2017 Liepos 12

Pasaulio lyderių G-20 epicentru tapo G-2

veidas.lt

Didžiausias G-20 galvos skausmas sunkiai, bet išspręstas: visos šalys, išskyrus JAV, įsipareigojo laikytis Paryžiaus susitarimo dėl kovos su visuotiniu klimato atšilimu. Tačiau kiti klausimai ir toliau kabo ore.

Rima JANUŽYTĖ

Šeštadienį paskelbtame baigiamajame G-20 susitikimo dokumente 18 šalių ir Europos Sąjunga atnaujino pažadą laikytis Paryžiaus klimato susitarimo, kartu pripažindamos JAV sprendimą iš sutarties pasitraukti.

Pastangos pasirašyti tokį dokumentą kainavo daug įtampos ir laiko. Hamburge susirinkę derybininkai baigiamąjį pranešimą rengė iki paryčių ir jiems pavyko bent jau sudaryti įspūdį, kad Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ir kitų pajėgiausių pasaulio ekonomikų lyderiai rado bendrą kalbą.

Tiesa, kiek vėliau Turkijos vadovas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad po Amerikos pasitraukimo jis abejoja ir dėl savo šalies įsipareigojimų susitarimui.

Tačiau bent jau formaliai viskas išdėstyta juodu ant balto.

Keblesnis klausimas – laisvosios prekybos sutartis. JAV vadovo žinutės – gana prieštaringos, nes anksčiau jis ne kartą sakė, kad nepritaria laisvajai prekybai, o štai viešėdamas Vokietijoje pareiškė nesąs nusiteikęs prieš laisvąją prekybą, „bet laikosi pozicijos, kad bet kokie susitarimai dėl prekybos turi saugoti JAV pramonę“. Be to, pažadėjo artimiausiu metu vykti į Londoną ir sudėti taškus ant „i“ sprendžiant laisvosios prekybos dilemą.

„Konstruktyvus dialogas“… su Rusija?

Ne mažiau dėmesio sulaukė ir pirmas asmeniškas D.Trumpo susitikimas su Vladimiru Putinu, tapęs ir pirmąja JAV bei Rusijos akistata per pastaruosius dvejus metus. Susitikimas vyko už uždarų durų ir truko bene dvi valandas, tad ekspertai gali tik spėlioti, apie ką dviejų pasaulio galybių lyderiai šnekėjosi.

Iš jų pareiškimų po susitikimo spręsti galime ne kažin ką. Rusijos prezidentas pareiškė, kad tikisi savo šalies ir JAV bendradarbiavimo pagerėjimo. Be to, komplimentu D.Trumpui galima laikyti V.Putino žodžius, esą Amerikos prezidentas tikrame gyvenime labai skiriasi nuo matomo per televiziją. „Trumpas, kurį matai per televiziją, labai skiriasi nuo tikrojo Trumpo. Jis puikiai supranta, su kuo kalba, ir greitai atsako į klausimus. Manau, asmeniniai santykiai užsimezgė“, – Hamburge žurnalistams sakė V.Putinas.

Rusijos lyderis teigiamai įvertino galimybes atkurti JAV ir Rusijos santykius. „Yra visos priežastys manyti, kad galėsime bent iš dalies atkurti tą bendradarbiavimo lygį, kurio mums reikia. Labai to tikiuosi ir man atrodo, kad tam tikras pamatas jau sukurtas. D.Trumpo administracija atrodo ne tokia nelanksti dėl karo Sirijoje, kuriame Maskva ir Vašingtonas remia skirtingas konflikto šalis. Man atrodo, kad JAV pozicija dėl Sirijos tapo pragmatiškesnė. Esama supratimo, kad jei sujungsime savo pastangas, galėsime daug pasiekti“, – sakė V.Putinas.

Priminsime, kad Rusija ir JAV sutiko su supratimo memorandumu dėl deeskalavimo zonos sukūrimo Pietvakarių Sirijoje nuo sekmadienio vidurdienio. Pasak Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo, šį ugnies nutraukimą prižiūrės Rusijos karo policija, veiksmus koordinuodama su jordaniečiais ir amerikiečiais.

