2011 Rugpjūčio 21

Ortopediniai batai neformuoja taisyklingos vaiko pėdos

veidas.lt

Daugelis tėvų vos vaikščioti pradėjusių vaikučių kojytes įspraudžia į kietus ortopedinius batus, vėliau specialiais įdėklais bando koreguoti plokščiapėdystę ar šleivapėdystę. Taip kankinami vaikai ir neretai “gydoma” normali fiziologinė raida.

Kai vilnietės Ingridos Mačėnės dukrai suėjo metukai, gydytoja ortopedė diagnozavo plokščiapėdystę ir rekomendavo nešioti batukus su specialiais pagal koją pagamintais įdėklais, turinčiais koreguoti pėdą. Iš pradžių mergaitė tuos batukus audavosi noriai, tačiau po pusmečio pradėjo pykti, slėpti įdėklus. “Jai tikriausiai spausdavo kojas, tačiau dar metus sąžiningai darėmės įdėklus ir nešiojome. Paskui nuėjome pas kitą ortopedą, kuris pasakė, kad įgimtos plokščiapėdystės nepadės ištaisyti jokie įdėklai. Tad dabar jau keletą metų perkame tik batus su aukštesne pakulne ir lanksčiu padu. Taip pat leidžiame kuo daugiau bėgioti basai”, – pasakoja I.Mačėnė.
Ji pastebėjo, kad dukros, kuriai neseniai suėjo penkeri metai, kojos dabar tiesesnės, ne toks ryškus “iksas” tarp jų, tačiau plokščiapėdystė vis tiek liko.
Vilniaus vaikų ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos centro vadovas Kęstutis Saniukas sako, kad kas ketvirtas žmogus turi plokščiapėdystę, kuri yra mobili. Tokia plokščiapėdystės forma netrukdo gyventi – nesukelia skausmo vaikščiojant, nevargina kojų, tad ir gydyti jos nereikia. O vaikai iki trejų ketverių metų, pasak ortopedo traumatologo, visi yra pilnapadžiai. “Dedant į batukus įdėklus, avint ortopedinius batus ar darant specialias mankštas bandoma koreguoti fiziologinius dalykus, kurie yra išaugami, todėl ir “gydymas” būna sėkmingas. Tačiau reikia vaikui leisti tiesiog gyventi – daug bėgioti, laipioti, važinėti dviračiu, ir pėdos skliautas iki penkerių šešerių metų tampa normalus”, – pabrėžia K.Saniukas.
Tiesa, ir vėliau pėdos skliautas dar didėja – mergaitėms iki dvylikos, o berniukams iki keturiolikos metų. Paskui, moterims nuo 40-ies, vyrams nuo 50 metų, pradeda leistis. Pasak gydytojo, tai normalus fiziologinis procesas, kurio nepavyks pakoreguoti jokiomis priemonėmis, todėl pirkti brangius ortopedinius batus, gaminti specialius įdėklus – tai tik pinigus išmesti į balą.

