2012 Gruodžio 18

Pasninkas: dieta ar dvasinė praktika?

veidas.lt


Nors pasninkas jau kelis tūkstantmečius praktikuojamas įvairiose kultūrose ir religijose, labai nedaug šiandieninės visuomenės atstovų jo vis dar laikosi. Kodėl?

Artėjant didžiosioms krikščioniškoms šventėms Bažnyčia kviečia laikytis pasninko. Vis dėlto daugumai kyla klausimas – kodėl? Kokia pasninko prasmė?
„Esu pasninkavęs per didžiąsias šventes, tai yra Kūčių dieną ir Didįjį penktadienį. Nors Bažnyčia ragina ir siūlo pasninko laikytis kiekvieną penktadienį, mano patirtis nebuvo labai maloni. Gyvenu katalikiškoje aplinkoje, turiu daug katalikų draugų, tačiau pasninkas nėra aktuali ar populiari tema“, – prisipažįsta dvidešimt trejų metų Simonas Bendžius.
Nors pasninkas jau kelis tūkstantmečius praktikuojamas įvairiose kultūrose ir religijose, labai nedaug šiandieninės visuomenės atstovų jo vis dar laikosi. Ne kiekvienas prisimena reikiamomis dienomis susilaikyti nuo mėsos ir kitų riebių patiekalų ar tuo labiau praleisti dieną tik su duona ir vandeniu. Galų gale ir tokio pasninko prasmė jau yra nutolusi nuo šiuolaikinio žmogaus, kurį supanti aplinka kaip tik skatina kuo daugiau ir dažniau vartoti. „Jausmas, kai visą dieną nevalgai, nori, bet negali, nėra malonus, ir tikrai kyla klausimas, kam viso to reikia, ar tikrai Dievas nori, kad aš taip elgčiausi“, – svarsto S.Bendžius.

Pasninkas kaip dvasinė praktika

Beveik kiekviena religija pripažįsta pasninką kaip naudingą dvasinę praktiką ir turi savo nuostatas, kaip ir kada susilaikyti nuo maisto, gėrimų ar tokių dalykų, kaip rūkymas, tuščios kalbos, lytiniai santykiai, linksmybės ir pan. Pagal Lietuvos Vyskupų Konferencijos instrukciją dėl atgailos ir pasninko dienų katalikai Lietuvoje kviečiami atsisakyti mėsos ar tik kartą per dieną sočiai pavalgyti visais metų penktadieniais, Pelenų trečiadienį, Didįjį penktadienį ir Kūčių dieną.
Tokio pasninko tikslas nėra svorio metimas, kūno sveikata ar, atvirkščiai, savęs kankinimas. Esant tik kūniškiems tikslams pasninkas virsta tiesiog paprasčiausia dieta ar savo valios patikrinimu. Publicistas Tomas Viluckas įsitikinęs, kad pasninkas negali būti savitikslis ir turi turėti dvasinę prasmę. „Pasninkas visais laikais būdavo suprantamas kaip atgailos praktika. Žmogus, kaip Dievo kūrinys, susilaikydamas nuo maisto, gėrimo, pramogų, parodo Kūrėjui, kad šiuo metu nori būti tik su juo, atsigręžęs tik į jį. Tai individualus pasninko aspektas. Antras – socialinis aspektas. Kolektyviniu požiūriu mes gyvename nelygybės visuomenėse, kuriose dalis žmonių stokoja pačių pagrindinių, pamatinių medžiaginių gėrybių. Žmogus, susilaikydamas nuo maisto, tokiu būdu solidarizuojasi su tais, kuriems to maisto stinga. Tai, ko nesuvalgai, neišnaudoji, paaukoji tiems, kurie stokoja. Tada pasninkas įgauna savo tikrąją prasmę“, – komentuoja T.Viluckas.
Kaip sėkmingo pasninko pavyzdį Šv. Pranciškaus ir Šv. Bernardino vienuolyno gvardijonas ir parapijos vikaras brolis kun. Algirdas Malakauskis OFM pateikia Bernardinų bažnyčioje prieš kelerius metus vykdytą akciją, kurios metu vaikai buvo kviečiami suvalgyti mažiau saldumynų, o nesuvalgytus saldainius atnešti į Bažnyčią ir įmesti į specialią dėžutę. Advento pabaigoje visi surinkti saldumynai buvo padovanoti neturtingoms šeimoms ir jų vaikams. „Tai labai gražus gestas ir vaiko ugdymas kilnesniems dalykams, proga pamatyti, kad aš gyvenime galbūt galiu vienų arba kitų dalykų gauti, bet yra pasaulyje tokių vaikų, kurie tų dalykų gauti negali, ir čia yra mano pasidalijimas“, – aiškina dvasininkas.

Pasninko įtaka sveikatai

Nors religinis pasninkas praktikuojamas dėl dvasinių tikslų, negalima paneigti jo įtakos ir fizinei žmogaus sveikatai. Pasak klinikoje „Dietos sistema“ dirbančios gydytojos dietologės Kristinos Jasmontienės, mums tik į naudą, jei kartais apribojame ir ne kasdien valgome mėsą, dažniau renkamės žuvį, ribojame riebius pieno produktus, padažus, vengiame saldumynų. „Tai neprieštarauja sveikos mitybos principams ir taip valgyti reikėtų kasdien. Tokiai pasninko formai pritariu ir pati mielai tai darau“, – tvirtina gydytoja.
Vis dėlto kai kurios pasninko formos žmogaus organizmui ne tik nenaudingos, bet, atvirkščiai, gali būti net pavojingos. Pasak gydytojos dietologės Žanos Antonovos, gyvūninės kilmės maisto produktų atsisakymas yra normali ir sveika pasninko forma, tačiau ilgas badavimas arba valgymas tik kartą per dieną sukelia organizmui stresą.
„Jei ilgą laiką badaujama, organizme pradeda kauptis toksinės medžiagos, todėl įsitikinimas, kad badavimas yra kaip tik gerai – klaidingas. Pasninkauti negali žmonės, sergantys virškinamojo trakto ligomis. Pasninkavimas badaujant ar valgant tik kartą per dieną net ir sveikam žmogui gali išprovokuoti tam tikrus negalavimus. Kūčių dieną reikėtų valgyti lengviau nei įprasta, tačiau pati didžiausia klaida, kai žmogus visą dieną nevalgo, o vakare prisivalgo sočiai. Dėl to po įvairių švenčių kartais būna virškinamojo trakto ligų paūmėjimų ar naujų susirgimų“, – aiškina dietologė.
Jai pritaria ir K.Jasmontienė, kuri pasninkaujant pataria valgyti žuvies patiekalus, ankštinius produktus, grybus, daržoves ir vaisius – produktus ir patiekalus, kuriuos kas dieną renkamės per retai, o jie iš tiesų itin vertingi. „Taip valgant pasninkas bus sveikas ir sveikatai naudingas“, – aiškina dietologė.

Visą publikacijos tekstą skaitykite savaitraštyje “Veidas”, pirkite žurnalo elektroninę versiją http://www.veidas.lt/veidas-nr-51-2012m internete arba užsisakykite “iPad” planšetiniame kompiuteryje.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...