D.Trumpas susitikimu su V.Putinu irgi atrodė patenkintas. JAV prezidentas sekmadienį pareiškė, kad jau laikas konstruktyviai dirbti su Rusija ir kad jo kolega Rusijos prezidentas V.Putinas „karštai neigė“ kišimąsi į JAV prezidento rinkimus 2016 m.

Beje, grįžęs į JAV, tviterio paskyroje D.Trumpas pareiškė „stipriai spaudęs“ V.Putiną dėl kišimosi į JAV prezidento rinkimus: „Aš stipriau spaudžiau prezidentą Putiną, du kartus, dėl Rusijos kišimosi į mūsų rinkimus. Jis karštai neigė tai… Dabar pats laikas žengti į priekį ir konstruktyviai dirbti su Rusija!“

Tiesa, kai kurie analitikai tokiu D.Trumpo spaudimu abejoja, juo labiau kad kelios dienos prieš susitikimą su V.Putinu D.Trumpas atsisakė tiesiai atsakyti, ar Rusija, konkrečiai V.Putinas, mėgino daryti įtaką rinkimams.

Tiek pat abejonių gali kelti ir V.Putino žodžiai, esą susitikimo metu D.Trumpas priėmė jo paneigimą dėl kišimosi į rinkimus. „Trumpas uždavė daug klausimų ir aš į juos atsakiau. Man atrodo, kad jis pripažino ir priėmė šiuos atsakymus“, – sakė V.Putinas.

Pasak JAV valstybės sekretoriaus Rexo Tillersono, dalyvavusio dvi valandas ir 15 minučių trukusiame susitikime, „V.Putinas ir D.Trumpas apie įtarimus dėl kišimosi labai energingai ir ilgai keitėsi nuomonėmis“, tačiau paklaustas, ar D.Trumpas priėmė V.Putino paneigimą, R.Tillersonas nieko neatsakė.

Beje, žiniasklaidos dėmesio sulaukė ir bičiuliškas D.Trumpo žmonos Melanios pašnekesys su V.Putinu: penktadienio vakarienės nuotraukose matyti, kad ji su Rusijos lyderiu sėdėjo greta ir nestigo bendrų temų.

Ką tokios JAV ir Rusijos „konstruktyvaus dialogo“ paieškos reiškia globaliu mastu?

Kai kurių analitikų nuomone, dvi pasaulio galybės mėgins visus svarbiausius pasaulio klausimus spręsti tarpusavyje, Europą nustumdamos į šoną.

Nors prieš G-20 susitikimą tiek JAV, tiek Rusija pasiuntė signalų apie sritis, kuriose kompromisai esą negalimi, t.y., Šiaurės Korėją ir Ukrainą, tačiau „Stratfor“ analitikų nuomone, visai galimas dalykas, kad kompromisų bus ir šiais klausimais.

Nuraminimai iš Varšuvos

Ar dėl geresnių santykių su Rusija JAV „paaukotų“ Ukrainą? Ar nerimauti turėtų Baltijos šalys?

Nuraminti mus lyg ir turėtų D.Trumpo pareiškimai, nuskambėję G-20 susitikimo išvakarėse Varšuvoje. Tūkstančiams susirinkusių žmonių JAV prezidentas pasakė, kad JAV yra įsipareigojusios ginti Lenkiją ir regiono valstybes.

Sakydamas kalbą Amerikos prezidentas dar kartą patvirtino jo šalies įsipareigojimą NATO 5-ajam straipsniui. Jis pabrėžė, jog Jungtinės Valstijos „ne tik žodžiais, bet ir veiksmais yra pademonstravusios, kad mes tvirtai remiame 5-ąjį straipsnį – bendros gynybos įsipareigojimą“.

Tiesa, jis taip pat pridūrė, kad „žodžius lengva pasakyti, tačiau svarbu veiksmai“.

Tokie žodžiai gali skambėti kaip pažadas, bet juose galima išgirsti ir užuominą, kad aklai tokiais pažadais tikėti neverta. Juolab kad iš D.Trumpo Europa pastaruosius pusę metų girdi itin keistus signalus ir nesulaukia akivaizdžios paramos. 

Tiesa, Amerikos prezidentas pagyrė Lenkiją už tai, kad ji laikosi NATO duoto įsipareigojimo didinti išlaidas gynybai, ir pabrėžė, kad „jūsų rodomas pavyzdys tikrai yra nuostabus“. Pasinaudodamas proga jis paragino ir kitas NATO nares didinti savo išlaidas gynybai.