Įdėklai trukdo dirbti raumenims

K.Saniuko nuomone, daugelis gydytojų ortopedų konsultuoja pacientus ortopedijos centruose, kurie gamina specialią avalynę, todėl ir rekomenduoja įsigyti jų produkcijos. “Tai didelis verslas. Ortopediniai batai yra brangūs, tačiau tėvai, tikėdamiesi, kad jie padės ištaisyti vaikų pėdas, negaili pinigų. Ortopedas vaikus iki penkerių metų turėtų tik stebėti, ar jų pėdutės vystosi normaliai, ir tik tuo atveju, kai mato nukrypimų, skirti gydymą. Nors tokių vaikų, kurie turėtų rimtų problemų, yra vienetai, tačiau įdėklus ir ortopedinius batus šiandien Lietuvoje nešioja vos ne kas antras vaikas”, – apgailestauja Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentas.
Jis sako, kad amerikiečių mokslininkai jau prieš gerą dešimtmetį įrodė, jog batai neformuoja pėdos, tačiau pas mus jiems vis dar teikiama per didelė reikšmė. “Vienintelė batų funkcija – saugoti kojas nuo sušlapimo ir šalčio, o taisyklingai pėdos formai net pats brangiausias apavas neturi jokios įtakos. Todėl vieno vaiko išaugtus batukus gali drąsiai nešioti ir broliai ar seserys, o vos pradėjusiam vaikščioti mažyliui kasdien net namie aunami batai gali duoti daugiau žalos nei naudos”, – ortopedinės avalynės gamintojų įskiepytus mitus griauna K.Saniukas.
Jam antrina ir vaikų ortopedas traumatologas medicinos mokslų daktaras Regimantas Jonas Žitkauskas: “Ortopediniai batai ir įdėklai vaikų iki septynerių metų amžiaus pėdos nekoreguoja, o atvirkščiai, apriboja jų judrumą. Dėl to prasčiau dirba blauzdos raumenys, jie aptingsta ir nesivysto. Nors pėdutė batukuose įgauna taisyklingą formą, tačiau ištraukta sudrimba, nes raumenys būna silpni. Tad vaikai, ypač vienų dvejų metukų, turėtų kuo daugiau aktyviai judėti basi.”
Ortopedas traumatologas sako, kad vokiečių gydytojai jau daugiau nei dvidešimt metų būtent taip siūlo stiprinti plokščias pėdas. Mat visa pėda pajusdamas žemės paviršių vaikas ne tik stiprina blauzdos raumenis, bet ir mokosi išlaikyti pusiausvyrą be batukų. Tam tikslui net buvo sukurtos kojinaitės su guminiu paduku, kad mažylis bėgiodamas nepaslystų. Žinoma, geriausia, jeigu vaikas turi galimybę kuo daugiau bėgioti basas po smėlį ar pievą, tačiau pėda stiprinama ir lakstant basam po namus.

Deformacijos išgydomos tik operuojant

Ortopedinės avalynės gamintojai tvirtina, kad tik batai su supinatoriais yra tinkami vaiko kojytei, kad jie užkerta kelią plokščiapėdystei ir šleivapėdystei, tačiau, pasak K.Saniuko, tai dar vienas mitas, sukurtas, stengiantis tėvams įpiršti brangiai kainuojančius batukus.
R.J.Žitkausko nuomone, supinatoriai suteikia tik komforto. Batai, pagaminti su supinatoriais, yra patogesni, juose mažiau vargsta koja, todėl jie tik pagerina gyvenimo kokybę vaikams kelionių metu arba suaugusiems plokščiapadžiams, kuriuos vargina skausmas. “Geri vaikiški batai ne tie, kurie turi supinatorius. Svarbiausia, kad batukai būtų lanksčiu padu, tvirtu užkulniu ir centimetru didesni už pėdą, kad ji galėtų laisvai judėti. Visiškai pakanka dėvėti tokią avalynę, kad iki dešimties metų susiformuotų graži pėda”, – pataria R.J.Žitkauskas.
Beje, šleivojantiems vaikams, kurie pėdutes stato į vidų, o tarpas tarp kojų yra X formos, specialūs įdėklai, mankštos ir masažai taip pat mažai padeda.
Pasak K.Saniuko, apie 80 proc. vaikų eina pėdutes statydami į vidų ir vos 10 proc. iškart vaikšto tiesiai, kaip suaugusieji. “Tai normalus fiziologinis reiškinys, vadinamas posūkio deformacija. Mergaitėms kojos pačios atsisuka iki aštuonerių–dešimtiems metų, berniukams – iki dvylikos”, – aiškina Vilniaus vaikų ligoninės Ortopedijos ir traumatologijos centro vadovas.
Jis pastebi, kad negražiausios būna dvejų trejų metų vaikučių kojos, paskui stiprėjant raumenims persitvarko kaulai ir kojytės bei pėdutės dažniausiai pačios išsitiesina. “Kai išsigandusi mama pas mane atveda dvejų metukų mažylį su itin ryškiu “iksu” tarp kojų, aš jai patariu tik skatinti vaiką kuo daugiau laipioti, pavyzdžiui, laiptais, bėgioti, minti dviratuką. Tačiau daugelis nusivilia ir eina pas kitą ortopedą, kad skirtų specialią avalynę”, – patirtimi dalijasi K.Saniukas.
Jo nuomone, specialius įdėklus bei įtvarus tikslinga nešioti tik kurį laiką ir tik po operacijų, kurios būtinos, kai plokščiapėdystė ar šleivapėdystė būna įgimta. Mat jokie kiti gydymo būdai tokiu atveju nepadeda suformuoti taisyklingos pėdos. “Kojų deformaciją būtina gydyti chirurginiu būdu, kai diagnozuojama fiksuota plokščiapėdystė, nes tada sunku vaikščioti, žmogus eidamas greitai pavargsta, jam dažnai skauda kojas. Taip pat kai vaikutis gimsta susuktomis pėdomis arba jos vėliau labai stipriai deformuojasi”, – aiškina K.Saniukas.
Beje, tikroji šleivapėdystė diagnozuojama tada, kai pėdutė yra kieta, visai nepasiduoda judesiams, jos negalima iš karto ištaisyti. Tai dažniausiai pastebima pirmosiomis savaitėmis po gimimo.

