Į “Veido” klausimus atsako Lietuvos tautinio olimpinio komiteto viceprezidentas Algirdas Raslanas.

VEIDAS: Kad iškovotų olimpinį kelialapį į Londoną, daugeliui sportininkų teko įveikti daugiau barjerų nei kada nors anksčiau. Ar galima teigti, kad Lietuva į šias žaidynes siunčia stipriausią rinktinę nuo nepriklausomybės atkūrimo?
A.R.: Ko gero, tai yra viena stipriausių olimpinių rinktinių šiuo metu. Iš tikrųjų mes svarstome, kiek mūsų sportininkų pretenduoja į prizines vietas (tai nereiškia, kad visi iškovos medalius, bet jų pajėgumas leidžia to tikėtis), ir matome labai daug puikiai pasirengusių – pretenduojančių į pirmą ar antrą aštuntuką. Taigi daug sportininkų ateityje gali pasiekti gerų rezultatų. Jei ne šioje olimpiadoje, tai kitoje jie turi visas galimybes kovoti dėl aukščiausių vietų.
VEIDAS: Buriuotoja Gintarė Scheidt pasirengti Londono olimpiadai gavo maždaug pusantro karto mažiau lėšų, palyginti su 2008-ųjų Pekino žaidynėmis. Sportininkės treneris, taupant lėšas, Londone apsistojo ne viešbutyje, o pigesniame kempinge. Kiek lėšų Lietuva skyrė pasirengti Londono olimpiadai?
A.R.: Šiemet per Olimpinį komitetą ir Kūno kultūros ir sporto departamentą tam skirta per 7 mln. Lt, bet galutinius duomenis, kiek per visus ketverius metus iki olimpiados kiekvienam sportininkui teko lėšų, turėsime rugsėjo viduryje. Negalima lyginti Londono ir Pekino olimpiadų, nes tuomet Lietuvoje dar nebuvo ekonominės krizės. Vykti į Pekiną sportininkams buvo skirta beveik dvigubai didesnė suma nei šiuo metu. Tada buvo daug didesnės galimybės.
Užsienio valstybėse vieno sportininko aptarnaujantį personalą sudaro maždaug devyni žmonės, o Lietuvoje sportininkui padeda dažniausiai tik treneris, retesniais atvejais dar ir kineziterapeutas bei gydytojas. O ką jau kalbėti apie kitas paslaugas, reabilitaciją ir pan. Bet reikia pasidžiaugti, kad, pavyzdžiui, sportinį inventorių mūsų sportininkai turi patį geriausią pasaulyje.
Kad treneris kurį laiką pagyvena kempinge, manau, nieko blogo. Tiesiog žmonės supranta, kokia yra finansinė padėtis, ir aš džiaugiuosi matydamas, kad nepaisydami ne pačių geriausių sąlygų tiek mūsų sportininkai, tiek treneriai labai motyvuoti, pasiryžę visomis išgalėmis siekti aukščiausių rezultatų.
Kita vertus, mūsų patirtis rodo, kad pinigai sporto srityje reiškia toli gražu ne viską. Esame atlikę bandymą – mėginome ieškoti optimalaus sportininkų finansavimo lygio ir paaiškėjo, kad čia vis dėlto yra tam tikros ribos. Minimali, kurios peržengti nevalia, galima sakyti, kaip tik šiemet ir buvo pasiekta, o prieš Pekino olimpines žaidynes kone siekėme maksimalią. Tuomet ir paaiškėjo, kad sportininkų laimėjimų tai pernelyg neliame. Dabar jau esame radę aukso vidurį ir jo bandome laikytis. Tai neužtikrina komfortiškų sąlygų, bet padeda mums remti ne tik pačius geriausius, bet ir dar keliasdešimt perspektyvių sportininkų. Juolab kad jau turime galvoti ir apie Rio de Žaneiro olimpines žaidynes.
VEIDAS: Kalbant apie olimpiadą kaip apie reiškinį rūpi žinoti, kokią reikšmę ji turi visuomenei ir kiek pagrįsti yra teiginiai, kad olimpinės žaidynės, įsivyraujant sportininkų pirkimui ir draudžiamų preparatų vartojimui, praranda savo ankstesnę dvasią?
A.R.: Tai didžiausias pasaulyje sporto renginys, sutelkiantis daug skirtingų sporto šakų atstovų ir kupinas pakilios sportinės dvasios. Visa tai lemia didžiulį žiūrovų susidomėjimą: į Londono olimpinių žaidynių pagrindinių sporto šakų varžybas visi bilietai jau išgraibstyti, tad įsivaizduokite, koks yra ažiotažas. Olimpiada – jau ne tik sporto, bet ir socialinis bei kultūrinis reiškinys.
Olimpinės dvasios iš tikrųjų lieka vis mažiau, nes sporto pasaulyje aktyvi komercializacija. Pinigai sporto srityje sėja blogį: tai dopingo, kitų preparatų ar maisto papildų vartojimas, sutartas rungtynių rezultatas ir net sportininkų pirkimas, labiausiai paplitęs turtingose valstybėse. Taigi sportas tapo didžiuliu verslu, kuris veda nežinia kur.
Kita vertus, Lietuvos sportininkai į visas blogybes įsitraukę dar labai mažai ir tai juos skatina siekti aukštų rezultatų. Jie tikrai vieni labiausiai persismelkusių tikrąja olimpine dvasia.