2010 Rugsėjo 22

Aplinkosauga

Olandų pareikalavo atsiimti naudotą asfaltą

BNS

Naudoto asfalto iš Olandijos į Lietuvą atvežusiems verslininkas aplinkosaugininkai grasina 360 mln. litų ieškiniu, netrukus šį ginčą narplios Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Aplinkos ministerija pasiūlė Nyderlandų aplinkos apsaugos agentūrai atsiimti šias atliekas, rašo “Lietuvos žinios”.

Aplinkosaugininkų duomenimis, į Lietuvą iš viso atplukdyta apie 300 tūkst. tonų naudoto asfalto granulių. Šį krovinį pasidalijo Kaune įsikūrusi bendrovė “Merkonson Grupp LIT”, klaipėdiškė įmonė “MGM Baltija”, Šilalės rajono Dargalių kaime gyvenantis Stasys Taunjanskis, Kauno rajone, Vandžiogaloje, registruota įmonė “Aktila”, Biržų rajono Užušilių kaime įsikūrusi žemės ūkio bendrovė “Šilas”, Klaipėdos rajono Žiaukų kaime registruota bendrovė “Keveda”.

Tačiau liūto dalis – apie 225 tūkst. tonų naudoto asfalto – atiteko bendrovei “Femira”, įsikūrusiai tuo pačiu adresu kaip ir “MGM Baltija” – Turgaus g. 31, Klaipėda.

Dalis naudoto asfalto sukrauta Klaipėdos mieste ir rajone. Kitas atliekas suspėta išgabenti iš pajūrio, ir jos pasklido po Lietuvą.

Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui susidomėjus šiuo kroviniu paaiškėjo, kad Nyderlandai šiuo metu sparčiai restauruoja savo kelius – asfalto dangą keičia patvaresniu betonu. Nebežinant, kur dėti išardytą asfaltą, rasta išeitis – jį išvežti.

Sutartyse nurodyta, kad prekės – naudoto asfalto – gamintoja yra Nyderlandų įmonė “Bentum Recycling Kombinate V.O.F Rotterdam”, tiekėja – Latvijoje registruota bendrovė “SIA BME Trading”, gavėjos – minėtos Lietuvos verslininkų bendrovės.

Olandiškas asfaltas gabenamas prisidengus 1999 metais Europos Parlamento ir Tarybos patvirtintu žaliuoju atliekų sąrašu. Viename jo punktų įrašytos kelių statybos bei priežiūros bituminės medžiagos (asfalto atliekos), kuriose nėra dervos.

Žaliojo sąrašo atliekoms taikoma supaprastinta vežimo Europos Sąjungoje (ES) procedūra: valstybės gavėjos kompetentingai institucijai (šiuo atveju Lietuvos aplinkos ministerijai) nebūtina pranešti apie planuojamas įvežti atliekas bei gauti jos leidimą.

Tačiau Lietuvos aplinkosaugininkų teigimu, asfalto atliekos į mūsų šalį atvežtos nelegaliai. Be to, šio krovinio užsakovai neturi leidimo tvarkyti atliekas (TIPK – taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas).

Aplinkosaugininkai įvežusioms atliekas bendrovėms uždraudė jas tvarkyti. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui nurodyta kontroliuoti, kad prie Slengių kaimo ir kitur sukrautas naudotas olandiškas asfaltas nebūtų išvežamas, pardavinėjamas ir t. t.

Bendrovės “Femira” direktorius Andrius Čereška tvirtino niekada neslėpęs, kad olandiškos asfalto granulės padarytos iš atliekų, tačiau, anot jo, ne kiekviena atlieka yra būtent tokia. Esą neretai ji – žaliava.

“Tarkime, keičiate automobilio padangas naujesnėmis. Senosios – jau lyg ir atlieka. Tačiau kaimynas paprašo perduoti šias padangas jam, nes jos dar gana geros. Taip pat yra ir su olandišku permaltu asfaltu – nors jis dokumentuose vadinamas atlieka, tačiau tai medžiaga keliams tiesti”, – aiškino A.Čereška.

Pasak jo, Nyderlandų sertifikavimo įstaiga “Eerland Certification B.V.” ir gamintoja “Bentum Recycling Kombinate V.O.F” išdavė sertifikatus, kad olandiškas asfalto granuliatas atitinka standarto reikalavimus. Kad tai yra statybinė medžiaga patvirtino ir mūsų valstybės Statybos produkcijos sertifikavimo centras.

Paklaustas, ar naudotas asfaltas buvo gautas veltui, ar reikėjo už jį mokėti, A.Čereška tvirtino, kad bendrovė už šią prekę sumokėjo. Tačiau kai kurie aplinkosaugininkai tvirtino priešingai – esą olandai mokėję užsakovams, kad tik šie išvežtų asfaltą iš jų valstybės.

“Magistraliniams keliams tiesti šis asfalto užpildas gal ir nelabai tinka. Tačiau rajonų žvyrkeliams, ūkininkų keliukams – puikiai tiktų. Iš šio olandiško asfalto jau ne vienas kelias nutiestas, atvažiuokite – pamatysite”, – kvietė A.Čereška.

“Jei tai būtų geras daiktas, olandai nebūtų jo atsikratę – juk jiems reikia tvirtinti savo krantus”, – sakė asociacijos “Lietuvos keliai” vykdomasis direktorius Rimvydas Gradauskas, netikintis importuotojų pateiktais sertifikatais.

Pasak jo, Lietuvos keliuose taip pat nuskutama ir sumalama nemažai asfalto dangų, paskui ši medžiaga vėl panaudojama.

“Tačiau tai – kitokia žaliava negu tas olandiškas asfaltas. Ji limpa, ją patogu naudoti, o iš Nyderlandų atvežtos medžiagos vadinti asfaltu nedrįsčiau. Mūsų laboratorijos, ją ištyrusios, išvados prastos. Galbūt tas permaltas asfaltas ir nelabai kenkia aplinkai. Tačiau naudoti jį ekonomiškai neapsimoka. Kad taptų tinkamas, į jį reikia pridėti daug brangių medžiagų”, – aiškino kelių specialistas.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojos Linos Virvilienės teigimu, geriausia būtų šį krovinį grąžinti Nyderlandams.

“Aišku, dabar tai nelengva. Jei importavę šias atliekas verslininkai sugebės įrodyti, kad galima jas apdoroti – gal tegul apdoroja? Tačiau neapdorotas olandiškas asfaltas – atlieka, kurios naudoti negalima”, – sakė L.Virvilienė.

Aplinkos viceministras Aleksandras Spruogis informavo, kad Aplinkos ministerija jau pasiūlė Nyderlandų aplinkos apsaugos agentūrai atsiimti olandiško asfalto atliekas iš Lietuvos.

“Tyrimai parodė, kad didelio pavojaus gamtai jos nekelia, tačiau kodėl Lietuva turi tapti šiukšlių kraštu? Atliekos pateko čia be mūsų leidimo ir pažeidžiant europinę direktyvą. Apdoroti jas nėra pajėgumų, o tokių, kokios yra dabar, mūsų standartai neleidžia naudoti. Tad geriau tegul išveža, kaip atvežė”, – sakė viceministras.

Daugiau šia tema:
Skelbimas

Komentuoti

Žurnalas "Veidas"

Pirk šį numerį PDF

"Veido" reitingai

Gimnazijų reitingas 2016
Pirk šį straipsnį PDF
Skelbimas

VEIDAS.LT klausimas

  • Kaip vertinate galimybę, kad S.Skvernelis vadovaus naujai Vyriausybei?

    Apklausos rezultatai

    Loading ... Loading ...