Nedaugėja nei plokščiapadžių, nei šleivių

Šiandien naujausias bei pažangiausias operacinis plokščiapėdystės gydymo būdas, naudojamas Vakarų Europos šalyse ir Lietuvoje, – specialaus sraigto implantavimas į pėdą. Dviem sraigteliais yra fiksuojamas kaulas ir taip atkuriama natūrali pėdos anatomija. Ši operacija tinka įvairaus amžiaus žmonėms, ji gali būti atliekama ir vaikams nuo ketverių metų. “Šiuo metu tai efektyviausias plokščiapėdystės gydymas. Iš pradžių operuojama viena koja, paskui kita. Po trijų savaičių jau galima priminti kulnu, o praėjus šešioms savaitėms – minti visu padu. Atliekant šią operaciją komplikacijų rizika labai nedidelė, o ir pooperacinis laikotarpis trumpas bei neskausmingas. Anksčiau kaulas būdavo fiksuojamas vielomis arba vinimis”, – pasakoja Kauno klinikų Ortopedijos ir traumatologijos klinikos vadovas Romas Jonas Kalesinskas.
Pažangiausias šleivapėdystės gydymo metodas šiandien – gipsavimas. Vaiko kojytės be pertraukų pergipsuojamos kas savaitę, vis taisant pėdučių padėtį. Dažniausiai po penkių gipsavimų dar reikia atlikti nesudėtinga chirurginę procedūrą, kurios metu nupjaunama Achilo sausgyslė. Ir tada dėvimi specialūs įtvarai. “Šleivapėdystę būtina gydyti kiek galima anksčiau, geriausiai jau pirmosiomis savaitėmis po gimimo, nes vėliau atsiranda didesnių iškrypimų, kuriuos sunkiau ištaisyti”, – sako K.Saniukas.
Tačiau vaikų ortopedas traumatologas pabrėžia, kad tokių operacijų prireikia retam vaikui. “Lietuvoje nedaugėja nei plokščiapadžių, nei šleivų vaikų. Daugelio jų raida normali, tik tėvai iš nežinojimo stengiasi gydyti. O išgydo tik todėl, kad ir pėdutės, ir kojos išsitiesina savaime”, – apibendrina K.Saniukas.

Ortopedas K.Saniukas: “Reikia leisti vaikui tiesiog gyventi – daug judėti, ir kojos bei pėdos dažniausiai pačios išsitiesina.”

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentarai (34)

  1. Nijole Nijole rašo:

    Straipsnis aktualus, todel iskarto ji perskaiciau. Kiek gydytoju, tiek nuomoniu… O kuo tiket vaiko teveliams ? Nors ortopedo K.Saniuko teiginys: “Reikia leisti vaikui tiesiog gyventi – daug judėti, ir kojos bei pėdos dažniausiai pačios išsitiesina.” priimtinas :)

  2. Natalija Natalija rašo:

    Anglijoi nerandu vaikisku batuku su supinatorium, dabar suprantu kodel!!!!!!!!!!
    aciu uz puiku straipsni!

  3. Marija Marija rašo:

    Dekuj uz issamu ir labai gerai argumentuota straipsni.

  4. Bobulutė Bobulutė rašo:

    Nepaleiskit kojyčių visiškai savieigai,-turesit bėdos.Aišku ,dėl dvimečio”ikso”panikuoti kvaila,bet pėdutę formuoti būtina.Juk nenorim,kad vaikutis užaugtų toks kokį Dievulis davė.

  5. Ji Ji rašo:

    Aciū už visuomenės švietimą. Tai, kas pasaulyje seniai taikoma ir pagrįsta moksliškai pas mus prigyja gerokai vėliau (verslas klesti, o tai visada kažkam naudunga):( Iš psichologinės pusės, suprantama, kodėl tėvai taip įsikibę į žūtbūtinį gydymą, nes jiems baisu, sunku sėdėti sudėjus rankas… Visada sunku laukti, lengviau veikti, nors rezultatas bus tas pats. Tik gaila tėvelių pinigų.

