2011 Kovo 27

Dviračių trekas

Pasaulio treko čempionatas – lenktynės dėl olimpinių taškų

veidas.lt

"Veido" archyvas

Geriausia pastarųjų dvejų metų Lietuvos sportininke pripažinta S.Krupeckaitė vyks ginti pasaulio čempionės titulo

Kovo 23–27 d. Olandijoje, Apeldorne, vyks svarbiausi šio sezono trekininkų startai – pasaulio dviračių treko čempionatas, kuriame dalyvaus ir septynios mūsų sportininkės.

Lietuvos trekininkėms pastarieji du pasaulio čempionatai buvo ypač sėkmingi. 2009 m. Lenkijoje, Pruškuve, iškovoti trys bronzos ir vienas aukso medalis, kuris Simonai Krupeckaitei dar pelnė ir 500 m atskiro starto lenktynių pasaulio rekordininkės vardą. 2010-aisiais mūsų treko rinktinė iš Kopenhagos grįžo su ne ką menkesniu kraičiu – trimis bronzos, vienu sidabro ir vienu aukso medaliu. Auksą iškovojo pernai daugiausiai medalių – net keturis pelniusi rinktinės lyderė S.Krupeckaitė, tad ji šiemet vyks ginti keirino rungties čempionės titulo.

Po šių čempionatų Lietuvos dviračių treko rinktinės vyriausiasis treneris Antanas Jakimavičius sakė, kad tai vieni įspūdingiausių pasirodymų per visą šios sporto šakos istoriją, kuriuos vargu ar bus lengva pakartoti kitose pasaulio pirmenybėse.

Aukštoji olimpinė matematika

“Važiuojame rinkti olimpinių taškų, – paklaustas, kokį rezultatą po tų itin sėkmingų pasirodymų vertintų kaip gerą, atsako vyriausiasis trekininkų treneris ir paaiškina: – Šiais metais svarbiausia – atranka į olimpines žaidynes. Kaip pasirodys merginos, sunku pasakyti, bet, pavyzdžiui, S.Krupeckaitei vis tiek reikia pakliūti į šešetuką. Jei šiemet užimsime aštuntą komandinę vietą – bus labai gerai”, – artimiausių itin svarbių varžybų tikslus atskleidžia A.Jakimavičius.

Kodėl treneris toks atsargus prognozuotojas, pasidaro aiškiau sužinojus, kad treko trasose – didžiulė sumaištis: vienos rungtys išbrauktos iš olimpinių žaidynių programos, kitos pridėtos, tad trekininkams tenka persikvalifikuoti.

“Pasikeitė olimpinių žaidynių tempo rungčių programa. Pavyzdžiui, Londono olimpiadoje nebus Vilijos Sereikaitės rungties, todėl dabar jai tenka bandyti naują. Mergaitėms reikia labai daug nuvažiuoti, surinkti olimpinių taškų. Nuo tų skaičiavimų, kiek kuriam žemynui duoda vietų, jau galvos susisuko”, – apie neįprastus rūpesčius pasakojo prieš šį pasaulio čempionatą iš Kroatijos, kurioje ir vyko pasirengimas pagrindiniam šio sezono startui, grįžęs treneris.

O taip reikalingų taškų galima užsidirbti 2010–2012 m. Europos čempionatuose ir pasaulio taurės etapų varžybose bei netrukus prasidėsiančiose šių metų ir 2012-ųjų pasaulio pirmenybėse.

Kita vertus, po šių permainų padaugėjo olimpinių sprinto rungčių, o tai mūsų treko meistrėms labai naudinga. Pekine sprinterės galėjo kovoti dėl vieno medalių komplekto, o Londone susigrums jau dėl trijų. Į olimpinę programą pirmąkart įtraukta iš šešių rungčių susidedanti daugiakovė (omniumas), atsirado ir 3 km komandinės persekiojimo lenktynės, taigi variacijų olimpine dviračių treko tema daug, mūsų merginos, netekusios mėgstamų rungčių, bando naujas, stengiasi žūtbūt pelnyti olimpinių taškų ir kovoti dėl olimpinio kelialapio.

