2013 Balandžio 02

Patyčias mokyklose lemia ne vaikai, bet mokytojai

veidas.lt


Ką daryti, kad “Molotovo kokteiliu” tapusios maždaug pusė visų Lietuvos mokyklų vaikams taptų švietimo, o ne nebūties įstaiga?

Priešpaskutinę kovo savaitę Lietuvos mokyklos organizavo Savaitę be patyčių. Per ją iš gyvenimo dėl mokykloje patiriamų bendraamžių patyčių pasitraukė net du paaugliai. Ir taip jau kelinti metai iš eilės. Iš viso kasmet Lietuvoje nusižudo nuo vienos iki dviejų klasių vaikų. O švietimo klerkai ir vaikų teisių specialistai patyčias stabdo deklaracijomis bei lankstinukais.
Beveik pusė (46 proc.) iš 1525 apklaustų mokytojų, dalyvavusių vasarį atliktame smurto prieš vaikus tyrime, atvirai pripažįsta, kad jų mokyklose klesti emocinis, fizinis, seksualinis smurtas: tiek vaikų vienų prieš kitus, tiek suaugusiųjų prieš vaikus.
“Dėl emocinio ir fizinio smurto mokyklose pirmiausia kalti mokytojai, – be užuolankų sako Kauno jaunimo mokyklos psichologė bei Vyrų krizių centro direktorė Oksana Slapšienė. – Dalis įvairių asmeninių sunkumų turinčių mokytojų ateina į mokyklą tam, kad čia išspręstų savo psichologines problemas – išlietų nepasitenkinimą. Tad jie patys išsirenka auką iš mokinių. Jei mokytojas pasakys užuominą, kad konkretus vaikas klasei yra rakštis, toks vaikas iš karto taps bendraamžių patyčių objektu.”
Kad mokytojas gali užduoti toną patyčioms, sutinka ir Vilniaus privačios “Saulės” gimnazijos direktorė Irena Baranauskienė bei Šiaulių Gegužių progimnazijos direktorė Silvija Baranauskienė.
S.Baranauskienė pastebi, kad dalis pedagogų tik formaliai dalyvauja patyčių prevencijos programose. “Per savo vadybinę praktiką porą kartų teko rimtai kalbėtis su mokytojomis dėl nepagarbos, šaukimo ant vaikų. To pakako. Aš jų paklausiau, ar jos norėtų, kad šių statistinių vaikų vietoje būtų jų vaikai ir kitas mokytojas ant jų taip šauktų? Jos susimąstė, – dėsto S.Baranauskienė. – Pagaliau gal tas vaikelis nėra namie mylimas, jam stinga šilumos, užtat jis būna atšiaurus su mokytoju. Pedagogo pareiga jį “atšildyti”, o ne nusileisti iki vaiko lygio ir šaukti.”
Humanistinės pedagogikos asociacijos narė S.Baranauskienė sako pedagogams visuomet pateikianti analogijų. Tarkime, ar jie norėtų, kad patekę į ligoninę patirtų tokį patį gydytojų abejingumą, kokį jie rodo dažnam vaikui. “Kas iš to, kad visą pamoką vaikams kalbėsi apie atjautą, o pats vos baigęs pamoką išskubėsi namo ir nepamatysi verkiančio, nuskriausto vaiko”, – retoriškai klausia progimnazijos vadovė.