  6. Pritariu Pritariu rašo:

    Geras , argumentuotas straipsnis. kaip tik ėjau šiandien pas ortopeda dėl batukų, bet jis tos pačios nuomonės kaip ir šio straipsnio autoriaus. Kojytems reikia leisti judėti ir dirbti raumenukams.

  7. Diana Diana rašo:

    Ačiū už gerą straipsnį, kuris sutaupys mūsų šeimos pinigus. Kaip tik norėjau žiūrėti, kur Klaipėdoje galima įsigyti ortopedinius batus, dabar to nebedarysiu. :)

  8. Svetlana Svetlana rašo:

    Gyd Saniukas tikrai kompetetingas, pati pas ji gydziausi vaikysteje tik stubura. Maciau kokius vaikucius pastato ant koju, tai neitiketina!!! Juo nuomone tikrai pasitikiu ir todel jokiu ortopediniu batuku namuose ir kieme jei yra galimybe, tik basi:)

  9. susirūpinusi mama susirūpinusi mama rašo:

    Labai geras straipsnis, tik gaila pavėluotas 16 metų. Kankinau savo dukrą nuo 5 metų iki 16 visokia ortopedine avaline, įdėklais, masažais. O prieš metus teko operuoti pėdą pas gerbiama Saniuką.Dabar operuota ir antroji pėda. O kojų raumenys nusilpę. Tėveliai bukit budrūs, netikėkit vienu ortopedu, o juo labiau jei jis dirba dar ir ortopedijos technikoje, tai grynas biznis, kuris neturi nieko bendro su vaiko sveikata

  10. Zivile Zivile rašo:

    Puikus straipsnis, daug pagristu argumentu.

  11. Julija Julija rašo:

    Ieskojau internete kur galima pirkt ortopedine avalyne vaikui ir kaip gerai, kad laiku aptikau si straipsni..viskas aisku,avalyne tesiog turi buti patogi,aciu uz puiku straipsni..

  12. ortopedas tetis ortopedas tetis rašo:

    O gerb. gydytojas nepasake kiek operacija kainuoja ir kokia reklama vystoma gerb saniuko ir kitu operuojanciu daktareliu.Nenesiokit ideklu ir visi operuokites kas cia ne ziurejimas isavo darza.Vaikas nusipelno buti sveikomis pedutemis del to reikia nesioti gera avalyne ir isbandyti visas priemones o laukti kol reikes operuotis tai ne iseitis.Tik bandant ivaires priemones reikia viska daryti su saiku.

  13. Rasa Rasa rašo:

    Aciu ,uz gera straipsni ,nes ir as kaip Julija ieskojau internete 2m vaikui ortopediniu batuku ,kadangi musu seimos gydytoja patare nesioti tokius .Kitas gydytojas sake ,kad nereikia nieko tik leisti vaikui basam buti ,o jis pas mane visa laika basas laksto ,tik i lauka su batais eina.

  14. Dana Dana rašo:

    As nesutikčiau su tokiu straipsniu, juk siulo operuotis.

  15. Marija Marija rašo:

    Atsiprašau, bet aš tikrai nepastebėjau, kad reklamuotų operacijas.. Tiesiog atidžiau (!) skaitykit :)
    “Šleivapėdystę būtina gydyti kiek galima anksčiau, geriausiai jau pirmosiomis savaitėmis po gimimo, nes vėliau atsiranda didesnių iškrypimų, kuriuos sunkiau ištaisyti”, – sako K.Saniukas.
    Tačiau vaikų ortopedas traumatologas pabrėžia, kad tokių operacijų prireikia retam vaikui.” (c)

    Irgi ieškojau internete ortopedinės avalynės 7 m. vaikui. Džiaugiuosi, kad aptikau šią informaciją. Ačiū už gerą straipsnį!

  16. Mama Mama rašo:

    As taip pat perskaiciusi si straipsni pakeiciau poziuri i ortopedinius batus, o tai kaip isprotejus ieskojau kur pigiau nusipirkti tuos ortopedinius batus savo 1,3 metuku sunui.

  17. Ana Ana rašo:

    Jus pastebejote, kiek cia parase mamyciu kurios iesko ortopediniu batuku savo vaikams iki 5 met. Argi ne biznis?

