Rugpiūčio 31 d., sekmadienį, galima sveikinti interneto tinklaraštininkus – blogerius (angl. ~bloggers). Tądien švenčiama pasaulinė interneto tinklaraščių diena.

Iš virtualaus dienoraščio išaugęs šiuolaikinis asmeninis tinklaraštis (angl. ~blog) per du dešimtmečius tapo kasdienybe. Jų daugėja kasdien ir susekti, kiek jų pasklidę internete, vargiai įmanoma. Vien tokios gigantiškos asmeninių tinklaraščių platformos, kaip „Tumblr“ ar „Wordpress“, turi atitinkamai apie 200 mln. ir 76 mln. vartotojų (šio pavasario duomenys). Beje, remiantis rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ duomenimis, 2011 m. vasarį egzistavo tik 156 mln. ~blogų.

„Internet Live Stats“ statistika rodo, kad internete yra apie 1 mlrd. 40 mln. unikalų vardą turinčių puslapių, vadinasi, tinklaraščiai yra ženkli viso interneto dalis. Jie ilgai buvo mėgėjiškas dalykas, bet pastaraisiais metais matome naujas tendencijas. Vis dažniau greta asmeninių ar mažos grupės rašomų „lengvų“ ~blogų atrasime keleto kvalifikuotų autorių profesionaliai kuriamų tinklaraščių, kurie primena tikrą žiniasklaidos priemonę ar net lenkia ją kokybe. Tinklaraščius turi ir daugybė pripažintų įvairių sričių specialistų, vadinasi, kokybišką informaciją galima gauti tiesiai iš pirmų lūpų, tarkime, Švedijos užsienio reikalų ministro Carlo Bildto (~carlbildt.wordpress.com), Nobelio ekonomikos premijos laureato Josepho E.Stiglitzo (~josephstiglitz.com) ir daugybės kitų.

Matome ir tokių naujų darinių, kaip švedų įkurta „Bambuser“ platforma, skirta tiesioginiam transliavimui internetu, pasitelkiant išmaniuosius prietaisus ar interneto kameras. Nors ji, kaip ir tinklaraščiai, pirmiausia buvo orientuota į socialinę interakciją, greitai priartėjo prie profesionaliosios žurnalistikos. Tarkim, per Arabų pavasarį, kai žurnalistai į konflikto zonas patekti negalėjo, vietiniai aktyvistai per „Bambuser“ perduodavo vaizdinę informaciją, kurią vėliau naudojo BBC, „Al Jazeera“, CNN.