Konkurencija – kaip niekada didelė

“Iš Europos žemyno dėl komandinių rungčių medalių olimpiadoje galės varžytis tik šešios komandos. Dabar mes ketvirtoje vietoje važiuojame”, – patikina A.Jakimavičius, jau ne pirmąkart paminėdamas laukiančias olimpines kovas. Bet 2011-ieji – svarbiausi atrankos į Londono olimpiadą metai, todėl šio pasaulio čempionato tikslas – ne nauji rekordai, o olimpiniai taškai.

Štai dar keletas trekininkėms svarbių skaičių. Stoti prie S.Krupeckaitės pamėgtos keirino rungties starto galės daugiausiai keturios europietės, o komandinėse sprinto varžybose bus leista dalyvauti vos penkiems duetams iš Europos. Būtent šioje rungtyje turime stiprų dvejetą, iškovojusį ne vieną medalį – S.Krupeckaitę ir Gintarę Gaivenytę.

Tad konkurencija labai didelė. “Dabar į kiekvieną pasaulio taurės etapą suvažiuoja po 50–60 šalių, į pasaulio čempionatus susirenka 21–25 komandos – anksčiau jų tiek niekada nebuvo. Dabar visas pasaulis persimetė į treką”, – tikru treko atgimimu stebisi ir A.Jakimavičius.

Padaugėjus olimpinių sprinto rungčių, seniai itin stipriais trekininkais garsėjanti Didžioji Britanija, kurioje kitąmet vyks olimpinės žaidynės, turbūt sieks medalių maksimumo. Kad tai gali būti ne tušti norai, rodo faktas, jog iš Pekino olimpinių žaidynių šios šalies treko rinktinė išsivežė septynis iš dešimties aukso medalių. O viena amžinų S.Krupeckaitės varžovių – britė Victoria Pendleton.

Apie kasdienybę ir numatomas naujoves

“Kaip tu tiek nuveši, dargi anų mergaičių dviračius reikia paimti, ar tilps visi?” – mums kalbantis treneris A.Jakimavičius nenuleido akių nuo dviračius kraunančio kolegos.

Nejaugi Panevėžio treke taip ir neatsirado kambarėlio trekininkų dviračiams laikyti, negi ir toliau kasdien juos reikia tąsyti pirmyn atgal? “Šiokį tokį kambarėlį turime, aišku, ne per geriausią, ne tokį kaip kituose trekuose, bet nieko nepadarysi – kaip yra, taip yra”, – atsako treneris ir paaiškina, kad po stovyklos Kroatijoje dabar jie krauna dviračius ir veža juos atgal į treką.

Vadinasi, bent organizaciniai trekininkų reikalai šiek tiek pagerėjo, pagaliau jie buvo išgirsti. O kaip Panevėžio sportininkai reagavo į iki tol negirdėtą penkiakovininkės išvykos į Rusiją istoriją? Vieniems smerkiant šį jos poelgį, kitiems teisinant, o sporto funkcionieriams nusprendus pridėti pinigų, bet pasiūlyti naujas sutartis su Kūno kultūros ir sporto departamentu, įdomu sužinoti, ką apie šias naujoves mano patyrę treneriai, ne pirmus metus dirbantys su didelio meistriškumo sportininkais ir matantys, kokio sūrumo prakaitu uždirbamos jiems skiriamos stipendijos ar kitokia finansinė parama.

“Nežinau, kiek ir kas padidės, kai pamatysiu sutartį – pasakysiu, – paklaustas, ar turi vilčių dėl svarstomos naujosios sutarčių tvarkos, atsako trekininkų vyr. treneris. – Bet jei sportininkams nebus skaičiuojamas darbo stažas, nebus socialinių garantijų, iš esmės niekas nepasikeis. Todėl jei nieko nebus padaryta, vėliau nereikia stebėtis, jei dar kažkas pabėgs. Juk išvažiuoja visi vos mokslus baigę, o sportininkai dar šitiek sveikatos padeda”, – neabejodamas į sportininkų pusę stoja pašnekovas.