  18. Vaida Vaida rašo:

    Dėkoju už puikų straipsnį.

  19. Anonimas rašo:

    ir mes sendien gavom patarima is gydytojos,jog pirmi batai turi buti brangus ir kokybiski,puoliau ieskot zinoma specialiu ortopediniu,bet kaip matau bereikalo :)

  20. zydrune zydrune rašo:

    aciu uz strai
    psni

  21. Egle Egle rašo:

    Naudingas straipsnis, ortopediniu batuku nebepirksime ir mes :)

  22. skaitytoja skaitytoja rašo:

    Buvau girdėjusi apie įdėklus, todėl kai auginau dukrytę, ir teko pas ortopedus nueiti konsultacijai, lygiai tą patį išgirdau, kad reikia idėklų, nors avėjome tuomet rekomenduojama ecco avalyne mažiesiems. Bet kadangi buvau skaitinėjusi anksčiau, juokas mintyse suėmęs buvo. Po šiai dienai mažylė aktyvi ir nesiskundžia jokiais pėdų atr kojyčių skausmais. tad nebūkime patiklūs viskam ir visur….

  23. Lina Lina rašo:

    Ačiū už puikų straipsnį. Vakar užsisakiau ortopedinius batukus, kaina žinoma – kosminė. Tuoj pat, atšauksiu užsakymą. Dar kartelį ačiū Gydytojui už patarimus.

  24. auste auste rašo:

    staripsnis informatyvus, taciau, einame pas specialistus kurie apziuri musu vaika individualiai,tad manau aklai negalima laikytis nuomones kad ortopediniu batu nereikia, o jei tai visai kotos bedos-kaip silpnas tonusas,todel krypsta kojytes, kaip snario krypimas todel verciasi pedutes-nejau i tai ziureti pro pirstus ir uzsispyreliskai nieko nedaryti o laukti kol sueis vaikui 12metu tikintis kad pasak autoriaus straipsnio-”isaugs”? manau kiekvieno problema yra individuali ir konsultuotis su specialistu butina.

  25. Rugile Rugile rašo:

    Turiu dvynukus, kaip tik ieskojau ortopediniu batuku. Bet paskaiciau straipsni ir nusprendziau, kad namie bus geriau basiems. Ta pati beda ir su okulistais, vaikams akinius uzdeda reikia nereikia… Pinigai pinigai.. Pasikliauti tenka tik savo intuicija.

  26. netikiu netikiu rašo:

    nezinia kuo tiketi- dukrai ir sunui gydytojai liepe pirkti specialius batus- atseit sleivapedyste- dukrai pirkau- saziningai- ir s…. sleivapadyste kaip buvo taip buvo- sunui nusispjoviau- jis nemego auksta pakulne batu ju ir nemoviau ir … isaugo savaime- dabar turiu dukra sleivapede ir sunu su normalia koju padetimi… kuo tiket? toks vaizdas kad pinigus ortiopedai gauna uz tai kad israsineja batukus- mums su dukra taip ir nepavyko nemokamai batuku gaut- teko paklot 70-220 lituku…
    kita situacija- pilnapadyste ir dukrai ir sunui dukrai savo rankomis mankstinau- praejo- sunui specialu kamuoli uz 24 litukus pirkau- pilna pila pedute…

  27. keistoka... keistoka... rašo:

