2010 Gruodžio 16

Spaudos aktualija

Paskolas būstui ima drąsiau

veidas.lt

Sumažėjus būsto kainoms, o ekonomikai pamažu atsigaunant, paskolas būstui žmonės ima kiek drąsiau, ketvirtadienį rašo “Lietuvos žinios”.

Nors, ekspertų teigimu, skolinimo būstui sąlygos vis dar ganėtinai griežtos, gyventojai jau nebesitiki tolesnio nekilnojamojo turto (NT) pigimo ir palengva ima pirkti būstą, taigi ir skolintis.

“Šiemet per 11 mėnesių paskolų būstui išduota penktadaliu daugiau nei pernai tuo pačiu metu”, – sakė “Swedbank” skolinimo gyventojams skyriaus vadovė Aida Budreikienė.

“Šiais metais fiksuojame būsto paskolų augimo tendenciją: pirmąjį metų ketvirtį suteikėme kiek daugiau nei 320, antrąjį – per 460, o trečiąjį – per 670 naujų būsto paskolų. Augimui įtakos turi sumažėjusios NT kainos, taip pat sumenkusios tarpbankinės palūkanų normos (Vilibor ir Euribor)”, – sakė SEB banko Produktų plėtros departamento direktorius Justinas Murauskas.

„Lietuvos žinios“ rašo:

Antai vienas didžiausių šalies bankų “Swedbank” pasiūlė naują būsto paskolų kainodarą, kuri, anot banko, suteikia galimybę išvengti netikėtų palūkanų normos pakilimų, įvedama šalies rizikos faktorių, kurie priklauso nuo šalies ekonominės padėtis. Tad blogėjant ekonominei situacijai būsto palūkanos augtų, o jai gerėjant – mažėtų be atskirų derybų su banku.

“Nordea Bank Lietuva” siūlo būsto kreditus su viršutine palūkanų normos riba, kai kylant palūkanoms kliento mokamos palūkanos nepakils aukščiau tam tikro fiksuoto lygio, be to, yra pasirengęs kredituoti iki 90 proc. būsto vertės.

“DnB NORD” banko siūloma būsto kredito programa “Pirmi namai” vilioja klientus, banko teigimu, išskirtinėmis sąlygomis, sudarydama galimybę be papildomo mokesčio bet kada grąžinti dalį kredito, o atsiradus problemų klientas gali per metus vieną mėnesį atidėti kredito dalies mokėjimą.

Ekspertai pastebi, kad bankai ėmė reklamuoti paskolas būstui, siekdami paskatinti žmones leisti juodai dienai sutaupytas lėšas. Dėl pasikeitusių ir per sunkmetį susiformavusių itin atsargių išlaidavimo įpročių bei pastarųjų metų rezervuotos bankų kreditavimo politikos, Lietuvos gyventojų indėliuose susikaupė rekordinė 24 mlrd. litų suma.

Registrų centrų skaičiavimais, vien per pastaruosius metus visas šalies NT – visa žemė, pastatai ir juose esančios patalpos – atpigo beveik 144 mlrd. litų, arba 35 procentais.

Vien butai atpigo beveik 56 mlrd. litų, arba 45 procentais. Didžiausią “nuostolį” patyrė Vilniaus miesto NT rinka, praradusi net 58,7 mlrd. litų (42,6 proc.) ankstesnės savo vertės. Visų sostinės butų bendra vertė smuko beveik perpus – 25 mlrd. litų – 49,3 proc., arba 1,97 karto.

Kaip nurodo bankininkai, palūkanų sumažėjimas sietinas su pastaruoju metu tarptautinėse rinkose įsivyravusiu didesniu ekonominiu stabilumu, padidėjusia skolinimosi tarp bankų apimtimi, kai bankai gali pigiau pritraukti lėšų, o kartu ir pigiau skolinti. “Šiais metais SEB bankas būsto palūkanų maržas mažino jau 4 kartus. Nuo šių metų pradžios banko paskolų maržos litais sumažėjo 1,1 proc., o eurais – 0,7 proc., tarpbankinių palūkanų normos šiemet taip pat mažėjo”, – nurodo SEB banko atstovas. Bankų taikomos kintamosios pusmečio palūkanos pastaruoju metu tirpo, ypač sparčiai traukėsi palūkanos litais.