Gal po šio pasaulio čempionato jo auklėtinės galės atsikvėpti ir pailsėti? “Nežinau, kaip sprinteriai, bet mūsų dar laukia Europos jaunimo iki 23-ejų metų čempionatas, universiada – dar visas sezonas prieš akis”, – ne poilsis rūpi A.Jakimavičiui.

Ir Panevėžys kvies geriausius trekininkus

Kol Apeldorne varžysis treko dviratininkai, ne visų akys kryps vien į mūsų trekininkių rezultatus, nes ne mažiau bus svarbūs žiūrovui nematomi organizaciniai reikalai. Kaip paaiškėjo praėjusių metų pabaigoje, tuoj po Londono olimpinių žaidynių, 2012 m. spalį arba lapkritį, Panevėžyje bus surengtas Europos dviračių treko čempionatas.

Kad iškovotume šią teisę, žinoma, Lietuvai pirmiausia reikėjo treko, bet palankiam sprendimui priimti daug įtakos turėjo ir puikūs mūsų trekininkių rezultatai. Tai pirmos tokio rango dviračių treko pirmenybės, vyksiančios mūsų šalyje, todėl labai svarbu jas kuo geriau surengti. Juk nuo šio čempionato sėkmės priklausys, ar gausime teisę organizuoti kitus svarbius tarptautinius renginius, be to, tai puiki proga parodyti svečiams, kad šiame treke kitų šalių rinktinės gali rengti treniruočių stovyklas.

Ar tikrai Panevėžys pajėgus surengti aukšto lygio Senojo žemyno trekininkų pirmenybes? Lietuvos dviračių sporto federacijos (LDSF) generalinio sekretoriaus Vaclovo Šiugždinio nuomone, tikrai pajėgus. Anksčiau abejota, ar Panevėžyje bus kur apgyvendinti svečius, bet dabar viešbučių padėtis pagerės po Europos krepšinio čempionato.

“Didžiausia bėda – prasta elektronika. Kai buvo statomas Panevėžio trekas, supirko pačią pigiausią elektroniką. Tad dabar dalį teks pirkti ir keisti”, – šiuo atsakymu patarlę apie šykštuolį, mokantį du kartus, primena V.Šiugždinis.

“Dar vienas žinomas Panevėžio treko trūkumas – nėra vietos dviračiams laikyti. Bet tokių specialių patalpų nėra ir Mančesteryje, kuriame vyksta pasaulio taurės etapo varžybos. Tiesiog šalia pastatomi jūriniai konteineriai ir taip išsprendžiamas šis klausimas”, – patikina LDSF gen. sekretorius.

Taigi arenos dėl Europos čempionato perdaryti nereikės, Lietuvos dviračių sporto federacija džiaugiasi gavusi teisę jį surengti. “Valstybei investavus tiek lėšų ir pasistačius treką, laikyti jį be didelių renginių – sunkiai suvokiamas dalykas”, – įsitikinęs V.Šiugždinis.

Faktai apie dviračių sportą

  • Dviračių sportas buvo įtrauktas į pačių pirmųjų šiuolaikinių olimpinių žaidynių, vykusių 1896 m. Atėnuose, programą.
  • Pirmasis pasaulio dviračių treko čempionatas surengtas 1893 m. Čikagoje.
  • 1925 m. Kaune, šalia Vytauto parko, pastatytas pirmasis medinis dviračių trekas (172 m ilgio ir 4,4 m pločio).
  • 1979 m. po rekonstrukcijos atidarytas Klaipėdos dviračių trekas.
  • Iš 1988 m. Seulo olimpinių žaidynių Lietuvos trekininkai parvežė tris olimpinius aukso medalius: Gintautas Umaras iškovojo du, Artūras Kasputis – vieną auksinį apdovanojimą.
  • Londono olimpinėse žaidynėse galės dalyvauti 188 dviratininkai – 104 vyrai ir 84 moterys. Iš viso bus kovojama dėl dešimties medalių komplektų.
Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...