdėję pašaipių replikų.
Negana to, patyčios stulbinamu greičiu keliasi į internetą. Projekto „Vaikų linija“ koordinatorės Marinos Mažionienės teigimu, dažniausiai tiek virtualios, tiek realios patyčios vyksta lygia greta: „Virtualioje erdvėje žmonės paprastai elgiasi ryžtingiau, bjauriau ir pasisako drąsiau negu realiame gyvenime. Viena pagrindinių to priežasčių yra galimybė išlikti anonimiškam. Nemažai internautų vis dar mano, kad internete yra nematomi. Tokia iliuzija skatina žmogų daryti tai, ko jis nedarytų, jeigu būtų žinoma jo tapatybė, pavyzdžiui, kurstyti nesantaiką, išsakyti rasistines ar nacionalistines pažiūras, koneveikti savo bendraamžį ar net grasinti susidorojimu.“ Tačiau iš tiesų žmogus, netinkamai pasielgęs elektroninėje erdvėje, labai greitai gali būti susektas pagal IP adresą.
Svarbu žinoti, kad šiuo metu Lietuvoje užsienio valstybių pavyzdžiu vykdomos prevencinės programos. Jau mokyklose pasakojama, kaip apsaugoti save ir vaikus nuo virtualių patyčių. Dažniausiai patariama kontroliuoti tinklalapius, kuriuose lankosi vaikai, ir “prigąsdinti” juos, kad netinkamai pasielgę virtualioje erdvėje jie bus susekti ir nubausti. Beje, visiems pravartu žinoti, kad už šmeižtą, įžeidinėjimą, diskriminavimą bei kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etnines, religines ar kitokias žmonių grupes gresia ne tik baudos, bet ir laisvės apribojimas iki trejų metų.
R.Mažionienė pastebi, kad šiemet patyčių tiek realiame gyvenime, tiek internete mažiau nei ankstesniais metais, tačiau naujienų portalų komentaruose ir “Facebook” tinkle jų vis dar labai daug. Tad norint sumažinti tokių patyčių mastą informaciniuose portaluose Lietuvai galbūt derėtų pasekti Vokietijos pavyzdžiu: šioje valstybėje, siekiant mažinti patyčias komentaruose, internetinių laikraščių skaitytojai publikacijas komentuoti gali tik tuo atveju, jei yra prisiregistravę prie sistemos. Taip skatinama atsakomybė už komentarus.

Nusikaltimų, susijusių su informacinių sistemų saugumu
2012 m.    2013 m.
Užregistruota    Ištirta    Užregistruota    Ištirta
152    105    354    317

Elektroninių patyčių ypatumai

Patyčių paplitimas (proc.)
Elektroninių patyčių paplitimas (proc.)
Estija    43    14
Danija    25    12
Švedija    28    11
Čekija    26    8
Prancūzija    26    7
Belgija    19    6
Lietuva    19    5
Vokietija    16    5
Ispanija    16    4
Nyderlandai    14    4
Italija    11    2