Anot D.Trumpo, Lenkija dabar yra viena labiausiai įsipareigojusių NATO aljanso narių (Lenkija yra viena iš penkių NATO narių, gynybai skiriančių bent du procentus BVP). Jis taip pat pridūrė, kad Lenkija „atgavo vienos iš pirmaujančių šalių pozicijas Europoje, kuri yra stipri, vientisa ir laisva“.

„Šio didingo regiono piliečiai, Amerika nekantrauja plėsti partnerystę su jumis. Mes sveikiname stipresnius prekybos ir komercijos ryšius, jums plečiant savo ekonomiką, ir esame įsipareigoję saugoti jūsų priėjimą prie alternatyvių energijos tiekimo šaltinių, kad Lenkija ir jos kaimynės daugiau niekada nebūtų laikomos vieno energijos tiekėjo įkaitėmis“, – ketvirtadienį Varšuvos Krasinskio aikštėje pareiškė D.Trumpas.

Į susitikimą atvyko vadovai iš 12 regiono valstybių, esančių prie Adrijos, Baltijos ir Juodosios jūrų, – valstybių, kurias pastaraisiais metais Vašingtonas stengiasi nuraminti, pasiuntęs papildomų karinių pajėgumų į Baltijos šalis, Lenkiją, Rumuniją.

Toks „nuraminamasis“ vizitas, kurio metu D.Trumpas susitiko ir su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite, tapo puikia G-20 susitikimo preliudija, tačiau gražius mažesnių ar mažau įtakingų valstybių vadovams ištartus žodžius vėliau užgožė veiksmai per G-20 susitikimą. „Apie tai, kaip sekasi diskutuoti, nenoriu net kalbėti“, – sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, jau ne kartą leidusi suprasti, kad su D.Trumpu kalbėtis, švelniai tariant, nėra lengva.

Juolab kad šį sykį, kaip pastebi analitikai, tarp G-20 šalių lyderių išryškėjo interesų, susitarimų, aljansų svarba.

Popiežius nerimauja dėl migrantų

Įdomu tai, kad apie G-20 susitikimą savo nuomonę pareiškė ir popiežius Pranciškus, irgi atkreipęs dėmesį į susitarimus ir aljansus. Jis neslėpė, kad Vokietijoje vykęs Didžiojo dvidešimtuko viršūnių susitikimas jam kelia nerimą dėl potencialiai „labai pavojingų aljansų“ tarp pasaulio lyderių, mat jie žada ypač skaudžias pasekmes migrantams. „Nerimauju dėl labai pavojingų aljansų tarp galingųjų šalių, kurių požiūris į pasaulį yra iškreiptas: Amerikos ir Rusijos, Kinijos ir Šiaurės Korėjos, Rusijos prezidento V.Putino ir Sirijos prezidento Basharo al Assado – dėl karo Sirijoje“, – sakė pontifikas duodamas interviu Italijos dienraščiui „La Repubblica“.

„Šis pavojus susijęs su imigracija. Šiandieniniame pasaulyje mūsų pagrindinė ir, deja, didėjanti problema yra neturtingųjų, silpnųjų, atskirtųjų, tarp jų migrantų, reikalai“, – pabrėžė jis ir atkreipė dėmesį į šalis, „bijančias migrantų invazijos“.

Štai kodėl esą G-20 jam kelia susirūpinimą: jis daugiausia smogia imigrantams.

Kalbėdamas apie Europą, „turtingiausią žemyną visame pasaulyje“, nuo 2015 m. patiriantį šimtų tūkstančių migrantų ir pabėgėlių antplūdį, pontifikas perspėjo jo lyderius nesusivilioti iliuzija, kad bus įmanoma uždaryti savo valstybių sienas.

Penktadienį Pranciškus paragino G-20 lyderius siekti „labiau įtraukiančio ir tvaresnio pasaulio ekonomikos augimo“, taip pat priminė apie kančias, 30 mln. žmonių patiriamas konfliktų ir bado krečiamuose regionuose, ypač Afrikoje ir Jemene.

 

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Ar išorės agresijos atveju šiuo metu Lietuvos piliečių pasipriešinimas galėtų būti toks efektyvus kaip 1991 m. sausio 13 d.?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...