    Kažkaip keistai skamba, kad sukti į pėdą varžtus yra fiziologiška, o išorinis poveikis nefiziologiškas… Kas operuoja, tas visad sakys, kad veikia tik operacija, kas gydo konservatyviai – tas sakys, kad padeda batukai… Anksčiau opaligę ir gydė tik operacija, o dabar tik vaistais… ir tik labai retai reikia operacijos… (dėl to, kad atsirado geri vaistai, kurių nevartojant tenka dažniau ir operuoti) Ar nepanašu, kad tam tikrais atvejais skiriant batukus/įdėklus galima išvengti operacijos? kur tiesa? matyt, kažkur per vidurį…
    Beje, gydytojas plaka į vieną du skirtingus dalykus – tikrąją šleivapėdystę, kuri gydoma tik operaciniu būdu ir imobilizacija bei šleivapedystę į išorę (nespecialistai tėvai sako, kad kojos “suvirtę” į vidų, iššleivojami batai ir pan.), kuri didesnio laipsnio gydoma tik įdėklais ar ortopediniais batais ir kineziterapija stiprinančia raumenis… negydoma dėl visos kojos vidinės rotacijos (žr. apie kojų judesius: http://www.youtube.com/watch?v=pEfLZA2AoJc) sukelia kelio, klubo sąnarių ir juosmens skausmus… o kiek pas mus su juosmens skausmais suaugusių, kuriems įdėjus įdeklus dingsta juosmens/klubų/kelių skausmai?
    Tiesa, fiziologinė plokščiapėdystė ir šleivapėdystė, kuri būdinga iki 5 metų, aprašyta
    teisingai… Vaikas dar neturi jėgos ir pati gamta “didina” atramos plotą, dėl ko vaikui daug lengviau išlaikyti pusiausvyrą… Ir tik patyręs gydytojas, kuris per dieną pažiūri 30-40 vaikų (o ne tas, kuris operuoja 2-3 sunkią ortopedinę patologiją (su nuoširdžia pagarba Saniukui)) gali įvertinti, kada šleivapedystę reikia koreguoti tik kineziterapija, o kada reikia jau ir įdėklų/batukų… Čia kaip ir su vaistais – vienam reikia vienos dozės, kitam kitos, nors susirgimas tas pats….o trečią gal jau reikia ir operuoti….
    Taigi pasikartosiu, tiesa kaip visada kažkur per vidurį…

  28. issigandusi issigandusi rašo:

    deka sios nuorodos supratau, kad tikrai mums laikas vel pas ortopeda nors dukryte tik dabar normaliai pradejo vaikciot, bet pagal mane sleivoka peda, maniau del nestabilios laikysenos. Iki siol kaip ir rami buvau, nes nuo pat gimimo lankomes pas ortopede del kitu buvusiu problemu, tai nejau ji galejo nematyti, kad ir pedutems kazkas ne taip? Isprotesiu!!!

  29. nusivilusi mama nusivilusi mama rašo:

    O PAS MUS TOKIA SITUACIJA,,,IR NEZINAU I KA KREIPTIS…VAIKUI NUO GIMIMO BUVO SLEIVAPEDYSTE.. GYDEME GIPSAVIMU.. IKI GALO NEPAVYKO SUTVARKYTI.. VELIAU KONSULTAVOMES SU DAKTARAIS, SAKE NESIOTI BATUKUS, IDEKLUS..KALBEJO, JEI REIKES OPERUOTI, TAI 7 METU..MES TURIME TIK PRIEKINES DALIES SLEIVUMA-ADDUCTUS..DABAR ATEJUS VEL KONSULTACIJAI PO METU DAKTARE SIULO OPERUOTI, NES ,MERGAITE VELIAU GALI KOMPLEKSUOTI IR T.T..NEZINAU KA DARYTI, RYZTIS OPERACIJAI AR NESIOTI IDEKLIUKUS.. VIENI DAKTARAI SAKO TAIP, KITI KITAIP.. TAI KA DARYTI, KAIP TOLIAU GYVENTI.. JAU STOGA RAUNA… O DAKTARAI FILOSOFUOJA, O PASAKYTI IR PATARTI ZMOGISKAI ARBA NENORI ARBA TIESIOG NEMATO REIKALO…BAISU IR VAIKO LABAI GAILA..

  30. nusivilusi mama nusivilusi mama rašo:

    DAR NOREJAU PAPRASYTI,, PARASYkite JEI KAS NORS DARE TAS OPERACIJAS DEL SLEIVUMO… KOKIOS PASEKMES IR KAIP DABAR JUSU VAIKUCIO PEDOS IR SAVIJAUTOS BUKLE..MANO PASTAS- ceresnia@yandex.ru. DEKOJU.

  31. oioi oioi rašo:

    aciu

  32. Emilė Emilė rašo:

    Bet žinau, kad ortopedinė avalynė tikrai gali būti pagalbininkas, labai daug kas priklauso nuo esamos pėdų situacijos. Pasikonsultuokit su specialistais: http://www.pesplanus.lt

  33. Logiška Logiška rašo:

    Nei vienas mano vaikas neturėjo ortopedinių ir po namus taip pat nevaikščiojo su batais – tik basi arba su kojinėmis. Niekaip nesuprasdavau tų mamų, kurios vos pradėjusias vaikščioti tas gležnas pėdutes įmaudavo į kalades ir paleisdavo po namus “pėdas formuoti”. Juk ir patiems nebūtų malonu su batais po namus.


Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...