Vaikų perėjimas į kitas klases ar mokyklas rodo patyčių mastą

Labai dažnai, pasak O.Slapšienės, mokytojų nemalonę užsitraukia ir klasės auka tampa ne tik tėvų dėmesio stokojantys vaikai iš socialiai jautrių šeimų, kuriais tėvai nesirūpina, bet ir labai gabūs bei talentingi vaikai. Gabūs vaikai yra gerokai reiklesni, jie kelia per pamokas įvairius klausimus, teikia siūlymų, patys prašo kūrybingesnių užduočių, bet su tokiais vaikais geba dirbti mažuma mokytojų. Daugelis netalentingų mokytojų talentingus vaikus mėgina įvairiais būdais “nusodinti”, kad šie neardytų monotoniškos pamokos ritmo.
“Jei mokytojas bent kartą tokiam mokiniui pasakys, kad tu nežinai, ko nori, tau vis kažko nepakanka – viskas: “banga” nunešė mokytojo žodžius. Gabus vaikas taps patyčių auka”, – aiškina O.Slapšienė.
I.Baranauskienė pasakoja, kad į jos vadovaujamą privačią “Saulės” gimnaziją tėvai dažnai ateina vedini savo gerai besimokančiais gabiais vaikais ir prašo priimti būtent dėl tyčiojimosi savivaldybės mokykloje, esą jie moksliukai. “Pas mus mokymasis yra vertybė, todėl gerai besimokantys vaikai mūsų gimnazijoje yra didžiausi autoritetai, – teigia I.Baranauskienė. – Antra vertus, gabūs vaikai, patyrę patyčių ankstesnėje mokykloje, kartais patys linksta elgtis taip, kaip buvo elgiamasi su jais – ima ir nusikvatoja iš prasčiau besimokančio bendramokslio, kad jis pasakė “nesąmonę”, “nusišnekėjo”. Bet mūsų mokytojai yra gerai apmokyti, jie greitai pamato tokius dalykus ir įspėja vaikus vengti atviros kritikos, nes vėl gali būti blogai.”
Šiaulių Centro pradinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas Saulius Vilutis pastebi, kad tėvai, rinkdami vaikui mokymo įstaigą, pirmiausia turėtų atkreipti dėmesį į mokinių nubyrėjimą – kiek vaikų perėjo į kitas tos pačios mokyklos klases ar kitas mokyklas per ketverius metus: nuo pirmos iki ketvirtos ar nuo penktos iki aštuntos klasės. Mat, pasak S.Vilučio, vaikų migracija iš mokyklos į mokyklą yra pats geriausias patyčių masto indikatorius. “Ypač jei iš vienos klasės išėjo dešimt ar daugiau vaikų – viskas aišku, kokios to priežastys”, – nurodo patyręs pedagogas.
Daugelio kalbintų pašnekovų žodžiais, patyčios prasideda maždaug trečioje klasėje, o pats pikas – progimnazijoje, kai paauglius kankina hormonų audros ir jie nežino, kur išlieti energiją. Perėję į gimnaziją paaugliai aprimsta, mat ima prisibijoti gerokai už juos augalotesnių abiturientų.
“Toną patyčioms užduoda jau pradinės mokyklos mokytojas: kokias vertybes jis suformuos – taip vaikai ir elgsis, – įsitikinęs S.Vilutis. – Pradinės mokyklos pedagogas turi stengtis įdiegti vaikams, kad mokslas yra didžiulė vertybė, kaip ir didžiulė vertybė yra visų mūsų skirtumai. Mokytojas privalo kiekvieno vaiko skirtumą viešai pristatyti kaip didžiausią pranašumą, rodyti pagarbą vaikui dėl jo kitoniškumo, o ne menkinti jo kitokias savybes.”
S.Vilutis pasakoja, kad jie kiekvienais metais pavasarį rengia tėvams atvirų durų dienas, per kurias ne tik pasakojama, kaip ketverius metus bus mokomi jų vaikai, bet ir akcentuojama, jog didžiausi sunkumai prasidės trečioje klasėje, kai prasideda ankstyvoji paauglystė ir vaikai pradeda tyčiotis vieni iš kitų. “Prevencija – tėvų komanda. Bet čia vėl reikia mokytojo pastangų sutelkti tėvus, kad jie pažintų vieni kitus, bendrautų ir galėtų pasikalbėti ne tik formaliai, bet ir kaip sekėsi žvejyba ar kaip praleido savaitgalį. Tai matydami vaikai jaus didesnę pagarbą vieni kitiems, o jei prasidėtų patyčios, tėvams būtų lengviau aiškintis santykius.”

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-14-2013-m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (4)

  1. mama mama rašo:

    Jau seniai skaičiau toki teisinga ir taiklu staripsni. Labai ačiū Veidui, kad objektyviai aprašo problema ir dar tokiu naudingu patarimu duoda. Tik gaila kad musu pedagogu tarpe mylinčiu ir ugdančiu vaikus yra mažuma, labai gaila.

  2. Agne Agne rašo:

    Pazvelkime kiek placiau , nei klases ar mokyklos sienos . Kas yra tas smerkiamas mokytojas , ar jo atjautos nesulaukes mokinukas ? Mes visi , sios visuomenes pilieciai , NUOLAT esame apgaubti patyciu atmosferos. Jei nenori , kad tyciotusi is taves , niekada nesisaipyk is kito , ypac – silpnesnio. Isisamoninkime kadaise gaja fraze : ” gulincio nemusa” . Tai tik pirma pakopele. O siaip tai reiktu atgaivinti ir suaktualinti savokas SAVIGARBA , PAGARBA , GARBE. Tai butina kiekvienai bendruomenei.

  3. mama mama rašo:

    Ačiū už straipsnį. Deja, dažnai tėvai su mokykla nesusikalba…ką čia kalbėti, jei mokytoja pareiškia, kad su mokiniu neturi teisės kalbėtis, patyčios yra natūralu…, o mokyklos direktorius pagrasina , kad gali ir tavo vaiką barti,pasiūlo keisti mokyklą. Tėvams sakoma nesikišti, niekas neforminama, nes mokykla “gera”. Policija ir vaikų teisės “nemato” nusikaltimo sudėties ir niekas nėra baudžiamas, išskyrus tą vargšą, kuris skundžiasi.” Keliantis problemas” turi keisti mokyklą, nes patyčios tęsiasi jau ir iš mokytojų pusės.

    Kalbama apie mokytojų neetiškumą su mokiniais, rietenas mokytojų kolektyvuose.. Turi būti labai pasišventęs žmogus, kad norėtų dirbti mokykloje, kai net pedagoginio studentai skundžiasi, jog tenka kartu su siaubūnais studijuoti. Perdaug Lietuvoje mokytojų dabar, tai bent kokia atranka turėtų būti. Nesvarbu, kad į kai kurias specialybes stoti konkurso nėra. Baisu dėl vaikų, nes prisitaikinėja jie prie blogiukų, iš jų mokosi, bijo…Ką čia šeima, jei mokytojos pamokų metu kitas mokytojas kritikuoja…visiškas atsipalaidavimas ir nebaudžiamumas.

  4. medelis medelis rašo:

    Gal atsimerkit? O iš kur tie vaikai tokį elgesio modelį susikuria? Gal iš kosmoso? Ar ne laikas tėveliams pradėti savo vaikus mylėti ir mokyti elgesio, o ne užkrauti viską mokyklai. Beje, tai sovietinė svajonė – vaiką auklėja tik mokykla.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...