“Bankų deklaruojamą norą skolinti fizinių asmenų būstui galima tik sveikinti. Tai požymis, kad pagaliau baigėsi “sisteminis pjovimas”, kai bankai išvis vengė skolinti. Juk “nerizikingų” fizinių asmenų buvo ir prieš metus, bet bankai juos “pastebėjo” tik šiandien”, – LŽ nurodo Saulius Žilinskas, kreditų konsultacijų bendrovės “Creditreform” direktorius. Jis primena, kad nuo apsidraudėliško bankų skolinimo ypač nukentėjo verslas, kai kreditų buvo atsakoma visoms įmonėms, kurias bankai buvo priskyrę rizikingiems sektoriams, nekreipdami dėmesio į konkrečios įmonės padėtį ir galimybes grąžinti paskolas.

Jo pastebėjimu, nors bankai kalba apie būsto kreditavimo atsigavimą, tačiau kol kas tai tik kalbos – būsto paskolų portfelis augo menkai. “Reikia ilgesnį laikotarpį apimančių duomenų, kad galėtume kalbėti apie tendenciją. Kol kas skaičiai kuklūs”, – tvirtina S.Žilinskas.

Ikikrizinis 2007-ųjų skolinimo būstui bumas vargu ar išvis kada bus pasiektas – juk išduodamų paskolų būstui per pastaruosius porą metų sumažėjo ne procentais, o kartais. Tarkime, “Swedbank” 2007 metų sausį-lapkritį sudarė beveik 13 tūkst. būsto paskolų sutarčių už 2,6 mlrd. litų, o šiemet per tą patį laikotarpį buvo sudarytos vos 1285 sutartys dėl 215 mln. litų vertės paskolų. Tiesa, tai kiek daugiau nei pernai, kai vos daugiau nei tūkstančiui klientų buvo paskolinta apie 174 mln. litų.

“Pozityvios tendencijos matyti, tačiau tikro rinkos atsigavimo galima laukti tik ateityje – kai sumažės nedarbo lygis, gerės lūkesčiai ir klientų finansinės galimybės”, – pripažįsta A.Budreikienė. Kada tai įvyks, ji prognozuoti nedrįso – per daug nežinomųjų, pradedant pasaulio ekonomikos situacija, baigiant Lietuvos valdžios sprendimais, galinčiais paveikti šalies ūkį bei visuomenės lūkesčius.

Prielaidų, kad palūkanos toliau mažėtų, bankai sako jau nebematantys. Neatmestina, kad ateityje paskolų palūkanos gali didėti, o tai vėl prilaikytų atsigaunantį skolinimąsi. “Paskolų palūkanos euro zonoje 2009-2010 metais sparčiai mažėjo, todėl tikėtis kritimo nebereikėtų. Vertinant tai, kad Lietuvos ekonomika stabilizuojasi, palūkanų normos kitąmet labiausiai priklausys nuo padėties pasaulio finansų rinkose bei pagrindinių Lietuvos eksporto partnerių ekonominės būklės”, – LŽ sakė Vaidotas Cucėnas, “Nordea Bank Lietuva” komunikacijos vadovas.

“Šiai dienai ženklų, kad artimiausiu metu galėtų mažėti būsto paskolų palūkanos, nėra. Tačiau situacija gali keistis. Būsto paskolų palūkanos litais stipriai priklausys nuo lito paklausos šalyje, o eurais – nuo Europos centrinio banko sprendimų, reaguojant į ekonominius pokyčius Europoje”, – pastebi J.Murauskas.

Į kairę ir dešinę lengva ranka dalytos paskolos, nuosmukio metu žmonių pajamoms menkstant ir kartu drastiškai sumažėjus NT kainoms, atsirūgo tiek iki ausų įsiskolinusiems būsto pirkėjams, tiek neatsakingai skolinusiems bankams. Bankininkai pastebi, kad dabar skolinama ir skolinamasi gerokai atsargiau ir mažiau, nebeliko besiskolinančių būsto perpardavėjų – žmonės perka būstą sau, o skolintis siekia kuo mažiau.

Šiuo metu paskolas būstui daugiausia ryžtasi imti jauni, neblogai uždirbantys žmonės, perkantys pirmąjį savo būstą. Antra besiskolinančiųjų grupė – gerinantys gyvenimo sąlygas ir pardavę turėtą būstą asmenys, kurie turi lėšų didesniam pradiniam įnašui sumokėti. Todėl šiuo metu vidutinės paskolos suma siekia 150-170 tūkst. litų – gerokai mažiau nei prieš porą metų.

“Vidutinė paskolos suma pastaruoju metu siekia apie 160 tūkst. litų, kai 2007-2008 metais, ekonomikos pakilimo metu, suma viršydavo ir 250 tūkst. litų”, – lygina V.Cucėnas. Anot jo, vidutinė suma sumenko, nes klientai nelinkę imti 100 ar 90 proc. NT vertės siekiančių paskolų. “Būstą perka žmonės, kurie šiuo metu tikrai gali sau tai leisti – yra išsaugoję pajamas, jau išsimokėję kreditus už pirmąjį savo būstą. Tokie žmonės paprastai skolinasi iki 50 proc. turto vertės, už likusią dalį moka patys”, – nurodo V.Cucėnas.

Anot SEB banko atstovo J.Murausko, šiuo metu būsto paskolomis domisi gyventojai, kurių pajamos stabilios, siekia 3000 litų per mėnesį ar daugiau.

A.Vilkancas pastebi, kad “DnB Nord” banko klientai ne tik linkę įnešti gerokai didesnį pradinį įnašą, bet ir dažniau papildomai draudžiasi gyvybės draudimu, stengdamiesi išvengti netikėtumų. “Daugiausia yra tokių, kurie turi susitaupę pradiniam indėliui arba pardavę savo turimą būstą ir perkantys naują. Jie būstą perka ne iš paskutiniųjų – turi lėšų susimokėti nemažą dalį būsto kainos, todėl išsiverčia su mažesne paskola, o jei palūkanos pradėtų didėti, jie būtų mažiau pažeidžiami”, – tendencijas mini jis. Be to, daugiau perkama ne prabangių, o pigesnių ekonominės klasės butų, nes bijomasi itin ilgalaikių įsipareigojimų.

Anot “Nordea Bank Lietuva” atstovo, per metus pasikeitė priežastys, skatinančios gyventojus įsigyti būstą: šiemet daugiau nei pusė ketinančiųjų įsigyti būstą (56 proc.) jį pirktų dėl to, kad neturi nuosavo, o pernai ketinimai pirkti būstą kilo daugiausia todėl, kad gyventojai matė labai smukusias jo kainas. Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu išduota daugiau nei 156 tūkst. būsto paskolų, tokią paskolą turi maždaug kas dvyliktas namų ūkis

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (1)

  1. Isabelle Isabelle rašo:

    Sveiki visi ir visos
    Aš noreciau pasidalinti didžiulis džiaugsmas, kad gaivina mane, nes aš susitiko Madame ANTOINETTE BELLANGER (antoinettebellanger@gmail.com). Panele apdovanotas man paskola 7000€ kariu, aš gražinti 07 metu su labai mažomis palukanomis, aš pripažinti, kad 48 valandas po mano katalogai, gavau pinigus mano saskaita. Buti conned du kartus, bet tai sažiningas ir turtinga ponia radau pasitenkinima. Jus, kurie turi paskolas prašome susisiekti su savo elektroniniu paštu: antoinettebellanger@gmail.com


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...